Naujausi politikų sprendimai verslui turėtų atverti palankesnes sąlygas inovacijų ir naujausių technologijų plėtrai. Kokie technologiniai ir mokestiniai pasikeitimai laukia Lietuvos verslų?
Verslas ir džiaugsis, ir liūdės
Džiugina tai, kad nuo sausio lengviau kvėpuoti galės kai kurie pelno mokestį mokantys verslo subjektai.
Tai lemia šiek tiek praplėsta pelno mokesčio lengvatos taikymo apimtis laisvųjų ekonominių zonų įmonėms.
Tačiau lengvata džiaugtis galės ne visi laisvųjų ekonominių zonų pelno mokesčio mokėtojai: atitikus įstatymine tvarka numatytas sąlygas, lengvata bus taikoma įmonėms, teikiančioms apskaitos, buhalterijos, konsultacijų, įstaigų administravimo ir aptarnavimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, architektūros ir inžinerijos paslaugas.
Tai leidžia nedrąsiai prognozuoti ir tam tikrą pozityvų persigrupavimą geografiniame Lietuvos verslo subjektų išsidėstyme: lengvata gali tapti rimta paskata paslaugų centrų sklaidai iš sostinės į regionus.
Liūdnesnės žinios laukia įmonių, kurių darbuotojai dirba pagal terminuotas sutartis. Nuo liepos mėnesio dvigubai padidės nedarbo socialinio draudimo tarifas: už asmenis, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, darbdaviai turės mokėti nebe 1,6%, bet 3,2% dydžio įmoką.
Šie faktai atskleidžia labai paprastą logiką: mokestinius pasikeitimus vertinti vien teigiamai ar vien neigiamai iš esmės yra klaidinga.
Įprastai mokestinės naštos sumažėjimas vienoje srityje yra susijęs su jos išaugimu kitoje. Su tokia realybe nuo šių metų liepos 1 d. akis į akį susidurs absoliučiai visi darbdaviai: „Sodros“ įmokos pensijų draudimui sumažės 1 proc., tačiau 0,5 proc. didės nedarbo draudimo įmokos. Taigi mokestinės naštos sumažėjimas vienoje srityje bus palydėtas jos išaugimo kitoje.
Pokyčiai nesigaili individualios veiklos savininkų
Šiemetiniai įstatyminės aplinkos pasikeitimai nemalonius siurprizus žada individualių veiklų savininkams. Nuo metų pradžios didžiuosiuose miestuose 99 eurais brangsta visi verslo liudijimai, kurie suteikia teisę paslaugas teikti neribojant teritorijos.
Tokie verslo liudijimai dabar kainuoja 684 eurus.
Daugiau privalomųjų finansinių išlaidų laukia ir dirbančių pagal autorines sutartis. Jei autorius nedirba pagal darbo sutartį ir nėra valstybės tarnautojas, įmokos bus skaičiuojamos nuo visų gaunamų pajamų, nors iki šiol jos buvo skaičiuojamos nuo 50 proc. pajamų.
O štai individualios veiklos vykdytojai pradedami papildomai drausti ligos socialiniu draudimu, todėl įmokos nuo 28,5 proc. padidėja iki 29,7 proc.
Tačiau sutelkti dėmesį verslo išlaidoms, susijusioms vien su mokesčių didėjimu, būtų trumparegiška.
Turime nepamiršti, kad jau 2016 metais daugelis valstybinio lygmens verslo administravimo operacijų buvo perkelta į skaitmeninę aplinką.
Progresas, panašu, laukia ir šiais metais. Todėl didesnes ir tam tikrais atvejais skaudesnes išlaidas šiemet gali sukelti ne mokesčiai, bet modernizacijos uždelsimas ir nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančios verslo aplinkos, perkeliant kasdienes verslo valdymo operacijas į elektroninę aplinką.
Verslo aplinka žada stiprėjančias inovacijas
Šį mėnesį didžiulio ažiotažo viešojoje erdvėje susilaukę mokestiniai pakeitimai nustūmė į šalį pozityvius naujosios valdžios pažadus Lietuvos verslams. Ne tik pažadus, bet, panašu, ir veiksmus.
Metų pradžioje Ūkio ministerijoje buvo patvirtintas „Inovacinių čekių“ projektas, paskatinsiantis verslo inovacijų Lietuvoje plėtrą. „Inovaciniai čekiai“ – tai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas, kurio pagrindinis tikslas yra skatinti aktyvesnį inovacijų diegimą versle.
Projektas iš esmės turėtų būti naudingas ne tik verslo, bet ir mokslo subjektams: įmonės turės galimybę naudotis naujausiais mokslo pasiekimais, o mokslas, savo ruožtu, galės efektyviau orientuotis į verslo poreikius.
Formaliai iki 2020 metų planuojama paskelbti keturis kvietimus įmonėms teikti paraiškas „Inovaciniams čekiams“ gauti, o bendra finansavimo suma turėtų siekti iki 10,137 mln. eurų.
Praėjusiais metais pagal pasaulinį „Bloomberg“ inovacijų indeksą Lietuva užėmė 32 vietą ir buvo aukščiausioje pozicijoje iš visų Baltijos šalių. Panašu, kad ES struktūrinių fondų parama šiais ir ateinančiais metais Lietuvos poziciją turėtų dar labiau sustiprinti.
Tačiau viena pagrindinių problemų Lietuvoje yra ta, kad aktyviausiai inovacijas versle kol kas taiko nauji rinkos dalyviai.
O tada turime paradoksų kupiną Lietuvos verslo realybę. Iš vienos pusės inovacijų indekso laipteliais kylame aukštyn, didžiuojamės lietuviškais startuoliais, sėkmingai besiveržiančiais į užsienio rinkas, tačiau iš kitos pusės turime verslus, kurie elementarioms verslo valdymo operacijoms, tokioms kaip buhalterinė apskaita, vis dar nenaudoja modernių automatizuotų programų.
Todėl Lietuvos verslams 2017 metais norėtųsi linkėti, visų pirma, optimizuoti verslo priežiūrą ir kontrolę, išnaudojant esamas technologines galimybes, eliminuojančias žmogiškųjų klaidų tikimybę ir nereikalingas laiko sąnaudas. Kad verslai galėtų kvėpuoti, o verslų savininkai galvoti ne apie kasdienę verslo administravimo naštą, bet apie verslo plėtros galimybes.
