aA
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje mažėjo. Konkrečiau kalbant – pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo beveik 5 proc. Tačiau ar iš tiesų šį mažėjimą reikėtų vertinti negatyviai? Ar šis nuosmukis reiškia, kad Lietuvos verslas mažina naujų darbo vietų kūrimo apsukas, o pati Lietuvos darbo rinka jau traukiasi?
Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiuo konkrečiu atveju neskubėčiau panikuoti ir daryti neigiamas išvadas – prie laisvų darbo vietų skaičiaus kritimo labiausiai prisidėjo tai, kad 2019 metų pradžioje Lietuvos įmonės sėkmingai užpildė kai kurias laisvas darbo pozicijas.

Kokie skaičiai leidžia daryti šias išvadas? Nepaisant to, kad bendras laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 4,9 proc., užimtųjų skaičius padidėjo 2 proc. Nominaliai vertinant, šių metų pirmą ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai mažėjo trijuose sektoriuose: statyba; informacinės technologijos; viešasis valdymas. Kartu sudėjus, minėti trys sektoriai pirmą šių metų ketvirtį panaikino kiek daugiau nei tūkstantį laisvų darbo vietų.

Tačiau taip pat reikėtų akcentuoti, kad minėti sektoriai šių metų pradžioje itin aktyviai kūrė naujas darbo vietas – kartu sudėjus ICT, statybų ir viešojo valdymo sektoriai šių metų pradžioje sukūrė 14,5 tūkst. naujų darbo vietų. Per metus, t. y. lyginant šių metų ir 2018 m. pirmą ketvirtį, užimtųjų skaičius ICT sektoriuje padidėjo beveik 17 proc.; darbuotojų skaičius statybų sektoriuje išaugo 6,4 proc.; o darbuotojų skaičius viešojo valdymo sektoriuje padidėjo 4 proc.

Tikėtina, kad prie gana ženklaus darbuotojų skaičiaus prieaugio ICT sektoriuje prisidėjo ir „Barclays“ paslaugų centro sprendimas palikti Lietuvą, kas leido kitiems ICT rinkos žaidėjams greitai įdarbinti šiuos laisvus specialistus. Asociacija „Infobalt“ diskusijų metu taip pat minėjo suaktyvėjusią vadinamųjų IT akademijų veiklą, kas leido truputį padidinti ICT specialistų pasiūlą ir šiuos specialistus iš karto įdarbinti – šis IT akademijų veiklos aspektas galėjo prisidėti tiek prie laisvų darbo vietų skaičiaus sumažėjimo, tiek ir prie faktinio darbuotojų skaičiaus augimo ICT sektoriuje.

Statybų sektoriuje prie išaugusio darbuotojų skaičiaus galėjo prisidėti iš karto keli aspektai: augančios statybų darbų apimtys (gamybos objektai, iš ES pinigų vystomi projektai, aukštas aktyvumas būsto rinkoje) bei išaugęs mokesčių inspekcijos dėmesys darbuotojų iš trečiųjų šalių nuomai, kas, tikėtina, dalį statybų sektoriaus įmonių paskatino faktiškai įdarbinti pas save dalį darbuotojų iš užsienio.

Šalia jau minėtų sektorių, šiemet labai aktyviai naujas darbo vietas kuria vidaus prekybos sektorius. Šis sektorius 2019 metų pirmą ketvirtį buvo lyderis pagal nominalų laisvų darbo vietų skaičiaus padidėjimą, tačiau ir darbuotojų skaičius čia taip pat ženkliai išaugo: +2,5 proc. (arba +5,5 tūkst. darbuotojų) lyginant su 2018 m. pirmu ketvirčiu. Vidaus prekybos sektoriaus atveju didelį naujų darbo vietų kūrimo aktyvumą galima paaiškinti labai paprastai: tai susiję su itin sparčiu vidaus prekybos apimčių augimu.

Pavyzdžiui, žemas nedarbo lygis, spartus atlyginimų augimas bei didžiausias nuo krizės pabaigos Lietuvos vartotojų optimizmas lėmė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta išaugo 6 proc., o po krizės pabaigos tik tris kartus vidaus prekyba Lietuvoje augo sparčiau nei 2019 m. pirmą ketvirtį.

Iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių šiemet neigiamai nustebino tik transporto sektorius – tiek laisvų darbo vietų, tiek ir užimtųjų skaičiaus atžvilgiu. Pavyzdžiui, 2019 m. pirmą ketvirtį lyginant su 2018 m. pirmu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius transporto sektoriuje sumažėjo 5,2 proc., o darbuotojų skaičius susitraukė beveik 7 proc.

