aA
Šiuo metu visas įmonių sumokėtas pelno mokestis patenka į valstybės biudžetą. Tokia tvarka neskatina savivaldybių konkuruoti dėl verslo susidomėjimo, gerinti sąlygas dirbantiems ar mažiau kištis į konkurenciją. Kaip tik dėl šių priežasčių Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma savivaldybėms skirti ketvirtadalį jose įregistruotų įmonių sumokėto pelno mokesčio.
Ieva Valeškaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiuo metu panašia tvarka savivaldybėms skiriama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis. Tačiau GPM dalis, skiriama konkrečiai savivaldybei, nepriklauso nuo to, kiek šio mokesčio sumoka jos gyventojai. Šiuo metu Vilniui skiriama beveik 54 proc. jo gyventojų sumokėto GPM, Kaunui – 77 proc., Klaipėdai – 87 proc., Neringai – 96 proc., Visaginui – 97 proc. Tuo tarpu kitoms savivaldybėms lieka 100 proc. jų gyventojų sumokėto GPM.

Tokio paskirstymo trūkumų randa Seime užregistruoto projekto autoriai. Jie teigia, kad dabar savivaldybėms dotacijos skiriamos nepriklausomai nuo jų finansinės ar ekonominės veiklos sėkmės. Kartais net priešingai – auganti ir dėl to finansiškai stiprėjanti savivaldybė, biudžeto tvirtinimo Seime metu, gali sulaukti nemalonios žinios apie keičiamą jai skiriamo GPM proporciją. Didžiųjų savivaldybių arba, kitaip tariant, savivaldybių-donorių gyventojų sumokėto GPM dalis yra perskirstoma kitoms savivaldybėms.

Nors GPM sudaro liūto dalį visose savivaldybių pajamose – daugiau nei 85 proc. (tiesa, ta dalis skiriasi priklausomai nuo savivaldybės – nuo 63 proc. Palangoje iki 94 proc. Zarasuose) – konkurencija dėl šio mokesčio yra lėtai veikiantis instrumentas. Deklaruotų gyventojų skaičiaus kitimas savivaldybėse labiau atspindi ilgalaikes tendencijas ir nėra pakankamas motyvatorius savivaldybių administracijoms siekti konkrečių proveržių pritraukiant investicijas.

Savivaldybėms skiriant dalį jose veikiančių įmonių sumokėto pelno mokesčio, kartu perkeliant ir dalį dabar centralizuotai teikiamų funkcijų, padidėtų savivaldybių finansinis savarankiškumas. Tikėtina, padidėtų ir biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas. Jau matėme, kaip nuo 2015-ųjų savivaldybėms perdavus administruoti socialinę paramą, sutaupyta šimtai milijonų eurų biudžeto lėšų. Veikdamos arčiausiai gyventojų, savivaldybės gali geriausiai atliepti pastarųjų poreikius.

Panašiai gali atsitikti ir savivaldybėms skyrus dalį pelno mokesčio pajamų – siekdamos pritraukti verslą, vienos savivaldybės tvarkys infrastruktūrą, kitos – organizuos rinkos poreikius atitinkantį profesinį mokymą ir t.t. Užuot „jojusios ant sprando“ geriau besitvarkančioms savivaldybėms, mažiau ekonomiškai aktyvios savivaldybės, viliodamos investuotojus, turės pasikinkyti išmonę. Juk dabar savivaldybių vadovai neturi paskatų konkuruoti dėl investicijų, kai savivaldybėse veikiančio verslo sumokėtas pelno mokestis nueina centrinei valdžiai.

Tiesa, Seimo teisininkai šiam pasiūlymui žeria kritikos. Esą, dažnai pasitaiko situacijų, kai įmonė veikia keliose savivaldybėse, o jos buveinė registruota – tik vienoje. Dėl to, savivaldybė, kurioje registruota įmonė, gautų neproporcingai didelę dalį GPM. Bet ar tai tikrai yra problema?

Juk įmonės turi galimybę registruoti buveinę bet kurioje savivaldybėje. Jei verslui bus sudarytos palankios sąlygos veikti, buveinę būtų galima perregistruoti. Savivaldybės būtų priverstos stengtis neatsilikti nuo konkurenčių – mažinti biurokratines kliūtis, trumpinti procedūras, spartinti procesus, efektyvinti savo veiklą ir kitaip didinti patrauklumą investuotojams. Blogiausiu atveju, užtikrinti, kad pelno mokesčio pajamos būtų perskirstomos tarp savivaldybių, galima ir kitais būdais – remiantis atstovybių darbuotojų skaičiumi, pajamomis ir pan.

Beje, ši idėja nėra „be analogų pasaulyje“. Panašias „technines kliūtis“ jau yra išsprendusios kitos pasaulio šalys. Dalis pelno mokesčio atitenka savivaldybėms Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Korėjoje, Suomijoje, Turkijoje ir kaimyninėje Lenkijoje. O Liuksemburge, Vokietijoje, Japonijoje, Portugalijoje ir Šveicarijoje savivaldybių biudžetuose pelno mokesčio pajamos sudaro reikšmingą dalį (daugiau nei 10 proc.). Tikėkimės, kad šių šalių pavyzdys įkvėps Seimo narius apsispręsti balsavimo metu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes?

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove?

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Baškienė apie nusivylimus politikoje: tokie dalykai Seime mane liūdina (35)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) narė, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja...

Vitas Vasiliauskas: pajamų nelygybės klausimas kitąmet tik aštrės (112)

Vyriausybės vykdoma mokesčių ir viešojo sektoriaus politika neprisideda prie pajamų nelygybės...

Masinė avarija Vilniuje: paralyžiuota Geležinio Vilko gatvė (31)

Penktadienį sostinėje, piko metu, Geležinio Vilko gatvėje, link Gerosios Vilties žiedo, įvyko...

Atsikirto Mauricui dėl Lietuvos pavadinimo „pigia“ (2)

Ekonomistas Žygimantas Mauricas paskelbė, kad Lietuva negaus pusės milijardo eurų Europos...

Tikra žemaičių kalvė: protėvių tarmė išgydė net nuo mikčiojimo (2)

„Man geriau dirbti, nei kalbėti“, – nusijuokia Jūratė Rubavičienė, tačiau vos paklausus...

Iššifravo, apie ką kalbėjo May ir Junckeris itin atšiaurioje diskusijoje (8)

Atlaikiusi balsavimą dėl nepasitikėjimo savo partijoje Theresa May susiruošė į Briuselį, kur...

Apklausa: „valstiečiai“ iš balos lipa sausi, kova naudinga dviem partijoms (669)

Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai...

Meilutytės nesėkmė: neįveikė pusfinalio barjero ir liko be antro apdovanojimo (121)

Antra medalių medžioklės dalis Hangdžou (Kinija) vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate...

140 kg svėrusi Rima Antonovienė pribloškė pokyčiais: vyras sakė, kad geriau mirčiau nuo sporto, bet ne nuo lašinių (61)

Vido Antonovo, kuris anksčiau vadintas „Mafijos tėvu“, žmona Rima per pusmetį numetė 50...

Neblaivus vairavęs ir avariją padaręs vairuotojas gavo dvi bylas – pasiskundęs sužinojo, kodėl (4)

Neblaiviam vairavusiam ir eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui iškelta ir baudžiamoji, ir...