„Projekto bendrovė turėjo įrodyti, o Suteikiančios Institucijos (savivaldybė ir ŠMSM – ELTA) turėjo įsitikinti, kad būtent dėl nurodytų priežasčių padidėjo jos Investicijų, skirtų Sutartyje numatytiems objektams sukurti, suma, o toks padidėjimas iš esmės iškreipė Sutarties šalių balansą“, – rašoma VPT išvadoje.
„Investicijų vertės išaugimas dėl nenumatytų aplinkybių neturėtų tekti tik suteikiančiosioms institucijoms, (...) šalys išaugusiais Investicijų kaštais turėtų dalintis“, – rašoma dokumente.
VPT vadovas Darius Vedrickas teigė, kad nepagrįsta ir neteisinga indeksuoti visą investicijų sumą už atliktus darbus. Jo teigimu, inventoriaus kainą galima indeksuoti vėlesniuose projekto vykdymo etapuose.
„Vienos investicijos yra rangos darbai, mes kalbame apie statybą, kitos investicijos – tai yra sporto salių inventorius, vaikų darželio baldai ir panašiai. Tarnybos nuomone, dėl nenumatytų aplinkybių, indeksuojama turėtų būti tik statybų dalis“, – žurnalistams teigė VPT vadovas Darius Vedrickas.
Anot jo, papildomos vietos stadione ir patalpos galėjo būti įsigytos, bet tai buvo padaryta netinkamai remiantis Koncesijų įstatymų. Kaip teigiama išvadoje, remiantis šiuo įstatymu papildomi darbai leidžiami tik atvejais, kai kai jų nebuvo galima numatyti prieš pasirašant koncesijos sutartį.
„Dėl naujų 3 tūkst. vietų stadione ir naujos arenos. Iš tikrųjų dėl šios opcijos, VPT mano, kad tokius papildomus darbus suteikiančios institucijos gali įsigyti, tačiau teisinis pagrindas, kuris yra nurodytas susitarime, tai jis neteisingas ir turėtų būti keičiamas“, – aiškino D. Vedrickas.
„Dėl papildomų darbų viskas yra gerai, juos įsigyti galima, tačiau teisinis pagrindas, kuriuo tai daroma, yra neteisingas. Tiesiog reikia taikyti kitą straipsnį“, – pabrėžė jis.
Anot tarnybos vadovo, pratęsiant darbų terminus išlieka lieka dalis nepaskirstytos komplekso kainos.
„Kaip pasiskirstys tas neatitikimas, siekiantis 8,46 proc. mes iš tikrųjų nežinome“, – sakė jis.
Anot D. Vedricko, projektas galės judėti į priekį, jeigu VPT rekomendacijų bus laikomasi. Jis pabrėžė poreikį perskirstyti rizikas, kadangi jų pasiskirstymas yra išskirtinai nenaudingas savivaldybei ir ministerijai.
„Manome, kad ŠMSM ir Vilniaus miesto savivaldybė prisiima per didelę indeksavimo dalį. Ir ta dalis turėtų mažėti“, – sakė jis.
„Koncesija yra toks įsigijimų būdas, kai rizika vis dėl to didesnė turi tekti koncesininkui arba projekto bendrovei, bet ne Suteikiančiosioms institucijoms (savivaldybė ir ŠMSM – ELTA). Dabar pabrangimas yra pasiskirstęs institucijų nenaudai“, – aiškino jis.
Benkunskas: taikant VPT siūlomą skaičiavimų metodologiją, daugiafunkcis kompleksas kainuotų brangiau
Sostinės meras Valdas Benkunskas teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvada dėl Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties parodo, kad galima tęsti projektą.
„Jį galima vertinti dvejopai. Viena vertus išgirdome, kad tiek indeksavimas reikalingas, tiek teisiniai pagrindai yra tinkamai pritaikyti ir jie buvo teisėtai atlikti. Lygiai taip pat išgirdome patvirtinimą, kad patvirtinti darbai dėl papildomų darbų įsigijimai yra teisėti“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė V. Benkunskas .