Šie skaičiai gana stipriai kontrastuoja su sparčiai didėjančia krovinių apyvarta transporto sektoriuje: pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija nurodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, krovinių vežimo kelių transportu apimtys išaugo dešimtadaliu. Negana to, įmonių optimizmo lygis kelių transporto sektoriuje šiemet svyruoja ties istoriniu maksimumu – tai rodo, kad Lietuvos kelių transporto įmonės savo dabartinę verslo padėtį vertina itin pozityviai.

Gali būti, kad prie pablogėjusių Lietuvos transporto sektoriaus darbo rinkos rodiklių prisidėjo vadinamasis Mobilumo paketas, kuris po truputį skinasi kelia Europos Parlamente ir kuris gali gerokai sugriežtinti įvairias krovinių pervežimo taisykles – ir tokiu būdu pakenkti Lietuvos vežėjams. Tai yra tik prielaida, tačiau gali būti, kad Europos Parlamente besiskinantis kelią Mobilumo paketas dalį Lietuvos vežėjų gali priversti „migruoti“ į kitas valstybes, dėl ko techniškai darbuotojų skaičius transporto sektoriuje šių metų pradžioje mažėjo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Greta Ilekytė. Pinigų lietus artėja: ką jis žada Lietuvai? (23)

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia...

Laura Joffė. Mankštiname „raumenis“, kurių anksčiau reikėjo rečiau (2)

2020 metai kiekvienam verslo sektoriui smarkiai įsirėš į istoriją. Kalbant apie aviacijos...

Raminta Stravinskaitė. BDAR baudos 2020: ko galime pasimokyti? (3)

Praėjus daugiau nei dvejiems metams po Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ( BDAR )...

Nerijus Mačiulis. Kodėl pandemijos metu sparčiai augo atlyginimai? (5)

Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių trečiąjį šių metų ketvirtį buvo net 11,2 proc....

Linas Ivanauskas. Taisysime elektroniką, tačiau teks taisyti ir aplinkosaugos politiką (9)

Daugelis tų , kurie dejavo dėl „vienkartinių“, greitai lūžtančių prietaisų, kurių...

Top naujienos

Siunčia viltingą žinią: pirmasis miestas Europoje įgijo bandos imunitetą? (68)

Kovo mėnesį pasaulį apskriejo vaizdai iš šiaurės Italijos: kariniai sunkvežimiai, prikrauti...

Kova dėl elektros vartotojų: du nauji tiekėjai ir siūlomų kainų palyginimas (70)

Lapkritį nepriklausomų elektros tiekėjų būrys pasipildė dviem naujais vardais, o Valstybinė...

Orai: pamažu mėgins įsitvirtinti žiema (7)

Šiandien Lietuvos orus lems nelabai aktyvaus ciklono vakarinė dalis.

Gydytojas Morozovas pasakė, kaip seksas veikia organizmą (181)

Jo trūkumas pasireiškia mažesniu atsparumu infekcijai, dažnesnėmis onkologinėmis ligomis, prasta...

Įsitikinimas, kad moteris turi patenkinti vyrą, slepia kur kas baisesnę tiesą: tik reta išdrįsta apie tai prabilti (400)

Europoje dar 2014 m. vykdytos apklausos parodė, kad Europos Sąjungoje (ES) viena iš dešimties...

Šio verslo gamyklos Lietuvoje išbando išskirtines inovacijas: štai kaip viskas atrodo iš vidaus (5)

Skirtingose pramonės šakose įdiegiama vis daugiau aplinką tausojančių sprendimų, ne išimtis ir...

Vilniaus ir Kauno eglės – tikros gražuolės: kuri jums patiko labiau? balsavimas (516)

Šiemet kalėdinių eglių įžiebimo šventes sekame nebe miestų aikštėse, o namuose. Vilniaus ir...

Pagaliau: sostinėje įžiebta įspūdinga Kalėdų eglė, kuria žavėsis visa Europa susirinko minia žmonių; papildyta nuotraukų galerija (707)

Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį vakare įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė....

Lietuvos valdovė, kuri tapo „blogiete“: net Žygimantas Augustas manė, kad ji kalta dėl Barboros mirties (52)

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas pavergė lietuvių širdis. Tragiškai...

18 taškų pranašumą iššvaistę ispanai pralaimėjo Izraeliui estai neprilygo rusams (13)

FIBA atrankos į Europos krepšinio čempionatą staigmenos nesibaigia. Šeštadienio vakarą...

|Maža didelių žinių kaina