Teigiamai galima vertinti tai, kad rugsėjį Lietuvos vartotojai pirmą kartą po dviejų mėnesių pertraukos pagerino nuomonę apie Lietuvos darbo rinkos perspektyvas. Tai nestebina: šiuo metu Lietuvos darbo rinka yra „karšta“, antrąjį 2021 m. ketvirtį Lietuvoje buvo užfiksuotas beveik rekordinis laisvų darbo vietų skaičius. Iš kitos pusės, vertinant Lietuvos gyventojų nuomonę apie situaciją darbo rinkoje, matosi ir gyventojų nerimas dėl galimų naujų ekonomikos suvaržymų ir didelių Covid atvejų skaičių: jeigu šių metų birželį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus pokytį siekė 10 punktų, rugsėjį šio rodiklio siekė 17 punktų, kas rodo didesnį nei vasaros pradžioje žmonių pesimizmą apie darbo rinkos perspektyvas.
Gera naujiena ir tai, kad rugsėjį Lietuvos vartotojai truputį pagerino nuomonę apie Lietuvos ekonomikos ir savo finansinės padėties perspektyvas. Tačiau vėlgi, lyginant su vasaros pradžia, gyventojai Lietuvos ekonomikos perspektyvų atžvilgiu yra nusiteikia gerokai atsargiau: birželį ekonomikos perspektyvų komponentų reikšmė siekė +1 punktą, o rugsėji – minus 5 punktus. Tai taip pat yra susiję su vasaros pabaigoje prasidėjusia nauja Covid banga Lietuvoje.
Iš labiau neigiamų aspektų galima paminėti tai, kad rugsėjį Lietuvos gyventojų noras leisti pinigus stambesniems pirkiniams buvo mažiausias per 4 mėnesius. Tai gali būti susiję ir su nerimu dėl augančių Covid skaičių, ir su tuo, kad vartojimas Lietuvoje normalizuojasi kadangi vasarą ir pavasarį vartotojai pirko tas prekes, kurių negalėjo įsigyti žiemos karantino metu. Galų gale, mažėjantis gyventojų noras įsigyti stambesnius pirkinius taip pat gali būti susijęs ir su Galimybių paso įvedimu, kadangi tai kažkiek apribos gyventojų galimybę pirkti ne maisto prekes.
Apibendrinant, nors rugsėjį Lietuvos vartotojų nuotaikos buvo stabilios, jose visgi galima įžvelgti išaugusį žmonių nerimą dėl vasaros pabaigoje prasidėjusios naujos Covid bangos.
