aA
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje mažėjo. Konkrečiau kalbant – pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo beveik 5 proc. Tačiau ar iš tiesų šį mažėjimą reikėtų vertinti negatyviai? Ar šis nuosmukis reiškia, kad Lietuvos verslas mažina naujų darbo vietų kūrimo apsukas, o pati Lietuvos darbo rinka jau traukiasi?
Aleksandras Izgorodinas
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiuo konkrečiu atveju neskubėčiau panikuoti ir daryti neigiamas išvadas – prie laisvų darbo vietų skaičiaus kritimo labiausiai prisidėjo tai, kad 2019 metų pradžioje Lietuvos įmonės sėkmingai užpildė kai kurias laisvas darbo pozicijas.

Kokie skaičiai leidžia daryti šias išvadas? Nepaisant to, kad bendras laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 4,9 proc., užimtųjų skaičius padidėjo 2 proc. Nominaliai vertinant, šių metų pirmą ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai mažėjo trijuose sektoriuose: statyba; informacinės technologijos; viešasis valdymas. Kartu sudėjus, minėti trys sektoriai pirmą šių metų ketvirtį panaikino kiek daugiau nei tūkstantį laisvų darbo vietų.

Tačiau taip pat reikėtų akcentuoti, kad minėti sektoriai šių metų pradžioje itin aktyviai kūrė naujas darbo vietas – kartu sudėjus ICT, statybų ir viešojo valdymo sektoriai šių metų pradžioje sukūrė 14,5 tūkst. naujų darbo vietų. Per metus, t. y. lyginant šių metų ir 2018 m. pirmą ketvirtį, užimtųjų skaičius ICT sektoriuje padidėjo beveik 17 proc.; darbuotojų skaičius statybų sektoriuje išaugo 6,4 proc.; o darbuotojų skaičius viešojo valdymo sektoriuje padidėjo 4 proc.

Tikėtina, kad prie gana ženklaus darbuotojų skaičiaus prieaugio ICT sektoriuje prisidėjo ir „Barclays“ paslaugų centro sprendimas palikti Lietuvą, kas leido kitiems ICT rinkos žaidėjams greitai įdarbinti šiuos laisvus specialistus. Asociacija „Infobalt“ diskusijų metu taip pat minėjo suaktyvėjusią vadinamųjų IT akademijų veiklą, kas leido truputį padidinti ICT specialistų pasiūlą ir šiuos specialistus iš karto įdarbinti – šis IT akademijų veiklos aspektas galėjo prisidėti tiek prie laisvų darbo vietų skaičiaus sumažėjimo, tiek ir prie faktinio darbuotojų skaičiaus augimo ICT sektoriuje.

Statybų sektoriuje prie išaugusio darbuotojų skaičiaus galėjo prisidėti iš karto keli aspektai: augančios statybų darbų apimtys (gamybos objektai, iš ES pinigų vystomi projektai, aukštas aktyvumas būsto rinkoje) bei išaugęs mokesčių inspekcijos dėmesys darbuotojų iš trečiųjų šalių nuomai, kas, tikėtina, dalį statybų sektoriaus įmonių paskatino faktiškai įdarbinti pas save dalį darbuotojų iš užsienio.

Šalia jau minėtų sektorių, šiemet labai aktyviai naujas darbo vietas kuria vidaus prekybos sektorius. Šis sektorius 2019 metų pirmą ketvirtį buvo lyderis pagal nominalų laisvų darbo vietų skaičiaus padidėjimą, tačiau ir darbuotojų skaičius čia taip pat ženkliai išaugo: +2,5 proc. (arba +5,5 tūkst. darbuotojų) lyginant su 2018 m. pirmu ketvirčiu. Vidaus prekybos sektoriaus atveju didelį naujų darbo vietų kūrimo aktyvumą galima paaiškinti labai paprastai: tai susiję su itin sparčiu vidaus prekybos apimčių augimu.

Pavyzdžiui, žemas nedarbo lygis, spartus atlyginimų augimas bei didžiausias nuo krizės pabaigos Lietuvos vartotojų optimizmas lėmė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta išaugo 6 proc., o po krizės pabaigos tik tris kartus vidaus prekyba Lietuvoje augo sparčiau nei 2019 m. pirmą ketvirtį.

Iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių šiemet neigiamai nustebino tik transporto sektorius – tiek laisvų darbo vietų, tiek ir užimtųjų skaičiaus atžvilgiu. Pavyzdžiui, 2019 m. pirmą ketvirtį lyginant su 2018 m. pirmu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius transporto sektoriuje sumažėjo 5,2 proc., o darbuotojų skaičius susitraukė beveik 7 proc.

Šie skaičiai gana stipriai kontrastuoja su sparčiai didėjančia krovinių apyvarta transporto sektoriuje: pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija nurodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, krovinių vežimo kelių transportu apimtys išaugo dešimtadaliu. Negana to, įmonių optimizmo lygis kelių transporto sektoriuje šiemet svyruoja ties istoriniu maksimumu – tai rodo, kad Lietuvos kelių transporto įmonės savo dabartinę verslo padėtį vertina itin pozityviai.

Gali būti, kad prie pablogėjusių Lietuvos transporto sektoriaus darbo rinkos rodiklių prisidėjo vadinamasis Mobilumo paketas, kuris po truputį skinasi kelia Europos Parlamente ir kuris gali gerokai sugriežtinti įvairias krovinių pervežimo taisykles – ir tokiu būdu pakenkti Lietuvos vežėjams. Tai yra tik prielaida, tačiau gali būti, kad Europos Parlamente besiskinantis kelią Mobilumo paketas dalį Lietuvos vežėjų gali priversti „migruoti“ į kitas valstybes, dėl ko techniškai darbuotojų skaičius transporto sektoriuje šių metų pradžioje mažėjo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jūratė Cvilikienė. Vasara praėjo, žiemos švenčių dar nematyti – gal „pasišopinam“? (2)

Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies...

Vaidotas Dauskurdas. Darbuotojo atleidimas iš darbo už „antrą tokį patį“ darbo pareigų pažeidimą

Ne kartą savaitraštyje esame aptarę galimus darbo santykių nutraukimo pagrindus, taip pat ir darbo...

Laura Duksaitė-Iškauskienė. Paklausus vadovas visą gyvenimą – kaip išsilaikyti karjeros viršūnėje?

Vadovo postas daug kam yra aukščiausias karjeros taškas ir siekiamybė. Vis tik neretai nutinka,...

Antanas Sagatauskas. Kada išvysime naują investicijų į energetiką bangą?

Keletą pastarųjų metų šalies energetikos sektoriuje buvo jaučiamas tam tikras investicijų...

Aistė Mikočiūnienė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas: vidaus sandorių (ne)ribojimo ribos

2019 m. spalio 3 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą byloje C-285/18,...

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (268)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (273)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (54)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Prieš savaitgalį – geros žinios: ruduo dar lepins šiluma (3)

Penktadienio dieną virš Lietuvos pamažu stiprės aukštesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės (7)

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (19)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (187)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (11)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (37)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (263)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...