EBPO 2022 metų duomenimis, Lietuvoje dirbantis asmuo per valandą sukuria vertę, prilygstančią 44,6 JAV dolerio (USD), Latvijos darbuotojas – 42,8 USD, o Estijos – 40,4 USD.
Trys produktyviausios šalys rikiuojasi taip: Airijos dirbančiojo sukurta vertė per valandą – 132,2 USD, Liuksemburgo – 96,8 USD, Norvegijos – 84,3 USD.
Kaip atrodo Lietuvos produktyvumas kitais pjūviais? EBPO šalių vidurkis – 53 USD per valandą. ES šalių vidurkis – 55,6 USD per valandą. Eurozonos (19 šalių) vidurkis: dirbančiojo sukurta vertė per valandą – 60,7 USD.
Lygindami Lietuvos produktyvumą matome, kad Lietuvai dar yra kur augti – visais trimis pjūviais jis yra mažesnis nei pateikti vidurkiai.
Pasaulis tampa vis mažiau produktyvus
Kaip atrodo produktyvumo duomenys euro zonoje ir JAV? Pirma, bendras darbo našumo augimas jau dešimtmečius mažėjo tiek euro zonoje, tiek kitose didžiosiose ekonomikose. Vidutinis metinis darbo našumo augimas (matuojamas realiuoju bendruoju vidaus produktu per vieną dirbtą valandą) tose euro zonos šalyse, kurios turi ilgalaikius duomenis – Vokietija, Italija, Prancūzija, Ispanija, JAV – mažėjo nuo maždaug 7 proc. septintajame dešimtmetyje iki vos 1 proc. pradedant nuo 2000-ųjų iki dabar. Tai daro įtaką viskam, pradedant ekonomikos augimu ir finansiniu stabilumu, baigiant socialine lygybe ir gyvenimo lygiu. Produktyvumo augimas ar mažėjimas daro įtaką užimtumui, darbo užmokesčiui ir net palūkanų normoms.
Visame pasaulyje dedamos pastangos, kad produktyvumo augimas sugrįžtų į reikiamą lygį.
Lietuvoje situacija versle nėra tokia, su kuria galima būtų taikytis ir nedaryti jokių žingsnių pokyčiams.
Pagrindinė atsakomybė už produktyvumo augimą tenka nacionalinei politikai. Nacionalinė fiskalinė ir struktūrinė politika gali sustiprinti našumo augimą, skatindama didesnį produktų, darbo ir finansų rinkų efektyvumą, taip suteikdama priemonių ir paskatų produktyvioms įmonėms klestėti. Aukštos kokybės švietimas ir viešasis administravimas bei teisinės valstybės principai taip pat yra svarbios institucinės prielaidos konkurencingai verslo aplinkai, kuri savo ruožtu skatina technologijų pažangą ir didina paskatas kurti ir diegti naujoves. Todėl vyriausybė turi daug galimybių nustatyti tinkamas pagrindines sąlygas ir paskatas produktyvioms investicijoms ir sprendimams dėl inovacijų, kurie lemia ilgalaikį našumo augimą.
Šalies produktyvumo augimas priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių: taupymo ir investicijų į fizinį kapitalą, naujųjų technologijų ir žmogiškojo kapitalo.
Darbuotojų ugdymas ir įgūdžių panaudojimas
Panagrinėkime tik vieną – investicijas į žmogiškąjį kapitalą: darbuotojų ugdymą. Kaip Lietuvai sekasi su šios srities investicijomis, palyginti su produktyviausiomis šalimis.
Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ataskaitoje pateikiami 2021 metų duomenys rodo, kad darbo našumas tiesiogiai siejasi su investicijomis į darbuotojų ugdymą. Airija investuoja į vieną darbuotoją daugiausiai – 41 328 eurus, Liuksemburgas – 39 524 eurus. Lietuva skiria darbuotojų ugdymui 9115 eurų. Tai 20 vieta tarp 27 ES šalių narių. Lietuva pakilo dviem pozicijomis, palyginti su 2020 metais.
Nežiūrint anksčiau minėtų duomenų, per pastaruosius kelerius metus darbo užmokestis augo greičiau nei našumas. Tai reiškia, kad bendras konkurencingumas mažėjo (EBPO, 2020 m.). Verslo augimas neatitinka lūkesčių – tik 2,6 proc. įmonių laikomos sparčiai augančiomis (mažiausiai 20 proc. augimo), kai tuo tarpu EBPO vidurkis yra 4,7 proc.
