Vyrų įtaką saugantys stereotipai stabdo globalią ekonomiką
2018 metais padaryta analizė parodė, kad pasaulyje yra tik 26 šalys iš 190, kurioms vadovauja moterys – tai sudaro tik 15 proc. visų šalių vadovų. Todėl džiugu, kad atsiranda vis daugiau gerųjų pavyzdžių: Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir premjerė Kaja Kallas, Suomijos premjerė Sanna Marin, Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern ir kiti puikūs pavyzdžiai.
Tačiau vis dar daugiau nei 100 šalių iš viso niekada neturėjo moters vadovės. Beprotiška, kai pagalvoji, todėl neverta stebėtis, kad moterys ne tik eiti į politiką, bet ir vadovauti verslui ryžtasi daug rečiau nei joms leistų kompetencija ir asmeniniai gebėjimai.
Galiu tik pasidžiaugti, kad didžioji dalis mano vadovių ir mentorių, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, buvo įkvepiančios moterys. Visada žavėjausi jų drąsa, atkaklumu, turima vizija, komunikacijos sugebėjimais ir kitomis lyderio savybėmis, nepaisant to, kad joms prasibrauti į vadovaujančias pozicijas buvo daug sunkiau nei vadovams vyrais. Manau, būtent šis sveikas užsispyrimas leido joms griauti stereotipus apie moters rolę visuomenėje ir įveikti esamą nelygybę, ypač siekiant karjeros. Tačiau nuveikti dar yra daug ką.
- Moterys visame pasaulyje vis dar uždirba vidutiniškai 20 proc. mažiau nei vyrai;
- Globaliai, 2019 metais tik 29 proc. moterų buvo aukščiausios grandies vadovėmis – ir tai buvo geriausias rezultatas istorijoje;
- 2016 metų tyrimas parodė, kad net 60 proc. įmonių, kurių akcijos yra kotiruojamos biržose, neturi nei vienos moters įmonės valdyboje;
- Nors moterys sudaro 45 proc. darbo jėgos 500 didžiausių JAV įmonių, tik 4 proc. jų buvo tų įmonių vadovėmis;
- Situacija Europoje ne ką geresnė – 2020 metais tik 4,7 proc. moterų valdė 600 didžiausių Europos įmonių.
Ir nors tai yra labai aktualus moralinis, teisinis ir lygių galimybių klausimas, kurį privalome išspręsti, tai taip pat yra ne mažiau svarbus ekonominis iššūkis. 2019 atliktas tyrimas Jungtinėje Karalystėje parodė, kad tos įmonės, kuriose bent trečdalis vadovių yra moterys, padidina pelningumą iki 10 kartų, lyginant su tomis įmonėmis, kuriose moterų skaičius vadovybėje yra itin mažas.
Žiūrint dar plačiau, lygios karjeros galimybės, įskaitant atlyginimų tarp vyrų ir moterų suvienodinimą, globalią ekonomiką iki 2030 metų papildytų apie 13 trilijonų dolerių.
Moterų verslumo didinimas – investuotojų interesas?
Be nelygybės dėl užmokesčio ir mažo procentų moterų, užimančių aukščiausias pareigas valstybiniame sektoriuje bei valdant didžiąsias įmones, yra dar viena itin ryški problema, kurios sprendimas, anot „Boston Consulting Group“ atliktų skaičiavimų, pasaulio BVP papildytų net iki 5 trilijonų dolerių.
Tai – didesnis moterų įtraukimas į verslą. Nors neseniai paskelbtos itin džiugios naujienos, kad JAV turi naują jauniausią milijardierę, startuolio „Bumble“ įkūrėją Withney Wolfe Herd, moterų antreprenerystės problema startuolių ekosistemoje itin akivaizdi:
Tik 20 proc. visų startuolių yra įkuriami moters arba komandos, kurioje yra moteris (2009 metais tokių buvo tik 10 proc.). 2018 metų duomenimis, Europoje daugiausia verslių moterų buvo Lenkijoje – šioje šalyje moterys įkuria 23 proc. visų startuolių, mažiausiai – Portugalijoje, kur moterys įkuria tik 5 proc. startuolių.
Didžioji investicijų dalis pasaulyje vis dar tenka startuoliams, kurie įkurti tik vyrų: 2019 metais tokie startuoliai sulaukė 87 proc. visų investicijų., 10 proc. visų investicijų gavo mišrios įkūrėjų komandos ir tik 3 proc. – startuoliai, kuriuos įkūrė moterys.
Ši statistika – paradoksali, nes, nors moterų kuriami startuoliai sulaukia daug mažiau investicijų, jų atsiperkamumas ir generuojamos pajamos 1 investuotam doleriui yra net dvigubai didesnės nei vyrų vadovaujamų startuolių. Tai ne tušti žodžiai – ši statistika buvo nustatyta „Mass Challenge“ ir „BCG“ tyrime, analizavusiame 350 startuolių veiklą.
Lietuvoje netrūksta gerųjų pavyzdžių
Nepaisant anksčiau aptartos statistikos, vis daugiau moterų Lietuvoje tampa puikiais pavyzdžiais, skatinančiais kitas moteris aktyviai kurti ir auginti startuolius, kurie ženkliai prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos vystymo.
Jau dabar matome optimizmo įkvepiančius rezultatus. 2020 metų „Startup Lithuania“ užsakymu atliktos reprezentatyvios Lietuvos startuolių apklausos duomenys parodė, kad beveik 38 proc. Lietuvos startuolių įkūrėjų komandose yra bent viena moteris. Taip pat apklausa atskleidė, kad startuoliai pritraukdavo daugiau investicijų, jeigu viena iš įkūrėjų yra moteris.
„Attention insight“, „Interactio“, „CGTrader“, „Lympo“ – visi šie startuoliai turi bent du panašumus: pirmas, kad viena iš startuolio įkūrėjų – moteris, o antras, kad per pastaruosius metus šis verslas sėkmingai pritraukė investicijų. „Attention Insight“ – 285 tūkst., „Interactio“ – daugiau nei 500 tūkst., „CGTrader“ neseniai pritraukė net 7.8 milijonų eurų investiciją. O drabužių mainų ir pardavimo platforma „Vinted“ yra pirmasis „vienaragis“ Lietuvoje – startuolis, vertas daugiau nei milijardo. Ir jokia paslaptis – viena jo įkūrėjų yra moteris.
Tai puikūs pavyzdžiai, patvirtinantys, kad moterys jaučia rinkos poreikius, joms netrūksta įžvalgų ir kompetencijų, galbūt – tik drąsos. Konkuruoti su vyrais istoriškai susidariusioje jų įtakos zonoje.
Tačiau, kuo toliau, tuo aiškiau, kad moterų įtraukimas į verslo kūrimą ir antreprenystės kelionę yra be galo svarbus tvarios ekonomikos vystymui, tad tereikia joms suteikti verslo kūrimo įrankių, mentorystės ir paprasčiausio padrąsinimo, kad pasaulyje būtų įkuriami ne vienetai, bet šimtai moterų valdomų startuolių „vienaragių“.
