Asta Kazlauskienė. Transporto sektorius kryžkelėje – atsinaujinti arba prarasti konkurencingumą

Transportas ir logistika yra itin reikšmingas ekonomikos variklis, kuris iš viso sugeneruoja apie 11 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Tačiau reikia pripažinti, transporto sektorius turi daug iššūkių: sudaro 21 proc. viso pasaulyje išmetamo CO₂ kiekio, o sunkusis transportas – 36 proc. kelių transporto taršos. Pati sunkiausia tiesa – nebėra laiko. Turime maždaug 30 metų, kad sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą iki nulio, jei norime bent kiek sušvelninti klimato kaitos procesus. Iki 2050 m. transporto sektorius turėtų sumažinti savo CO₂ emisiją 90 proc. 2025 m. – 15 proc., o 2030 m. – 30 proc.

Kokios yra pagrindinės problemos? Transporto sektoriaus įmonių automobilių parkai seni, jiems naudojamas iškastinis kuras, įmonės nekoordinuoja ir nestebi išmetamų teršalų kiekio. Iki šiol bendrovės neturi priemonių, kaip konsoliduoti ir siūlyti daugiarūšį krovinių vežimą, neaišku, kaip turėtų būti perduodama informacija, kad mažai taršūs kroviniai galėtų įgyti konkurencinį pranašumą. Verslas yra labai suskaidytas, nėra bendros skaitmeninės rinkos, kurioje būtų galima pirkti ir parduoti mažataršius krovinius. Dėl to lėtėja investicijos į išmetamųjų teršalų kiekį mažinančias technologijas.

Tvarus transportas yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) žaliojo susitarimo elementų, todėl sektorius patiria ypač didelį suinteresuotų asmenų spaudimą. Transporto įmonės negali laukti geresnių laikų ir jau dabar privalo ieškoti sprendimų, kaip sumažinti išmetamą CO₂ kiekį.

Ateinantys tvarumo reikalavimai ir teisinis jų reglamentavimas, įpareigojantys įmones teikti Tvarumo ataskaitas, iš esmės pakeis žaidimo taisykles. Netrukus įsigaliosiantys reikalavimai aktualūs ne tik didžiosioms įmonėms, bet ir netiesiogiai paveiks visas transporto bendroves, nes didieji klientai, užsakantys prekių pervežimą, reikalaus informacijos apie CO₂ pėdsaką iš visų tiekimo grandinės atstovų. Transporto įmonės, kurios nepradės domėtis ateinančiais tvarumo reikalavimais ir negalvos, kaip pritaikyti juos savo veikloje, tiesiog praras savo konkurencinį pranašumą ir tiek esamus, tiek potencialius klientus.

Vienos auksinės taisyklės, kaip pasiekti tvarumą transporto sektoriuje, nėra, bet yra galimos trys kryptys, kaip link to judėti. Pirma – inovacijų diegimas ir transporto parko keitimas į naujesnes technologijas, mažiau taršius automobilius, varomus, pavyzdžiui, elektra, biodujomis ir vandeniliu. Antra – skaitmeninių procesų diegimas ir bendrų sistemų kūrimas. Trečia – vidinių procesų sureguliavimas.

Investicijos į žaliąjį transportą

Siekiant tvarumo, dekarbonizacijos transporto ir logistikos sektoriuose, būtina skatinti inovacijas, technologijų plėtrą ir žaliąsias iniciatyvas. Elektromobiliai, vandenilio technologijos, biokuras ir kitos žaliosios technologijos – tai ateities transporto sprendimai, kurie sumažina anglies dioksido išmetimą. Subsidijos, mokesčių lengvatos biometano, elektromobilių, vandenilio technologijų, žaliosios infrastruktūros plėtros projektams yra būtinos siekiant realaus proveržio dekarbonizuojant transporto sektorių.

Tačiau norint įdiegti šiuos sprendinius ir sumažinti klimato taršą šioje srityje, dažniausiai būtinos didžiulės investicijos – reikalingi infrastruktūriniai sprendimai, transporto įmonės turi keisti turimus vilkikus į ne tokius taršius. Tokios iniciatyvos gali padidinti sąnaudas trumpuoju laikotarpiu, „žalesni“ vilkikai šiandien yra 2–3 kartus brangesni, o galimą naudą, gautą dėl išmetamųjų teršalų mažinimo, gali būti sunku įvertinti. Dažnu atveju ir klientai, t. y. transportavimo paslaugų užsakovai, dar nėra pasiruošę mokėti daugiau už „švaresnį transportavimą“, logistika vertinama kaip dar viena išlaidų eilutė, reikalinga prekėms gabenti iš vienos vietos į kitą.

Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, vilkikų keitimas į tvaresnius, t. y. varomus biodujomis, elektra ir vandeniliu, skamba kaip didelis iššūkis. Šiai dienai dar nėra pakankamai (išvystyta – red.) infrastruktūra, o elektros ir vandenilio technologijos dar neatitinka tolimojo transportavimo poreikių. Tačiau per keletą metų galime tikėtis žymaus proveržio šioje srityje, todėl planuodamos transporto parko pokyčius, bendrovės turi būtinai tai įvertinti.

Jau dabar siekiančios reikšmingai mažinti CO₂ išmetimą, įmonės renkasi biokuro sprendimus. Biodujomis varomi vilkikai galėtų būti pirmas žingsnis keičiant transporto parką. Biometanu varomų vilkikų naudojimas leidžia visiškai atsisakyti iškastinio kuro, be to, iš atsinaujinančių šaltinių – organinių atliekų – išgaunamų dujų naudojimas vilkikuose, palyginti su dyzeliniais varikliais, leidžia 13,5 proc. sumažinti ŠESD emisiją. Pavyzdžiui, prekybos tinkas „Lidl“ pasirinko vežėjus, kurie naudos Transporto inovacijų asociacijos narių ekologiškais degalais varomus „Scania“ vilkikus prekėms iš logistikos centro Kaune pristatyti. Yra ir daugiau vežėjų, kurie įsigyja panašius vilkikus ir vykdys pervežimus tolimojo pervežimo maršrutais.