Norint didinti produktyvumą būtina gerinti turimų įgūdžių panaudojimą. Lietuvoje darbuotojų, kurių kvalifikacija (pagal raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius) yra per aukšta atliekamam darbui, dalis didesnė nei bet kurioje kitoje į suaugusiųjų gebėjimų tyrimą įtrauktoje šalyje ar ekonomikoje. Įgūdžių potencialas neišnaudojamas nei darbe, nei visuomenėje. Lietuvoje skaitymo, skaičiavimo bei informacinių komunikacinių technologijų įgūdžiai darbe ir gyvenime naudojami rečiau nei daugumoje kitų EBPO šalių. Tai rodo, kad neišnaudojama galimybė realizuoti naudą, sukuriamą investuojant į įgūdžių ugdymą. Darbuotojų įsitraukimas, savarankiškumas darbe ir rezultatų siekimas retai kada yra savaiminis reiškinys. Taigi, darbuotojai nėra įgalinami efektyviau panaudoti įgytus įgūdžius. Tik 10 proc. darbdavių teigia, kad jų darbuotojai yra labai motyvuoti, palyginti su 17 proc. ES šalių vidurkiu ir net 43 proc. geriausių rezultatų pasiekusiose šalyse, tokiose kaip Danija ir Nyderlandai. Galimybės Lietuvoje gerinti darbuotojų įgalinimą ir įsitraukimą neapsiriboja privačiomis įmonėmis – šalies viešajame sektoriuje įgūdžių panaudojimas ir taikymas bei efektyvių darbo vietų praktikų taikymas taip pat gana silpnas.
Įgūdžius būtina vystyti sistemiškai, atsižvelgiant į poreikius ir suteikiant kokybiškus mokymus, kurie užtikrintų tvarų įgūdžių augimą. Lietuvoje darbo vietų, kurioms taikomas sisteminis įgūdžių vystymas, dalis yra 15 proc. – lygi maždaug pusei EBPO šalių vidurkio. Tai gali riboti inovacijas, o inovacijų trūkumas savo ruožtu gali trukdyti šiuos rodiklius pagerinti. Inovacijų švieslentėje tarp 27 ES šalių Lietuva yra 19 vietoje. Lietuva yra nuosaiki novatorė: 83,8 proc. ES šalių vidurkio. Palyginimui: Danija, kuri yra inovacijų lyderė: 137,6 proc. ES vidurkio.
Kita galimybė didinti produktyvumą – stiprinti vadybos ir lyderystės įgūdžius, siekiant diegti efektyvias praktikas. Aukšto lygio vadybos ir lyderystės įgūdžiai gali padėti pertvarkyti darbo vietas, kad jose būtų efektyviau naudojami įgūdžiai. Taip būtų gerinami įmonių veiklos rezultatai ir pereinama prie įvairesnės didelės pridėtinės vertės veiklos. Tačiau Lietuvoje esama požymių, kad vadovavimo įgūdžiai nėra stiprūs (pvz., 22 proc. vadovų įgūdžiai yra žemi, palyginti su 15 proc. EBPO šalių vidurkiu). Tarp Suomijos, Danijos, Prancūzijos, Švedijos vadovų tik apie 5 proc. turi žemas vadovavimo kompetencijas.
Tačiau besimokantieji Lietuvoje aukšto lygio įgūdžių neįgyja. Sėkmingai ugdant darbui ir gyvenimui reikalingus jaunų žmonių įgūdžius turėtų būti daromas teigiamas poveikis su jų užimtumu susijusiems rezultatams ir sumažinta įgūdžių neatitiktis darbo vietose. Nors Lietuvoje pastebima stipri ir auganti aukšto lygio įgūdžių paklausa, daug prieštaravimų kyla dėl to, kaip švietimo sistema tenkina šiuos poreikius – daugelio mokslus baigusių asmenų turimi įgūdžiai neatitinka atliekamo darbo.
Lietuvoje jau yra sukurta nemažai strategijų ir reformų siekiant išnaudoti, įveikti iššūkius ir pasinaudoti šalyje turimomis įgūdžių ugdymo sistemos galimybėmis formaliajame ir neformaliajame ugdyme. Tačiau tendencijos rodo, kad investicijos ne visada ar ne iki galo pasiteisino.
Neformaliojo ugdymo – mokymų, konsultacijų – kokybė kelia daug klausimų
Dar viena iš galimybių didinti produktyvumą – stiprinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir mokymo pripažinimą ir, svarbiausią, kokybę Lietuvoje. Šis mokymasis gali būti organizuojamas kaip mokymasis darbo vietoje, atvirasis ir nuotolinis mokymasis, kursai ir privačios pamokos, seminarai ir praktiniai seminarai, taip pat mokymasis profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigose. Ne mažiau svarbu didinti įmonių informuotumą apie suaugusiųjų švietimo ir mokymo programų naudą.
