Į 11-ąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų rinkinį įtraukti šie pagrindiniai apribojimai:
- Prekybos priemonės.
- Nauja sankcijų apėjimo prevencijos priemonė. Tai – išimtinė ir kraštutinė priemonė, skirta trečiosioms šalims, kuriose didelė sankcijų apėjimo rizika;
- tranzito draudimas tam tikroms aukštos rizikos prekėms;
- 87-ių naujų subjektų įtraukimas į sankcijų sąrašą ir kitos ribojamosios prekybos priemonės.
- Transporto priemonės. Apima apribojimus, susijusius su sunkvežimiais su rusiškomis priekabomis, taip pat su tam tikrų laivų įplaukimu į ES uostus.
- Energetikos priemonės, susijusios su naftos importu ir eksportu.
- Papildomi sąrašai. Daugiau kaip 100 papildomų asmenų ir subjektų, kurių turtas įšaldomas.
- Papildomi paaiškinimai. Šios priemonės apima tam tikrus sankcijų kriterijus dėl įtraukimo į sankcijų sąrašus, taip pat nukrypti leidžiančias nuostatas, paaiškinimus, išimtis
- Kitos priemonės. Žiniasklaidos draudimo išplėtimas, papildomos nuostatos dėl keitimosi informacija ir ataskaitų teikimo, papildomos nukrypti leidžiančios nuostatos.
Tai – tvirtas žingsnis į priekį, siekiant užkirsti kelią apeiti sankcijas ir atgrasyti asmenis, įmones ir valstybes nuo sankcijų nesilaikymo. Ankstesnysis – 10-asis – ES sankcijų paketas buvo priimtas dar 2023 m. vasario mėn. ir papildė teisinį reglamentavimą naujų subjektų įtraukimu į sankcijų sąrašus, taip pat prekybos ir finansinėmis sankcijomis, įskaitant eksporto draudimus, kurių vertė viršijo 11 mlrd. 10-asis paketas taip pat pabrėžė sankcijų apėjimo prevencijos priemonių svarbą, tačiau didesne prevencijos priemonių gausa nepasižymėjo. Tiesa, skelbiant 10-ąjį paketą, ES atstovai jau atkreipė ir trečiųjų šalių dėmesį, kad jos „užtikrintų griežtą sankcijų įgyvendinimą ir užkirstų kelią jų apėjimui.“ Lyginant 11-ąjį sankcijų paketą su ankstesniuoju, reikėtų dar labiau atkreipti verslo subjektų, kurie prekiauja didelės rizikos prekėmis su Rusijai artimomis jurisdikcijomis, dėmesį, nes naujajame pakete sankcijų apėjimo prevencijos priemonių sąrašas yra išplėstas, tokiu būdu siekiant kovoti su sankcijų apėjimu dar užtikrinčiau.
Naujosios, kovą su sankcijų apėjimu akcentuojančios ribojamosios priemonės taip pat gali sukelti papildomų tarptautinių diskusijų ar net politinių ir prekybos konfliktų, nes sankcijų apėjimo sąvoka ir ES teisės aktų ekstrateritorinis taikymas gali būti suprantami ir aiškinami skirtingai. Todėl verta aptarti ir antrinių sankcijų (angl. Secondary sanctions) temą. Antrinės sankcijos yra nukreiptos prieš asmenis, kuriems netaikomos pirminės sankcijos, tačiau kurie vykdo verslą su asmenimis, kuriems tiesiogiai yra taikomos minėtosios pirminės sankcijos. Tai reikštų, kad verslai ir kiti subjektai, turėdami reikalų su asmenimis, kuriems tiesiogiai taikomos sankcijos, arba padėdami jiems apeiti ES sankcijas, rizikuoja taip pat būti įtraukti į sankcijų sąrašus arba susidurti su kitomis ekonominėmis ar teisinėmis pasekmėmis. Tokiu atveju, ES sankcijos turėtų ekstrateritorinį teisinį poveikį – t. y., galėtų būti taikomos už ES ribų, fiziniams ir juridiniams asmenimis iš trečiųjų šalių. Reaguodamos į naująsias ES sankcijas, trečiosios šalys taip pat galėtų imtis atsakomųjų priemonių, nukreiptų prieš ES (angl. Counter-sanctions). Diplomatiniai santykiai, užsienio reikalų politika ir ypač tarptautinės teisės traktavimas tarp valstybių gali akivaizdžiai pasikeisti. Konkretesnės pasekmės galėtų būti, pavyzdžiui, didesnis neapibrėžtumas tarptautinėje prekyboje, ypač, jei į ES teisinius ir ekonominius ribojimus trečiosioms valstybėms bus atsakoma tuo pačiu, taip pat nauja sankcijų pažeidimų rizika ES įsteigtoms bendrovėms, kurios nuosavybės teise priklauso bendrovėms iš trečiųjų šalių. Verta paminėti, kad pastaraisiais metais JAV jau veiksmingai taikė antrines sankcijas, nes likusi pasaulio dalis labai glaudžiai priklauso nuo JAV finansų sistemos ir galimybės naudotis JAV doleriais. Baimė pažeisti JAV paskelbtas sankcijas veikia tam tikrus verslo sprendimus.
