aA
Liepos 11 d. Vyriausybė pritarė Sutelktinio finansavimo įstatymo projektui. Seimui priėmus šį įstatymą, Lietuvos įmonės turės dar vieną finansavimo šaltinių alternatyvą.
Evaldas Remeikis
© Bendrovės archyvas

Tuo tarpu investuojantys šalies gyventojai įgis dar vieną alternatyvą įdarbinti savo lėšas. Pirmiausiai komplimentai įstatymo rengėjams, kad parengė išties profesionalų ir realijas atitinkantį teisės aktą. Visgi šioje statinėje medaus yra vienas labai didelis šaukštas deguto – investavimo sumų apribojimai.

Įstatymo projekte yra numatytas 1 000 Eur sumos apribojimas, kiek per vieną sutelktinio finansavimo platformą per metus galės investuoti gyventojas.

Didesnę sumą galės investuoti tik informuotieji investuotojai arba tie gyventojai ir įmonės, kurie pereis gan biurokratišką investavimo tinkamumo įvertinimą.

Šis investavimo ribojimas yra motyvuojamas tuo, kad taip siekiama apsaugoti neprofesionalius investuotojus. Kyla klausimas, kodėl nustatyta būtent 1 000 Eur, o ne kita suma?

Deja, Lietuvoje apribojimai vis dar dažniausiai nustatomi tiesiog šiaip, be jokių pagrindimų ir pakankamos užsienio šalių praktikos analizės. Analogiškai nutiko ir investavimui per tarpusavio skolinimo platformas – nustatyta nežinia iš kur paimta 5 000 Eur maksimali investavimo vienoje platformoje riba.

Pažiūrėkime į poros didžiulę sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo patirtį turinčių šalių patirtį. Didžiojoje Britanijoje žmonės per tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformas, dar kitaip vadinamas minios finansavimo platformomis, dažniausiai investuoja 5 865 – 23 463 Eur.

Šioje šalyje investuotojo tinkamumo įvertinimą reikalaujama atlikti tik tuomet, kai asmuo nori investuoti į įmonę, nes ši investicija yra rizikingesnė nei investicija į asmens paskolą.

Greta yra investavimą į įmones lengvinanti sąlyga – jei asmens investicijos į įmonių paskolas ir jų kapitalą neviršija 10 proc. bendros investicijų sumos, tinkamumo įvertinimo atlikti nereikia.

Lietuvos valstybės tarnautojai kurdami sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo įstatymus nemažai rėmėsi didžiule anglų patirtimi, tik gaila, kad šias veiklas reglamentuojantys teisės aktai neperėmė visų gerųjų Didžiosios Britanijos praktikų šiose srityse.

Dar tinkamesnį investuotojo kompetencijos vertinimo modelį yra pasirinkusi Ispanija – čia asmens kompetencija investuoti vertinama pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas.

Tačiau ar tikrai 1 000 Eur yra ta protinga suma pradėti biurokratines procedūras? Dar nėra duomenų, kokios sumos bendrai investuojamos lietuviškose tarpusavio skolinimosi platformose ir sutelktinio finansavimo platformose, tačiau galima prognozuoti, kad 20 tūkst. Eur sumos apribojimas neprofesionaliam investuotojui galėtų būti tinkama riba investuojant į lietuviškas įmones, o investuojant į fizinių asmenų vartojimo paskolas tokio limito išvis neturėtų būti.
E. Remeika

Logika paprasta – kuo daugiau uždirbi ir kuo daugiau turto turi, tuo labiau valstybė vertina tavo gebėjimą pasverti investavimo riziką. Tiesa, ispanai įdėjo apribojimus pradedantiems investuoti – leistina riba yra 10 tūkst. Eur, bet jei asmens pajamos viršija 50 tūkst. Eur per metus arba asmuo turi finansinio turto už daugiau nei 100 tūkst. Eur, jokių apribojimų investuoti per minios finansavimo platformas nėra.

Beje, pažymėtina, kad įmonės taip pat gali investuoti naudojantis minios finansavimo platformomis be jokių investavimo apribojimų.

Lietuvos Sutelktinio finansavimo įstatymo projekte numatyta, kad asmuo galės investuoti paskolos ar kita pinigine formą daugiau nei 1 000 Eur, jei atitiks finansuotojo tinkamumo įvertinimą. Dar sudėtingesnė procedūra yra investuotojui, siekiančiam investuoti daugiau nei 1 000 Eur į finansavimo sandorius dėl finansinių priemonių įsigijimo, kadangi tinkamumo testą reikėtų atlikti kiekvieną kartą prieš sudarant tokį sandorį.

Tačiau ar tikrai 1 000 Eur yra ta protinga suma pradėti biurokratines procedūras? Dar nėra duomenų, kokios sumos bendrai investuojamos lietuviškose tarpusavio skolinimosi platformose ir sutelktinio finansavimo platformose, tačiau galima prognozuoti, kad 20 tūkst. Eur sumos apribojimas neprofesionaliam investuotojui galėtų būti tinkama riba investuojant į lietuviškas įmones, o investuojant į fizinių asmenų vartojimo paskolas tokio limito išvis neturėtų būti.

Lietuvos valstybė turi mokyti ir skatinti savo gyventojus įdarbinti turimas santaupas, nes dabar bankų sąskaitose gyventojai ir įmonės tiesiog laiko apie 10 mlrd. Eur ir praranda galimybes uždirbti.

Be to, bet kokie investavimo apribojimai esant laisvam kapitalo judėjimui skatina investuotojus savo lėšas nukreipti į kitų šalių minios finansavimo platformas ir taip remti kitų šalių, ne Lietuvos, ekonomikos raidą.

Todėl belieka tikėtis, kad svarstydamas Sutelktinio finansavimo įstatymo projektą Seimas visapusiškai įvertins visas minėtas aplinkybes ir pritars racionalesnei įstatymo redakcijai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tadas Povilauskas. Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas (2)

Veikiausiai atsimenate, kad praėjusių metų kelias lapkričio savaites dyzelino kaina degalinėse...

Egidijus Langys. Permainos nemokumo procese: kreditorius ir skolininkas privalės tartis

Nemokumo proceso reforma įgauna pagreitį – po balandžio mėn. Seime vykusių aktyvių klausymų...

Justinas Juozaitis. Ar Baltijos šalių elektros tinklai atlaikys artėjančią geopolitinę audrą? (6)

Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos...

Lina Aleknaitė-van der Molen. Pokyčiai kapitalo rinkų reguliavime – Prospekto Reglamentas atveria galimybes smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms

Š. m. liepos 21 d. įsigalioja Prospekto Reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią Prospekto...

Mantas Andriuškevičius. Dėl transporto priemonių apžiūros centrų veiklos (3)

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pasiūlius koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais...

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (7)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (47)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (67)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (120)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (118)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (19)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (4)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (4)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (5)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...