Kaimyninėse šalyse – tendencija mažinti akcizus
Turimais duomenimis, šią vasarą ketvirtadaliu (25 proc.) akcizus visiems alkoholiniams gėrimams sumažino Estija, po jų sekė ir Latvija, nuo rugpjūčio 1-osios sumažinusi akcizą stipriesiems gėrimams 15 proc. Kodėl šalys, iki šiol vykdžiusios akcizų didinimo politiką, staiga persigalvojo ir pradėjo juos mažinti?
Tokie Baltijos šalių sprendimai įvyko dėl svarių priežasčių. Estijos atveju – vis didinant akcizus alkoholiui, buvo prieita prie taško, kai Estijos biudžetas nebesurinko suplanuotų lėšų iš akcizų. 2018-ųjų rudenį Vilniaus universiteto atliktos Estijos-Latvijos pasienio analizės duomenimis, skaičiuojama, jog Estijos biudžetas neteko apie 40 mln. eurų per 2017-uosius vien iš stipriųjų gėrimų akcizo.
Papildomai į Latviją atvykę apsipirkti estai ir suomiai įsigydavo alaus, kitų maisto produktų, buities prekių ir degalų. Skaičiuojama, jog per 2017-uosius Latvijos pasienyje estai išleido virš 100 mln. eurų, vidutiniškai vienas estas per metus apsipirkimui išleido 1070 eurų. Matydama krizės požymius, Estijos valdžia ėmėsi priemonių – pirmiausia 2018-aisiais atšaukė kitus numatytus alkoholio akcizų didinimus ir galiausiai šiais metais ryžosi juos sumažinti 25 proc.
Po estų pasekė ir latviai – matant, jog keičiasi rinka kaimynėje šalyje, buvo priimti atsakomieji veiksmai. Tai rodo, jog Latvijos valdžia nieko nelaukdama įvertina situaciją ir priima sprendimus, ilgalaikėje perspektyvoje padėsiančius ir verslui, ir šalies biudžetui.
Lietuvos valdžia – grėsmių nemato?
Mūsų valdžia turėtų rimtai analizuoti šalia mūsų vykstančius rinkos pokyčius ir politinius sprendimus. Taip, kol kas į mūsų šalies biudžetą, atrodo, dar surenkamas reikalingas kiekis lėšų iš akcizų, bet ar nepasikartos pas mus Estijos atvejis? Iš mūsų šalies išeina didžiulės sumos pinigų ne tik dėl to, jog žmonės perka alkoholį Lenkijoje, bet ir todėl, jog Lietuvos lėšos daugiausiai investuojamos užsienyje, pavyzdžiui, pensijų kaupimo pajamos.
Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido apie 400 mln. eurų.
Praėjusių metų rudenį atliktame Vilniaus universiteto (VU) tyrime apie akcizų tarifų poveikį pasienio prekybai prognozuojama, jog dėl akcizų stipriesiems gėrimams didinimo Lietuva jau 2019 m. gali netekti 33–54 mln. eurų (akcizas, PVM, pelno marža). O šiais metais dar ir Latvijoje sumažinus akcizą stipriesiems gėrimams 15 proc., Lietuva kitais metais gali netekti jau 51–78 mln. eurų.
Kitas, trečią kartą atliktas, Vilniaus universiteto mokslininkų Lietuvoje alkoholio vartojimo įpročių tyrimas rodo, jog 38 proc. žmonių akcizų didinimą alkoholiui vertina neigiamai. Tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, jog nors turime daugybę draudimų mūsų šalyje, rezultatas toks pats – alkoholizmo problemų turintys žmonės ir toliau suvartoja didžiausią kiekį alkoholio. Alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija prasidėjo dar 2009-aisiais ir yra ilgalaikė, o didžiausią įtaką tam padarė ne draudimų politika, bet kultūriniai pokyčiai, vykusios diskusijos apie alkoholio vartojimo žalą.
Mūsų šalies ekonomika ir gerovė augtų kur kas greičiau ir efektyviau, jeigu šalies verslui būtų sudaromos palankios sąlygos investuoti ir klestėti Lietuvoje. Taigi dabar efektyviausias sprendimas būtų ne susitelkti į įvairiausių draudimų gausą, bet į realios situacijos įvertinimą ir atitinkamų sprendimų priėmimą. VU mokslininkams įvertinus alkoholio rinkos situaciją ir sukūrus specialią formulę akcizo dydžiui skaičiuoti, rekomenduojama alaus tarifą sumažinti 11 proc., stipriųjų gėrimų –14 proc., o vyno – 51 proc. Taigi belieka klausimas – kodėl toks pasiūlymas yra ignoruojamas?
