aA
Prieš 125 metus, 1892 – aisiais, Rietave buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė Lietuvoje. Tuomet ne vienas šio įvykio liudininkas prilygino jį stebuklui.
Dalius Misiūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vieni lemputę bandė užpūsti kaip žvakę, kiti bijojo net prie jos prisiartinti. Šiandien, daugiau kaip po amžiaus, energetika žengia į naują laikotarpį – ketvirtoji pramonės revoliucija ir jos atneštos technologijos šį sektorių keičia neatpažįstamai. Kokias pagrindines tendencijas matysime energetikoje netolimoje ateityje?

Atsinaujinantys ištekliai jau nebe alternatyva

Dar visai neseniai vėjo ar saulės jėgaines buvo galima pavadinti egzotika – jų plėtra buvo ribota dėl brangių technologijų ir mažo efektyvumo. Tačiau paskutiniais metais dėl technologijų progreso atsinaujinančių išteklių technologiniai kaštai drastiškai krenta (vėjo apie 30 proc., o saulės – daugiau kaip 70 proc.), o efektyvumas – auga. Šiandien atsinaujinančių energijos išteklių pagalba pagaminta elektros energija gali konkuruoti su elektra, pagaminta naudojant iškastinį kurą.

Šie pokyčiai lėmė tai, kad 2015 m. pirmą kartą pagal pagamintos elektros energijos kiekį atsinaujinantys ištekliai pralenkė anglį. Prognozuojama, kad švarios energijos dalis ir toliau sparčiai augs. Remiantis Pasaulio energetikos agentūros (IEA) prognozėmis, per artėjančius 5 metus kas valandą pasaulyje bus pastatoma 2,5 vėjo turbinos ir daugiau kaip 30 tūkst. saulės kolektorių, o atsinaujinantys ištekliai sudarys daugiau kaip pusę visos diegiamos galios.

Klientai įgalinti gaminti ir parduoti energiją

Didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis bus skirta individualiai elektros energijos gamybai. Galios balansas energetikoje pereina iš centralizuoto „didelių elektrinių ir tinklų“ modelio į namų ūkių, bendruomenių ir energiją vartojančių verslų rankas.

Jau dabar Vokietijoje apie pusę įdiegtos atsinaujinančių išteklių galios priklauso individualiems asmenims arba ūkininkams. Atokios Škotijos salos Eigg bendruomenė beveik visą reikalingą elektros energiją pasigamina pati iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Verslo organizacijos, suvartojančios daug energijos savo pagrindinei veiklai palaikyti, elektra taip pat siekia apsirūpinti pačios. „Ikea Group“ neseniai Kanadoje nusipirko vėjų jėgainių parką, kuris per metus vidutiniškai gali sugeneruoti daugiau kaip 50 „Ikea“ parduotuvių reikalingos elektros energijos.

Technologijų milžinė „Apple“ ne tik pasigamina reikiamą elektros energijos kiekį, bet jau gavo leidimą pardavinėti perteklinę energiją kitiems vartotojams.

Naujos technologijos leidžia klientams kontroliuoti visą elektros energijos grandinę – pasirinkti kokiu metu gaminti, vartoti ar parduoti elektrą taps įprasta kasdienybės dalimi. Visa tai neišvengiamai keičia ir klientų poreikius bei lūkesčius energetikos kompanijų atžvilgiu.

Įprastai klientai joms mokėdavo už suvartotą energiją. Tačiau sparčiai augant individualiai energijos gamybai, klientai energetikos kompanijoms susimokės tik už galimybę prisijungti prie infrastruktūros. Ateityje elektronai bus nemokami arba tiesiog įskaičiuoti į paslaugų paketą, kuriame bus integruotos ir kitos komunalinės paslaugos.

Energetikos įmonės keis savo profilį pereidamos nuo pardavėjo prie paslaugos teikėjo vaidmens. Jos ne tik užtikrins energijos tiekimo patikimumą ir patogumą, bet ir siūlys efektyvesnio vartojimo sprendimus, suteiks galimybę klientui užsidirbti pasigamintą energiją parduodant rinkoje.

Nuo elektrinių ir tinklų prie duomenų verslo

Skaitmenizacija, didieji duomenys, daiktų internetas, išmanūs tinklai tampa neatsiejama energetikos dalimi. Žinoma, elektronų kol kas negali pakeisti net ir pažangiausios technologijos.

Tačiau šalia įprastos energetikos atsiranda naujų neįprastų energetikai informacinių technologinių elementų. Technologiniai pokyčiai skatina energetikos verslą keistis ir pereiti prie „energijos interneto“.

Skaitmenizacija energetikoje atveria galimybes gauti didelį srautą duomenų realiu laiku, jį analizuoti, o rezultatus taikyti gerinant tinklo stabilumą ir patikimumą, siūlant energetinio efektyvumo sprendimus ar diegiant išmanius sprendimus.

