Po svarstymo už teisės akto pakeitimus balsavo 113 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Anot pasiūlymo iniciatorių, toks Šventosios valstybinio jūrų uosto reorganizavimas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, būtų operatyviau sprendžiamos regioninės problemos.
Priėmus pataisas Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė. Planuojama, kad Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles ir Šventosios jūrų uosto laivybos taisykles tvirtintų Palangos miesto savivaldybės taryba.
Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad uostas būtų skirtas ne tik priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, žvejybos laivus, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus, bet ir atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.
Pakeitimais taip pat būtų atsisakoma nepagrįstų išlygų, kai Šventosios jūrų uosto žemė gali būti išnuomojama ne konkurso tvarka, t. y. atsisakoma nuostatų, kad uosto žemė gali būti išnuomojama pirmumo tvarka juridiniams asmenims, kurie joje įsigijo statinius, taip pat uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutrauktas prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis.
Šiuo metu Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme nustatyta, kad Šventosios valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Vyriausybė.
