Tai paskatino mane galvoti apie alternatyvius metodus, kurie leistų sumažinti hospitalizacijų, gydymo ir mirtingumo atvejų, turėti daugiau išteklių sveikatos apsaugos prioritetams ir išgelbėti daugiau gyvybių.
Esu ekonomistas, savo darbe daug dėmesio skiriu tirti pasaulio sveikatos išlaidų dinamiką ir jų poveikį gyventojų sveikatai. Šiuo metu dėmesį esu sutelkęs į tokių riziką keliančių produktų kaip per didelis kiekis vyno, riebalų ir cukraus vartojimo pokyčius. Toliau aptariamas tyrimas rodo naudą perėjus nuo tabako rūkymo prie mažesnės rizikos produktų, tokių kaip kaitinamasis tabakas.
Idealiu atveju, norėčiau gyventi pasaulyje, kuriame niekas neužsidegtų cigaretės. Tačiau pasiekti visiškai nerizikingą aplinką gali būti neįmanoma. Nors Vakarų šalyse rūkančiųjų skaičius palaipsniui mažėja, tam tikrose geografinėse vietovėse, kurioms paprastai būdingas žemas socialinis ir ekonominis statusas bei išsilavinimo lygis, išlieka nemaža dalis gyventojų, ir toliau rūkančių tabaką.
Mano atlikta analizė parodė, kad, jei pusė suaugusių Anglijos rūkalių pereitų prie elektroninių cigarečių, per metus būtų galima sutaupyti daugiau nei 500 mln. svarų sterlingų. Klinikiniai įrodymai patvirtino, kad gerokai sumažėja rizika susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, todėl mažiau žmonių patenka į ligonines, sumažėja gydymo išlaidos, o svarbiausia – šis pokytis galėtų gerokai sumažinti išvengiamą mirtingumą.
Išsamią rūkymo paklausos ir pasiūlos skirtinguose Anglijos regionuose analizę atlikau naudodamas 2019–2021 m. metinių gyventojų apklausų duomenis ir nagrinėdamas tokius veiksnius kaip amžiaus grupė, lytis ir regionas. Renkant informaciją apie hospitalizacijas buvo pasitelkta 2019–2021 m. statistika ir atsižvelgiama į tokius kintamuosius kaip amžiaus grupė, lytis, regionas ir ligos kategorija. Tuo pačiu laikotarpiu iš Nacionalinio statistikos biuro surinkau duomenis apie rūkymo įpročius pagal lytį ir amžiaus grupę. Be to, iš Karališkojo gydytojų koledžo (angl. Royal College of Physicians) gavau duomenis apie rūkymui priskiriamą mirtingumą ir riziką susirgti penkiomis pagrindinėmis ligomis (plaučių vėžiu, burnos vėžiu, lėtine obstrukcine plaučių liga, cerebrovaskuline liga ir išemine širdies liga) nacionaliniu lygmeniu, suskirstytus pagal lytį ir amžiaus grupę.
Šiame tyrime nebuvo išsamiai lyginta, kiek lėšų būtų sutaupoma ir kiek žmonių paguldoma į ligonines perėjus prie mažesnės rizikos gaminių ir visiškai atsisakius rūkymo, taip pat nebuvo atlikta išsami visapusiškos metimo rūkyti strategijos galimybių analizė, pagrįsta istorinėmis tendencijomis. Į tai būtina atsižvelgti būsimuose tyrimuose. Taip pat svarbu pabrėžti, kad būtina toliau tirti galimą riziką, susijusią su minėtais mažesnės rizikos produktais. Nors vyrauja nuomonė, kad jie yra ne tokie žalingi kaip rūkymas, reikia būti atsargiems, ypač kalbant apie informaciją, kuri gali pasiekti jaunus asmenis ir nerūkančiuosius. Svarbu atlikti ilgalaikius naujų mažesnės rizikos produktų tyrimus. Tačiau jau žinome, kokį ilgalaikį poveikį daro tradicinių cigarečių rūkymas.
Tikiu, kad kitų mano minėtų didesnės rizikos produktų, tokių kaip cukrus bei riebalai, vartojimo analizė padės geriau suprasti, kokius pokyčius galima įgyvendinti siekiant sumažinti spaudimą sveikatos sistemoms ir rasti daugiau išteklių svarbiausiems prioritetams.
