Iš pirmo žvilgsnio, reikšmingą mažmeninės prekybos apsukų sulėtėjimą euro zonoje galima sieti su Covid virusu ir jo neigiamu poveikiu euro zonos vartotojų pasitikėjimui. Tačiau tokia prielaida būtų klaidinga – euro zonos vartotojų pasitikėjimas lieka aukštas, pastaruoju metu euro zonos tarp euro zonos vartotojų fiksuojamas išaugęs noras įsigyti brangesnes/stambesnes prekes, gyventojai gerino nuomonę apie savo finansų perspektyvas. Covid situacija euro zonoje lieka stabiliai pozityvi, esminių ekonomikos suvaržymų šiuo metu nėra.
Labiausiai tikėtina, kad mažmeninės prekybos apyvartos euro zonoje rugpjūtį išprovokavo galimybių pasų įvedimas. Pavyzdžiui, Italija ir Prancūzija pradėjo taikyti Covid pasų sistemą rugpjūtį, kas su iš karto atsispindėjo ir vartojimo statistikoje: mažmeninės prekybos augimo tempas Italijoje sulėtėjo nuo 7,9 proc. liepą iki 2,1 proc. rugpjūtį. Prancūzijoje mažmeninės prekybos apyvarta liepą augo 6 proc., o rugpjūtį nukrito 2,1 proc.
Savo ruožtu, Lietuvoje, kuri pradėjo aktyviau taikyti galimybių pasą nuo rugsėjo vidurio, mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį augo stabiliai stipriai: +10,4 proc. Tačiau žiūrint į Italijos ir Prancūzijos rugpjūčio mėnesio mažmeninės prekybos duomenis, galima spėti, kad rugsėjį Lietuvos mažmeninės prekybos statistika pastebimai pablogės, kadangi įvedus galimybių pasus ne visi vartotojai turi galimybė lankytis prekybos tinkluose.
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad galimybių arba Covid pasų įvedimas turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių ekonomikai. Teigiama Covid pasų pusė yra tai, kad šaltuoju periodu sumažėja Covid susirgimų ir komplikacijų tikimybė, kadangi, pavyzdžiui, prekybos tinkluose gali lankytis Covid vakciną turintys žmonės. Neigiama pusė yra tai, kad įvedant Covid pasus, natūraliai yra ribojamas vartotojų srautas į prekybos objektus, kas atitinkamai mažina vartojimo apsukas.