Dėl didelės neformaliojo mokymosi pasiūlos įvairovės gali kilti sunkumų siekiant užtikrinti, kad mokymosi rezultatai būtų pripažįstami, o mokymai būtų kokybiški. Besimokantiems asmenims ir organizacijoms mokymasis turi atsipirkti. Užtikrinti aukštą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų kokybę taip pat gali būti sudėtinga. Nors ir aukštojo, ir profesinio mokymo srityse Lietuvoje įdiegti tvirti formaliojo mokymosi kokybės užtikrinimo mechanizmai, jie netaikomi valstybės finansuojamose neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Lietuvoje turėtų būti svarstoma galimybė stiprinti ex ante ir ex post kokybės užtikrinimo mechanizmus, siekiant gerinti valstybės finansuojamo neformaliojo švietimo kokybę.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės užtikrinimui būtina nustatyti minimalius reikalavimus konsultantams, lektoriams ir kitiems neformaliojo ugdymo paslaugų tiekėjams. Būtina sertifikavimo sistema, kad paslaugos gavėjai būtų tikri, jog gauna ir moka už kokybišką paslaugą. Kokybiškam neformaliojo mokymo procesui užtikrinti reikia įdiegti valstybės finansuojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir mokymo programų mokymosi rezultatų stebėsenos sistemą. Nepaliekant nuošalyje neformaliojo ugdymo, už kurio paslaugas moka patys klientai, siekiantys užtikrinti, kad mokymų dalyviai įgytų karjerai ir gyvenimui reikalingų įgūdžių. Neformaliojo ugdymo stebėsena ir konsultantų bei lektorių sertifikavimas padėtų gerinti paslaugų kokybę, nes paslaugų teikėjai būtų suinteresuoti viršyti minimalius paslaugų kokybės reikalavimus. Kokybiškos verslo konsultantų paslaugos padidintų įmonių pasitikėjimą pačiu konsultavimo procesu. Tinkamos konsultavimo metodologijos padidintų darbuotojų įsitraukimą ir įgalinimą, padėdamos diegti pažangias personalo valdymo praktikas ir žmogiškųjų išteklių valdymo metodus, darbo užmokesčio sistemas ir profesinio judumo praktikas.
Kyla klausimas, ar dėl nepakankamos edukacijos, ar dėl dominuojančio atskirų konsultantų, konsultacinių įmonių požiūrio ir veiklos bei metodikų pobūdžio organizacijos vystymas (angl. organisation development – OD) yra vis dar terra incognita daugeliui Lietuvos įmonių. Meškos paslaugą padarė ir ES struktūrinių fondų pirmoji banga – 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu. Įmonės turėjo neigiamos patirties su vidiniais mokymais ir konsultacijomis. Priežastis – konsultantų kompetencijų trūkumas. Neigiama patirtis dėl žemos konsultacijų, mokymų kokybės nuvylė ir išgąsdino įmonių vadovus bei suformavo neigiamą nuomonę apie visą mokymų ar konsultavimo procesą. Ir gan dažnai vadovų nuoširdus požiūris yra „tiesiog reikia dirbti“ ir nereikia jokių mokymų nei konsultavimo.
Neįvardijant kitų galimų priežasčių dėl neigiamos įmonių vystymo dinamikos, viso to pasekmė – pirmiau minėti rodikliai.
Norint užtikrinti tvarų produktyvumo didėjimą organizacijų vystymui – efektyvumo didinimui būtina taikyti pasaulyje pasiteisinusias metodologijas. Fragmentiški, nesisteminiai metodai padaro daugiau žalos nei naudos. Būtina taikyti metodikas, pagristas veiksmingo ir skaidraus elgesio principais. Ir tuomet įgyjami gebėjimai, kurie sukuria pasitikėjimo, įsitraukimo ir mokymosi, pirmiausia vieniems iš kitų, aplinką.
Gera žinia – yra pasaulyje pripažintų, sisteminių organizacijų vystymo metodų, kuriuos pasitelkę Lietuvos verslai galėtų padidinti savo efektyvumą iki keleto kartų.
Siekiant Lietuvos pažangos, būtina auginti Lietuvos žmones. Ir tai turi būti daroma profesionaliai ir strategiškai, numatant galimas veiklas reikiamiems pokyčiams.
