aA
Liepos 11 d. Vyriausybė pritarė Sutelktinio finansavimo įstatymo projektui. Seimui priėmus šį įstatymą, Lietuvos įmonės turės dar vieną finansavimo šaltinių alternatyvą.
Evaldas Remeikis
© Bendrovės archyvas

Tuo tarpu investuojantys šalies gyventojai įgis dar vieną alternatyvą įdarbinti savo lėšas. Pirmiausiai komplimentai įstatymo rengėjams, kad parengė išties profesionalų ir realijas atitinkantį teisės aktą. Visgi šioje statinėje medaus yra vienas labai didelis šaukštas deguto – investavimo sumų apribojimai.

Įstatymo projekte yra numatytas 1 000 Eur sumos apribojimas, kiek per vieną sutelktinio finansavimo platformą per metus galės investuoti gyventojas.

Didesnę sumą galės investuoti tik informuotieji investuotojai arba tie gyventojai ir įmonės, kurie pereis gan biurokratišką investavimo tinkamumo įvertinimą.

Šis investavimo ribojimas yra motyvuojamas tuo, kad taip siekiama apsaugoti neprofesionalius investuotojus. Kyla klausimas, kodėl nustatyta būtent 1 000 Eur, o ne kita suma?

Deja, Lietuvoje apribojimai vis dar dažniausiai nustatomi tiesiog šiaip, be jokių pagrindimų ir pakankamos užsienio šalių praktikos analizės. Analogiškai nutiko ir investavimui per tarpusavio skolinimo platformas – nustatyta nežinia iš kur paimta 5 000 Eur maksimali investavimo vienoje platformoje riba.

Pažiūrėkime į poros didžiulę sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo patirtį turinčių šalių patirtį. Didžiojoje Britanijoje žmonės per tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformas, dar kitaip vadinamas minios finansavimo platformomis, dažniausiai investuoja 5 865 – 23 463 Eur.

Šioje šalyje investuotojo tinkamumo įvertinimą reikalaujama atlikti tik tuomet, kai asmuo nori investuoti į įmonę, nes ši investicija yra rizikingesnė nei investicija į asmens paskolą.

Greta yra investavimą į įmones lengvinanti sąlyga – jei asmens investicijos į įmonių paskolas ir jų kapitalą neviršija 10 proc. bendros investicijų sumos, tinkamumo įvertinimo atlikti nereikia.

Lietuvos valstybės tarnautojai kurdami sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo įstatymus nemažai rėmėsi didžiule anglų patirtimi, tik gaila, kad šias veiklas reglamentuojantys teisės aktai neperėmė visų gerųjų Didžiosios Britanijos praktikų šiose srityse.

Dar tinkamesnį investuotojo kompetencijos vertinimo modelį yra pasirinkusi Ispanija – čia asmens kompetencija investuoti vertinama pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas.

Tačiau ar tikrai 1 000 Eur yra ta protinga suma pradėti biurokratines procedūras? Dar nėra duomenų, kokios sumos bendrai investuojamos lietuviškose tarpusavio skolinimosi platformose ir sutelktinio finansavimo platformose, tačiau galima prognozuoti, kad 20 tūkst. Eur sumos apribojimas neprofesionaliam investuotojui galėtų būti tinkama riba investuojant į lietuviškas įmones, o investuojant į fizinių asmenų vartojimo paskolas tokio limito išvis neturėtų būti.
E. Remeika

Logika paprasta – kuo daugiau uždirbi ir kuo daugiau turto turi, tuo labiau valstybė vertina tavo gebėjimą pasverti investavimo riziką. Tiesa, ispanai įdėjo apribojimus pradedantiems investuoti – leistina riba yra 10 tūkst. Eur, bet jei asmens pajamos viršija 50 tūkst. Eur per metus arba asmuo turi finansinio turto už daugiau nei 100 tūkst. Eur, jokių apribojimų investuoti per minios finansavimo platformas nėra.

Beje, pažymėtina, kad įmonės taip pat gali investuoti naudojantis minios finansavimo platformomis be jokių investavimo apribojimų.

Lietuvos Sutelktinio finansavimo įstatymo projekte numatyta, kad asmuo galės investuoti paskolos ar kita pinigine formą daugiau nei 1 000 Eur, jei atitiks finansuotojo tinkamumo įvertinimą. Dar sudėtingesnė procedūra yra investuotojui, siekiančiam investuoti daugiau nei 1 000 Eur į finansavimo sandorius dėl finansinių priemonių įsigijimo, kadangi tinkamumo testą reikėtų atlikti kiekvieną kartą prieš sudarant tokį sandorį.