Nors transporto parko atnaujinimas šiandien atrodo brangus ir ne visada pakankamai efektyvus, tačiau skaitmenizuoti sektorių ir optimizuoti procesus galima jau dabar. Kol laukiame technologinio progreso ir didesnio vilkikų įperkamumo, jau dabar galime sumažinti sektoriaus taršą mažiausiai 20 proc.

Skaitmeninių procesų diegimas ir bendrų sistemų kūrimas

Lietuvių komanda, kuriai vadovaus Transporto inovacijų asociacija (TAI), prisijungė prie „Horizon Europe“ finansuojamo projekto „Admiral“, kuriuo bus siekiama, nekeičiant vilkikų į mažiau taršius, vien tik optimizuojant ir skaitmeninant procesus, mažiausiai 20 proc. sumažinti išmetamo CO₂ kiekius. Skaitmeninius logistikos sprendimus kurs Lietuvos įmonės „TREVIO“, „NORMALIS“ ir „CARGO SIGN“, o sprendimus testuos įmonė „CargoGO Logistics“ ir Klaipėdos LEZ.

Projekto „Admiral“ pagrindinis koordinatorius – Suomijos techninių tyrimų centras. Iš viso prie projekto prisijungė 21 partneris iš skirtingų šalių Europoje. Partneriai iš Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos, Slovėnijos, Suomijos ir Lietuvos kurs, testuos savo sukurtus produktus, adaptuos, integruos, jungsis ir mokysis vieni iš kitų. Projekto pabaigoje bus sukurta „AWAKE“ platforma, kurioje bus galima įsigyti mažiau taršias transporto logistikos paslaugas.

Lietuvių projektas daugiausia dėmesio skirs skaitmeniniams ryšiams tarp logistikos tinklo narių kurti ir jų poveikiui demonstruoti. Gerinant šį bendradarbiavimą būtų galima įrodyti, kad kelių transportas gali tapti tvaresnis dėl skaitmenizacijos ir procesų optimizacijos.

Pritaikius skaitmenines priemones, kurios sumažintų neigiamą įtaką klimatui, transporto sektorius taptų konkurencingesnis ir padidintų paslaugų efektyvumą. Skaitmeniniai sprendimai logistikos sektoriuje leistų padidinti tiekimo grandinės dalyvių bendradarbiavimą ir optimizuoti infrastruktūros naudojimą net skirtingose šalyse. Įgyvendinus projektą įmonės galės sekti CO₂ pėdsaką savo maršrutuose, o tai leis klientui rinktis kelionės kryptį pagal kainą arba mažesnį išmetamą CO₂ kiekį. TIA tikslas – skatinti įmones mokytis kartu ir prisidėti prie tvaresnių sprendimų transporto sektoriuje.

Vidinių procesų optimizavimas

Galiausiai transporto sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galima sumažinti optimizuojant ir skaitmeninant vidinius įmonių procesus bei skatinant ekologišką vairavimą. Taip būtų mažinami kelių transporto krovinių srautai (mažinant tuščią ridą), o pasitelkiant skaitmenizacijos ir vairuotojų motyvacijos priemones didinamas transporto įmonių veiklos efektyvumas, sutrumpinamas darbuotojų darbo laikas, taupomos kuro ir eksploatacinės išlaidos.

Siekiant optimizuoti krovinių srautus, norint sumažinti tuščią ridą ir taupant išteklius, reikia paskatinti sausumos transporto pervežimo įmones įdiegti šiuolaikines transporto valdymo sistemas, kurios tiesiogiai prisidėtų prie tuščios ridos sumažinimo, t. y. GPS sekimo sistemą kartu su transporto užsakymų valdymo sistema bei prieiga prie transporto biržų. Šių trijų skaitmeninių sprendimų įdiegimas leistų kiekvienam vilkikui net iki 30 proc. sumažinti tuščių reisų skaičių. Sumažinus vilkikų išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas bent 10 proc., per metus būtų sutaupoma 375 tūkst. tonų CO₂.

Įmonės ir organizacijos, pasinaudojusios efektyvaus (ekologiško) vairavimo mokymais sunkiojo transporto vairuotojams, gali bent 5 proc. sumažinti vidutines metines išlaidas transporto parko degalų sąnaudoms. 3000 vairuotojų pavykus sumažinti degalų sąnaudas bent 5 proc., į aplinką būtų išskiriama 15 967 t mažiau CO₂.

Akivaizdu, šiandien vieno sprendimo ir atsakymo, kaip dekarbonizuoti sektorių, neturime, tačiau priemonių, kurias jau dabar galima pradėti taikyti siekiant didesnio tvarumo veikloje, yra ne viena. Žiūrint į ateitį ir siekiant ES išsikeltų ambicingų tvarumo tikslų, reikalingas aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas tarp valstybinių institucijų, formuojančių paramos ir skatinamųjų priemonių teikimą diegiant tvarias transporto technologijas ir infrastuktūrą, verslo įmonių ir vilkikų gamintojų bei infrastruktūros kūrėjų. Be to, partnerystėms reikalingi susitarimai, bendros finansavimo iniciatyvos ir žinių mainų platformos, kuriose dalyvautų tiek verslo, tiek valdžios institucijos. Turime neatsilikti nuo tendencijų ir Lietuvoje diskutuoti, kaip didinti logistikos sektoriaus tvarumą neprarandant įmonių konkurencingumo.