Deja, nepriklausomybei iššūkių sukelti gali ne tik išorės šalys, bet, kaip parodė patirtis, ir mes patys. Dabar jau buvusi Energetikos ministerijos vadovybė bandė skubiai pakeisti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelį, kitiems metams dvigubai sumažindama technologinei terminalo veiklai užtikrinti reikalingų vadinamojo paskirtojo tiekimo SGD krovinių tiekiamų į Lietuvą kiekį. Šie kroviniai skirti tam, kad SGD terminalas veiktų visus metus be sustojimo ir užtikrintų alternatyvą rytų monopolijai.
Buvusi Energetikos ministerijos vadovybė prieš pat savo kadencijos pabaigą pataisas stūmė buldozeriu, nesilaikydama terminų ir procedūrų bei siekdama sprendimą priimti paskutiniame buvusios Vyriausybės posėdyje. SGD paskirtojo tiekimo krovinių apimtį Vyriausybei ministerija turėjo pateikti dar šių metų birželį, tačiau tik dėl jai vienai žinomų priežasčių nutarimo projektą paskelbė tik po pirmojo rinkimų turo. Negana to, jautėme spaudimą iš Energetikos ministerijos vadovybės nekvestionuoti proceso ir jo detalių, neklausinėti, kodėl siūlomos nenaudingos įstatymo ir Vyriausybės nutarimo pataisos.
Žygimanto Vaičiūno vadovauta ministerija viešai tikino, kad modelis keičiamas, siekiant sumažinti gamtinių dujų kainas. Nors Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvoje gamtinių dujų kainos verslui ir buitiniams vartotojams yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Na, o bandymas keisti modelį realios naudos atneštų tik stambiausiam rinkos dalyviui, tuo tarpu smulkiam ir vidutiniam verslui gamtinių dujų tiekėjų pasirinkimo galimybės trauktųsi, sudavus sunkiai pakeliamą smūgį „Ignitis“, kuris prisideda prie aršios konkurencijos Lietuvos dujų rinkoje. Mūsų skaičiavimu, skubos tvarka pakeistas modelis stambiajam verslui kasmet atneštų 2,4-3,6 mln. eurų naudos per metus, o eiliniam gyventojui – geriausiu atveju nauda siektų apie 1-10 eurų per metus. Tačiau kokia būtų viso to kaina?
Bijau, kad biurokratiniuose koridoriuose buvo pamiršta, jog paskirtasis tiekimas visų pirma yra skirtas užtikrinti energetinį saugumą. Jei atsisakysime garantuotų SGD krovinių, kurie užtikrina terminalo darbą, negalėsime būti tikri, kad vieną rytą nepabusime be veikiančio terminalo. Galbūt jums pasirodys, kad šaržuoju, bet kalbu visiškai rimtai.
Energetikos ministerijos siūlymas rėmėsi prielaida, kad „Ignitis“ per keletą savaičių pakeis sutarties su Norvegijos „Equinor“ sąlygas. Tą visišku absurdu palaikė net ir tos pačios Vyriausybės Teisingumo ministerija, savo viešose pastabose nurodžiusi, kad iki sausio 1 d. pasiruošti šiems pokyčiams neadekvačiai mažai laiko. Ta pati Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, kad „Equinor“ nėra pavaldi nei Vyriausybei, nei Seimui ir neprivalo keisti sutarčių. Ir, galų gale, pareiškė, kad Energetikos ministerija, nurodydama keisti sutarties sąlygas, bando teisės aktus taikyti atgaline data, be to, prieštaraudama Konstitucinio teismo doktrinai, reikalauja neįmanomų dalykų. Nes, pasikartosiu, „Equinor“ nepavaldi nei Energetikos ministerijai, nei Vyriausybei ar Seimui.
Kodėl apie tai kalbu dabar? Nes man neatrodo sąžininga, kai energetinė nepriklausomybė pamirštama biurokratiniuose koridoriuose ir skubiai, be jokių diskusijų ir detalių pokalbių yra inicijuojamas visai šaliai svarbių teisės aktų keitimas.
Tikiu, kad naujoji Vyriausybė puikiai supranta energetinės nepriklausomybės svarbą ir nepriims skubotų buvusios ministerijos vadovybės teiktų pakeitimų.
