Sektorius, kuriantis itin aukštą vertę
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos duomenimis, Lietuvos vaizdo žaidimų sektoriaus generuojama metinė apyvarta nuo 4 mln. eurų 2010 m. išaugo iki 176 mln. eurų 2020 metais. Tai išties reikšmingas augimas, turintis vis didesnį poveikį šalies ekonomikai. Vien „Estoty Vilnius“ pernai gavo 10,7 mln. eurų pajamų ir uždirbo 9 mln. eurų ikimokestinio pelno.
Vaizdo žaidimų kūrimo rinka Lietuvoje per pastaruosius 20 metų nuo visiško nulio išaugo iki 0,35 proc. šalies bendro vidaus produkto sukuriančio sektoriaus. Tai yra panašiai tiek, kiek BVP sugeneruoja gerai išplėtoti lazerių ar biotechnologijų sektoriai. Be to, jau šiandien vaizdo žaidimų rinkai tenka apie 0,6 proc. Lietuvos eksporto apimties. Tai išties nemaža dalis, turint omenyje, kad sektorius yra dar jaunas ir sparčiai augantis.
Vaizdo žaidimų sektoriaus sukuriama vertė atrodo dar įspūdingiau įvertinus tai, kad šioje srityje Lietuvoje 2020 m. dirba palyginti nedaug profesionalų – iš viso tik kiek daugiau nei 800 (LŽKA duomenys). Tai reiškia, jog vienas šioje srityje dirbantis žmogus per metus sukuria daugiau nei 200 tūkst. eurų vertės.
Darbo vietos šiame sektoriuje taip pat yra vienos geriausiai apmokamų. Vidutinis čia dirbančių profesionalų atlyginimas, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos duomenimis, mūsų šalyje siekia 3 400 eurų. Be to, kaip tokia nedidelė šalis, turime išties nemažai vaizdo žaidimų kūrimu užsiimančių įmonių. Iš viso šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 60 vaizdo žaidimų bendrovių, kuriose dirba daugiau nei 800 profesionalų.
Naujas galimybes atveria mobilieji įrenginiai
Visgi ne įmonių skaičius, o pirmiausia jų turimas potencialas užkariauti didžiąsias pasaulio vaizdų žaidimų rinkas turėtų būti paskata rimčiau žiūrėti į šį Lietuvoje sparčiai augantį sektorių. Jam augti dar daugiau galimybių suteikia pasaulinės žaidimų rinkos posūkis į žaidimus mobiliesiems telefonams. Priešingai nei žaidimų konsoles, išmaniuosius telefonus išsivysčiusiose šalyse turi daugelis gyventojų. Kiekvienas jų yra potencialus žaidėjas, tad ir galimas Lietuvos žaidimų studijų kuriamų produktų vartotojas.
Apie geras žaidimų mobiliesiems įrenginiams perspektyvas kalba ir skaičiai. 2021 m. „Statista Digital Market Outlook“ ataskaitos duomenimis, mobiliesiems žaidimams šiandien tenka apie 70 proc. viso žaidimų sektoriaus apyvartos. Didžiausioje vaizdo žaidimų rinkoje Kinijoje ši dalis dar didesnė ir siekia 84 proc. Akivaizdu, kad išmaniųjų įrenginių revoliucija žaidimų sektoriui atvėrė iki tol neregėtas galimybes.
Vaizdo žaidimai atranda naujas nišas
Vaizdo žaidimus mobiliesiems įrenginiams kaip platformą auditorijos įsitraukimui didinti ir naujai vartotojo patirčiai kurti pasaulyje vis dažniau renkasi ir su žaidimų kūrimu tiesiogiai nesusiję verslai. Geras to pavyzdys yra neseniai bendrovės „Netflix“ sukurti keli išskirtiniai žaidimai. Tikėtina, kad šiuo keliu pasuks vis daugiau verslų, o Lietuva šią tendenciją taip pat galėtų išnaudoti, stiprindama savo, kaip vaizdo žaidimų kūrimo lyderės regione, poziciją.
Mobilieji vaizdo žaidimai taip pat vis dažniau tampa ir integracijos su kitomis šių dienų inovacijomis erdve. Pavyzdžiui, vis daugėja mobiliųjų žaidimų ir įvairių kriptovaliutų, tokenų, virtualiosios ar papildytosios realybės sprendimų kūrėjų, taip pat inovatyvių prekės ženklų bendradarbiavimo pavyzdžių. Žaidimų rinka yra inovacijų pusėje, ir tai dar labiau didina mobiliųjų žaidimų sektoriaus potencialą. Klausimas, kaip jį išnaudos Lietuva, turinti stiprią IT profesionalų bazę ir ambicijų būti aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų šalimi?
Reikia didesnio valstybės dėmesio
Lietuvos vaizdo žaidimų sektorius neabejotinai gali tapti naujuoju šalies ekonomikos arkliuku ir pasaulyje pripažintų aukštos pridėtinės vertės skaitmeninių produktų eksportuoju. Tačiau tam reikia, kad ne tik pats sektorius, bet ir valstybė matytų šios srities potencialą. Kartu būtina apie jį pasakoti tiek šalies viduje, tiek pasauliui. Neturėtume kuklintis – reikia labai aiškiai deklaruoti tikslą būti pirmaujančiu žaidimų sektoriaus centru regione.
Komunikacija svarbi ir siekiant pritraukti į sektorių reikiamų specialistų, pasiūlant galimybę persikvalifikuoti kitose srityse dirbantiems IT specialistams. Žinia, žaidimų kūrimo sritis yra gana specifinė, todėl paprastai patirtis plėtojant bankininkystės ar tinklo sprendimus čia nėra labai naudinga. Tačiau, turint tinkamus pagrindus, reikiamų įgūdžių ir kompetencijų visuomet galima įgyti. Kad norinčiųjų tai padaryti atsiras – neabejoju. Žaidimų sektorius jau dabar vertinamas dėl išties įdomaus darbo, šiuolaikiškų vadybos principų ir patrauklaus atlygio.
Galiausiai, norint, kad vaizdo žaidimų kūrimo sektorius Lietuvoje išties sužydėtų, reikia finansavimo šaltinių – didesnio rizikos kapitalo fondų dėmesio, valstybės inicijuotų verslo akceleravimo programų ir kitų tikslinių priemonių. Raginčiau investuotojus nepraleisti progos bendradarbiauti su Lietuvos žaidimų kūrėjais, dalyvauti bendruose projektuose, investuoti į naujus produktus bei komandas ir taip prisidėti prie itin perspektyvaus sektoriaus augimo.
Būti inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kurti šiandien tikrai gali ne tik aukštųjų technologijų sektorius, bet ir skaitmeninių pramogų rinka. Ją augti gali paskatinti nuoseklios pastangos ir investicijos į žaidimų kūrimo įmonių ekosistemą, jai plėtotis padedančius inkubatorius. Suteikus reikiamą pagrindą sektoriaus plėtrai ir skiriant jai pakankamai dėmesio, Lietuva turi visas galimybes tapti tarptautinio lygio vaizdo žaidimų kūrėjų šalimi. Tereikia šios galimybės nepaleisti.