Ateityje energetikos infrastruktūra bus visiškai skaitmenizuota. Elektros tinklai didžiųjų duomenų analizės dėka galės išlaikyti patikimą tiekimą esant dideliems paklausos ar pasiūlos svyravimams, realiu laiku perduoti informaciją apie kainas, gebės savarankiškai identifikuoti gedimus ar preventyviai jiems užkirsti kelią.

Ekonomikos elektrifikacija

Pokyčiai energetikos sektoriuje neabejotinai darys įtaką ir kitoms ekonomikos sritims. Šiandien vis garsiau kalbama apie ekonomikos „elektrifikaciją“, kuri sudarys sąlygas didesniam energetiniam efektyvumui ir sumažins taršą. Nekilnojamo turto sektoriuje jau siūlomi išmanieji namai, kurie išmaniosios sistemos pagalba galės generuoti energiją, kontroliuoti įvairių namų prietaisų įjungimą, parduoti energijos perteklių rinkoje.

Tačiau turbūt didžiausią poveikį išmanioji energetika darys transporto sektoriui. Elektra varomi traukiniai, viešasis transportas ar automobiliai – jau nėra naujiena. Svarbu tai, kad elektros naudojimas transporto sektoriuje artimiausiais metais sparčiai augs. Dėl išmaniųjų tinklų ir skaitmeninių sprendimų elektra varomos transporto priemonės kartu galės tapti ir energijos saugyklomis ar net verslu.

Įsivaizduokite, kad jūsų elektromobilis įjungs krauti bateriją tuomet, kai elektros kaina rinkoje bus žemiausia. Tuomet išanalizavęs jūsų darbotvarkę ir nustatęs, kad artimiausiu metu niekur nevažiuosite, sukauptą elektrą parduos rinkoje kai kaina pasieks piką.

Lietuva gali būti pokyčių lyderė

Pirmoji elektros lemputė Lietuvoje buvo įžiebta praėjus vos 13 metų nuo jos išradimo. Šis įvykis pažymėjo naują etapą Lietuvos energetikos istorijoje. Šiandien esame naujų esminių pokyčių energetikos sektoriuje etape. Lietuva, kaip ir tada, vėl gali būti viena iš pokyčių lyderių.

Ši galimybė reali, nes ateities energetikoje svarbiausia bus ne ištekliai ar kapitalas, bet inovacijos ir talentai. Tereikia išsikelti sau ambicingą tikslą ir nuosekliai jo siekti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (4)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (7)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais?

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

Kai kurioms Lietuvos ligoninėms – neišvengiami pokyčiai: likimą pasirinkti galės pačios (23)

Pasirodė sąrašas 15 ligoninių, kurios turėtų būti arba uždarytos, arba pertvarkytos. Pasak...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (7)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...

Arūnas Milašius. Dar kartą apie sugedusį lėktuvą (185)

Kaip sakė vienas iš jau legenda tapusių mūsų politikų, „valstybė truputį nepavyko“ ir,...

10 vaikų auginanti Eglė atvirai apie visuomenės požiūrį, akyse ištirpstantį maistą (20)

„Negaliu pasakyti, kad tai dovana – paklausta, apie įsimintiniausią Kalėdų dovaną ,...

Vytautas Landsbergis. Lapkričio 21-osios cirkas (85)

Dar viena demokratijų kapituliacija, jeigu Interpolas bus pavestas Rusijos vadovavimui ir...

Įstabios Atėnų architektūros galite nebespėti išvysti: diržų veržimosi politika verčia ją niekais

Sunku patikėti, bet Atėnuose sunaikinta per 80 procentų visų XIX ir XX amžiaus pastatų. Laiko...

Biuro darbuotojai dalinasi visais rūpesčiais: vedžioja, šeria ir prižiūri kolegų šunis

Tam, kad galėtų į darbą pradėti vestis augintinius, komunikacijos paslaugų agentūros „ Fabula...

Perspėja apie sudėtingas eismo sąlygas: šiąnakt plikledis ir lijundra (9)

Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai .

Žiniasklaida: Interpolui vadovauti bus paskirtas Putino statytinis Prokopčiukas kalba apie grėsmę tarptautinės teisės pamatams (192)

Britų valstybės pareigūnai mano, kad jau ateinantį trečiadienį buvęs Rusijos Vidaus reikalų...

Aušra Maldeikienė ir Gitanas Nausėda turėjo ką pasakyti vienas kitam: jūs „durninate“ tautą (371)

Pirmadienio LNK laidoje „Yra, kaip yra“ 17 val. 35 min - pirmoji kandidatų į Lietuvos...