Tačiau ar tikrai 1 000 Eur yra ta protinga suma pradėti biurokratines procedūras? Dar nėra duomenų, kokios sumos bendrai investuojamos lietuviškose tarpusavio skolinimosi platformose ir sutelktinio finansavimo platformose, tačiau galima prognozuoti, kad 20 tūkst. Eur sumos apribojimas neprofesionaliam investuotojui galėtų būti tinkama riba investuojant į lietuviškas įmones, o investuojant į fizinių asmenų vartojimo paskolas tokio limito išvis neturėtų būti.

Lietuvos valstybė turi mokyti ir skatinti savo gyventojus įdarbinti turimas santaupas, nes dabar bankų sąskaitose gyventojai ir įmonės tiesiog laiko apie 10 mlrd. Eur ir praranda galimybes uždirbti.

Be to, bet kokie investavimo apribojimai esant laisvam kapitalo judėjimui skatina investuotojus savo lėšas nukreipti į kitų šalių minios finansavimo platformas ir taip remti kitų šalių, ne Lietuvos, ekonomikos raidą.

Todėl belieka tikėtis, kad svarstydamas Sutelktinio finansavimo įstatymo projektą Seimas visapusiškai įvertins visas minėtas aplinkybes ir pritars racionalesnei įstatymo redakcijai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Barclays“ pasitraukimas ir mokytojų streikas (8)

„ Barclays “ išėjimas iš Lietuvos ir šiuo metu vykstantis mokytojų streikas yra susiję...

Rūta Armonė. Nuo sausio 1 d. visos įmonės privalės nustatyti ir registruoti galutinius naudos gavėjus (3)

Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys nuo 2019-01-01 privalės gauti, atnaujinti ir...

Linas Sesickas. Merkel pasufleravo, kaip sumažinti kainas Lietuvoje (4)

Pasaulinėje įsigijimų ir susijungimų rinkoje vyrauja ne tik ekonomikos ir teisės dėsniai, ten...

Rūtenis Paukštė. Ką pasakė Stasys Jakeliūnas? (13)

Jau savaitę aptarinėjama Stasio Jakeliūno išsakyta mintis apie Lietuvos poreikį parduoti vieną...

Jolanta Blažytė. Visuotinio gėrio perskirstymas su sofų perstumdymu švietimo ministerijoje (289)

Viena kandidatė į prezidento postą minėjo, kad reikia visiems susitarti, kaip turi būti...

Top naujienos

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

„Paskutinis skambutis“ praėjo ramiai, tačiau tuo viskas dar nesibaigia (346)

Sekmadienį Vilniuje vykusioje masinėje protesto akcijoje „Paskutinis skambutis“ susirinko apie 6...

Kad pritrauktumėte šio milijardieriaus dėmesį, jums reikia iškristi iš mokyklos (35)

Kadaise sėdėjęs kalėjime už automobilių vagystę, Tally Fofana dabar sulaukia paramos iš...

Ir Jasikevičius, ir Adomaitis turi prastų naujienų (68)

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą mūšis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“...

Kaunietis pasipiktino ligoninės darbu: numirėliui juk nėra kur skubėti (20)

„ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbu...

Šapoka: bandoma pažadinti Marxo šmėklą priešinsis bet kokiam pinigų mokytojams didinimui (351)

Finansų ministras Vilius Šapoka LRT TELEVIZIJOS laidos „ Savaitė “ studijoje teigė, kad...

Karieta su žirgais ir žiedlapiai iš sraigtasparnio: ištaigingos mafijos vadeivos laidotuvės pagaliau atvėrė akis namai – prabangūs iki absurdo (72)

Romos policija ėmėsi griauti aštuonis prabangius namus, pastatytus, kaip įtariama, mafijos klano,...

Apžvalgininkas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas (727)

Vargu, ar premjeras Saulius Skvernelis tikėjosi, kad nepatenkintų dėl etatinio apmokėjimo...

Į Paryžių nuvykęs lietuvis rado iki šiol skaniausius desertus, dėl kurių alpsta visas pasaulis: vieneto kaina – 2,5 euro (56)

Turbūt nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų desertai , tačiau dar smagiau juos valgyti, kai...

Po skrandžio mažinimo operacijos neteko pusės svorio: papasakojo visą tiesą, ką teko patirti (27)

Naujo sveikatingumo portalo „Kikifit“ rubrikoje „ Sėkmės istorija“ –...