„Yra visos prielaidos, kad projektas gali važiuoti toliau“, – pabrėžė jis.
Jis patikino, kad Europos Komisijos vertinimas, kuris reikalingas atnaujinti statyboms, turėtų būti baigtas „iki vasaros“.
Jis taip pat tvirtina, jog taikant VPT siūlomą skaičiavimų metodologiją Vilniuje statomo daugiafunkcio komplekso kaina išaugtų dar daugiau nei buvo planuota.
Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, VPT išvada neatspindi koncesijos sutarties pakeitimų visa apimtimi, neatsižvelgta į taikomas nuolaidas.
„Girdime labai aiškias išvadas: taip, indeksacijos reikėjo, o papildomus darbus savivaldybė numatė kaip to reikalauja įstatymai ir protingumo kriterijai. Vis dėlto, manome, kad VPT pilna apimtimi neįvertino koncesijos sutarties pobūdžio ir susitarimu dėl indeksacijos atliktų pakeitimų visumos. Visais jais yra atstatomas ekonominės pusiausvyros balansas. Tarnyba, savo ruožtu, vertino tik vieną iš susitarimo nuostatų, bet neatsižvelgė į tai, kad savivaldybė išsiderėjo daug nuolaidų iš koncesininko per finansinius instrumentus“, – išplatintame pranešime nurodo V. Benkunskas.
Savivaldybė atkreipia dėmesį, jog VPT patvirtino, kad daugiafunkcio komplekso papildomi darbai įsigyjami pagrįstai ir statybų kainos indeksavimas yra reikalingas. Tačiau VPT ir savivaldybės nuomonės dėl indeksavimo pokyčio skaičiavimo metodologijos išsiskyrė.
„Tačiau tai nėra esminis išsiskyrimas ir sudaro sudaro 2,59 proc.“ – nurodoma pranešime.
Pasak miesto mero, derybų su koncesininku etape numatytų nuolaidų savo išvadoje VPT neapžvelgia.
„Kad suvaldytume brangimą sutrumpinome 22 metų mokėjimų grafiką iki 2 metų laikotarpio – tai reiškia, kad koncesininkas dėl to negaus beveik 52 mln. eurų pajamų. Taip pat koncesininkas savanoriškai atsisakė 2 proc. refinansavimo mokesčio, kas sudaro 2,4 mln. eurų, ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1 proc., dėl ko negaus 2,6 mln. eurų. Tai leido mums sumažinti projekto indeksacijos apkrovas miesto ir valstybės biudžetui“, – aiškina sostinės meras.
„Tuo tarpu, VPT griežčiau vertina atskirą indeksacijos dalį, siūlo didinti koncesininkui tenkančią rizikų dalį, bet domėn neįtraukia, kad įgyvendinus tokias rekomendacijas ir padidinus koncesininkui tenkančią sumą investicijų dalyje, koncesininkas netaikys tokių nuolaidų ir bendroje sumoje valstybei šis projektas kainuos daugiau“, – sako V. Benkunskas.
Preliminariais skaičiavimais, laikantis VPT metodologijos ir didinant koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų investicijų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų anksčiau paminėtų nuolaidų.
Vilniaus miesto savivaldybė detaliai įvertins VPT rekomendacijas su likusiomis projekto šalimis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei koncesininku – ir pateiks detalesnę poziciją, kokia apimtimi jas bus galima pritaikyti.
Vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte. Komplekse turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, didėti Nacionalinio stadiono vietų skaičius, po indeksavimo sutarties vertė augs iki 157,2 mln. eurų.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Vilniaus mero Valdo Benkunsko teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Prieš statybų atnaujinimą savivaldybei dar reikės sulaukti teigiamų Europos Komisijos išvadų.
