Viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė pats ECB sprendimas bei pasiekti bazinių palūkanų dydžiai: nuo rugsėjo 20 d. pagrindinių refinansavimo operacijų, ribinio skolinimosi ir indėlių palūkanų normos sieks atitinkamai 4,50 proc., 4,75 proc. ir 4,00 proc. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į kitus niuansus, kurie buvo paminėti ECB spaudos pranešime bei spaudos konferencijos metu. Šie aspektai leidžia daryti preliminarias prognozes apie bazinių palūkanų perspektyvas euro zonoje 2024 m.
Rugsėjo 14 d. spaudos pranešime teigiama, kad „pagrindinės palūkanų normos pasiekė lygį, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės laiku sugrąžinti infliaciją į siekiamą lygį“. Europos centrinio banko atstovai šį sakinį įtraukė tarp eilučių, tačiau jo komunikuojama žinutė labai svarbi – šiame palūkanų didinimo cikle, tikėtina, pasiektas pikas. Todėl šiuo metu svarbiausia ne tai, kiek dar gali kilti bazinės palūkanos euro zonoje, bet du pagrindiniai klausimai. Pirmiausia, kaip ilgai ECB laikys palūkanas dabartiniame lygyje ir antra – kaip greitai ECB palūkanas mažins?
Į šiuos klausimus bent iš dalies gali padėti atsakyti 2023-2025 m. infliacijos ir BVP prognozės euro zonai, kurias ECB atnaujino ir pasidalino rugsėjo 14 d. Valdančiosios tarybos posėdžio metu.
Atnaujintose makro prognozėse ECB nukarpė euro zonos BVP perspektyvas 2023-2025 m., tačiau tuo pat metu padidino infliacijos prognozes 2023 ir 2024 m.
Dabar ECB numato, kad 2023 m. infliacija euro zonoje sieks 5,6 proc. (ankstesnė prognozė – 5,4 proc.), o 2024 m. vietoje anksčiau prognozuotų 3 proc. sieks 3,2 proc. dėl energetikos kainų poveikio.
Padidintą 2024 m. infliacijos prognozę galima laikyti pagrindiniu skaičiumi, kurį reikia turėti omenyje, prognozuojant bazines palūkanas euro zonoje kitąmet. Koreguodamas pinigų politiką, ECB siekia, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija euro zonoje siektų 2 proc. – iš esmės, tai yra pagrindinis ECB mandatas.
Atnaujintose makro prognozėse ECB numatoma 3,2 proc. infliacija euro zonoje neleidžia greitu metu tikėtis bazinių palūkanų mažinimo. Nors ECB jau nebėra linkęs toliau kelti palūkanų, neplanuoja ir jų mažinti. Tai reiškia, kad kurį laiką ECB laikys bazines palūkanas euro zonoje dabartiniame lygyje ir jų nekoreguos nei aukštyn, nei žemyn.
Sparčiau mažinti bazines palūkanas ECB galėtų priversti didesnis, nei šiuo metu tikimasi, euro zonos ekonomikos sulėtėjimas, kuris atitinkamai paskatintų infliacijos mažėjimą. Reikia pripažinti, kad tokia rizika egzistuoja: pavyzdžiui, naujausia statistika rodo, kad Vokietijoje ekonominė situacija sparčiai blogėja, problemos pramonėje vis aktyviau persikelia į kitas sritis – vidaus vartojimą, paslaugų ir statybų sektorius.
Tačiau ir didesnio ekonomikos sulėtėjimo atveju palūkanų mažinimo atžvilgiu verta likti atsargesniems. Jei iš tiesų blogėjanti euro zonos makro aplinka privers ECB karpyti palūkanas, tai bus daroma labai laipsniškai.
Apibendrinant, tikėtina, kad 10-tą kartą pakėlęs bazines palūkanas euro zonoje ECB tai padarė paskutinį kartą ir palūkanų istorijoje deda pauzę.
Tačiau ši pauzė gali užtrukti – 3,2 proc. euro zonos infliacijos prognozė 2024 m. žudo viltis, kad ECB netrukus pradės mažinti palūkanas.
ECB deda pauzę, tačiau neskubės mažinti palūkanų tol, kol infliacija euro zonoje nepriartės prie 2 proc. Greičiau imtis palūkanų karpymo ECB gali priversti didesnis ekonomikos sulėtėjimas nei jis šiuo metu tikisi, tačiau net ir tokiu atveju palūkanų mažinimas būtų labai lėtas ir laipsniškas.