Pasikeitusi tarptautinė prekyba buvo dar vienas svarbus aspektas griežtinant sankcijų apribojimus ir atkreipiant dėmesį į jų apėjimą. Remiantis naujausiais prekybos statistiniais duomenimis, ES prekyba su Rusija gerokai sumažėjo po Rusijos karo Ukrainoje, tačiau ES prekyba su trečiosiomis šalimis bei prekyba tarp trečiųjų šalių ir Rusijos statistiškai labai išaugo. Vokietijos federalinės statistikos tarnybos (Destatis) duomenimis, Vokietijos eksportas į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalis, išskyrus Rusiją, 2023 m. sausio–balandžio mėn. stipriai išaugo, palyginti su 2021 m. sausio–balandžio mėn. Į NVS šalis 2023 m. sausio–balandžio mėn. eksportuota prekių už 2,9 mlrd. eurų. Eksportas į šias šalis išaugo 1,5 mlrd. eurų, taigi daugiau nei dvigubai (+106,4 proc.), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš 2021 m. (1,4 mlrd. eurų). Taigi, remiantis šiais duomenimis akivaizdu, jog įmonės perkelia savo veiklą iš Rusijos į trečiųjų šalių rinkas. Nors ES sankcijos nutaikytos prieš Rusiją, ši valstybė visgi turi galimybę prisitaikyti prie apribojimų ir išvengti sankcijų, importuodama šalies ekonomikai palaikyti reikalingas prekes ne tiesiogiai iš ES, o iš trečiųjų kaimyninių šalių. ES įsikūrusioms įmonėms tai reiškia, kad verslo rizika su trečiosiomis šalimis didėja ir turi būti tinkamai įvertinta.
Rekomendacijos verslui
Kadangi 11-asis sankcijų paketas jau priimtas, įmonės turi būti pasirengusios tinkamai vertinti rizikas, susijusias su sankcijų apėjimu, kad visiškai atitiktų naujuosius ES teisės aktus. Tai labai svarbu trečiųjų šalių verslo subjektams ar turintiems verslo santykių su šiais subjektais, nes naujasis sankcijų paketas pirmiausia nukreiptas prieš sankcijų apėjimą, vykdomą trečiosiose valstybėse, ir subjektus, padedančius palaikyti Rusijos ekonomiką.
Verta žinoti, kad sankcijų apėjimas gali būti konstatuotas, jei tai buvo vykdoma sąmoningai ir tyčia. Be to, vienas iš svarbių praktinių aspektų gali būti tai, kad prekyba tam tikromis prekėmis gali tapti sankcijų pažeidimu, jei staiga, pavyzdžiui, gabenant prekę paaiškėja, kad ji įtraukta į sankcijų sąrašą, tačiau pirkimo metu jai sankcijos nebuvo taikomos. Tuomet gali kilti rizika, kad prekės bus sulaikytos transportavimo metu jau kitoje jurisdikcijoje.
Siekiant sėkmingai laikytis ES sankcijų apribojimų, svarbiausia būtų įvertinti įmonės verslo partnerius, klientus, tiekėjus, kitas susijusias šalis – ar jie jau yra įtraukti į nuolat pildomus sankcijų sąrašus, ar verslo veikla gali būti laikoma sąmoningu ir suplanuotu sankcijų apėjimu. Įmonės vidaus atitikties sistemų diegimas, reguliari sankcijų sąrašų stebėsena, vidaus politikos atnaujinimas, sankcijų rizikos vertinimas ir atitikties kultūros sklaida įmonėje – tai dar vienas svarbus sėkmingo sankcijų laikymosi veiksnys.
Kaip savo praktikoje yra pabrėžusi Europos Komisija, su prekyba susijusių sankcijų (pvz., dvejopo naudojimo prekių eksportas, naftos tyrimo įranga, technologinių prekių prekyba) laikymasis priklauso ne tik nuo bankų, vykdančių mokėjimus, bet ir nuo tokią prekybą inicijuojančių verslo subjektų (pvz., eksportuotojų, tarpininkų).
