Būstą gyventojai perka vis vangiau
Iš 100 viename Vilniaus kvartale pastatytų butų – parduota kiek daugiau, nei pusė. Kitų naujakurių – dar ieškoma. Tiesa, vien plikomis sienomis pirkėjų jau nebeprisiviliosi, tad statytojai siūlo pirkti butus ir su visa apdaila.
„Nelieka įsirengimo rūpesčių ir galima paimti visą paskolą su pilna apdaila, neieškoti papildomų lėšų įrengimui“, – kalbėjo „Bonava Lietuva“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras.
Tačiau ir tai ne itin gelbsti – metų pradžioje nekilnojamojo turto sandorių skaičius Lietuvoje smuko dar dešimtadaliu, o ir prieš tai dvejus metus traukėsi maždaug 14 procentų.
„Sausis, vertinant pagal būsto įsigijimo skaičių, tikrai buvo prastas“, – pastebėjo „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
„Pastatyti ir neparduoti butai – tai įšaldyti kapitalo kaštai ir, natūralu, kad tenka priimti tokius sprendimus, kad reikia pristabdyti statybų tempą ateityje“, – teigė R. Pleteras.
Pernai statytojai dar užbaiginėjo pradėtus projektus, tačiau matydami, kad pirkti nėra kam – spaudžia stabdžius.
„Jeigu kalbėti apie tuos aktyviausius šalies didmiesčius – Vilnių, Kauną – tai šiemet butų pardavimui bus pastatyta apie 40 procentų mažiau“, – teigė R. Reginis.
„Praeitais metais statytojai visi kartu pastatė apie 4900 butų, o šiais metais planuojama pastatyti ne daugiau kaip 2900“, – tvirtino R. Pleteras.
Anot ekspertų, tai reiškia, kad mažės pasirinkimo, o būstų dėl Vilniuje kasmet augančio gyventojų skaičiaus – vis tiek reikės. Jeigu, sumažėjus palūkanoms, rinka atsigautų staiga – kainos vėl šautų į viršų.
„Vienuose miestuose mažiau, jeigu yra laisvo būsto, kuris atsilaisvina gyventojams išsikraustant iš miesto, tačiau Vilniaus mieste tikrai yra poreikis naujam būstui, Kaune – tikėtina, kad jau yra, Klaipėdoje – jis turi atsirasti“, – aiškino „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Lietuvos situacija – išskirtinė
Dėl aukštų kainų, be paskolų gyventojai nekilnojamojo turto nebeįperka, o paskolą imti baiminasi dėl išaugusių palūkanų.
„Prestižinis – jis turi didesnę paklausą, todėl, kad tas segmentas pirkėjų finansiškai ne taip nukentėjo, kaip, tarkime, žmonės, kurie anksčiau dairėsi į ekonominę klasę“, – teigė R. Pleteras.
„Palūkanų normos, kurios laikosi aukštumose – žinoma, tai yra pagrindinis turbūt veiksnys, kuris stabdo priimti sprendimą dėl būsto įsigijimo“, – įžvalgomis dalijosi R. Reginis.
Kaip pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, situacija Lietuvoje – kiek kitokia negu kitose euro zonos šalyse.
„Europos Centrinis Bankas pradėjo didinti bazines palūkanų normas ir Lietuvos gyventojai tai pajuto per išaugias būsto paskolų įmokas, kai, tuo tarpu, didžiojoje dalyje euro zonos, tas poveikis į gyventojų sluoksnius, kurie turi būsto kreditus, atėjo kur kas lėčiau“, – teigė jis.
Lietuvos gyventojai esą nukentėjo kur kas labiau, nes didžioji dalis paskolų palūkanų – nefiksuoja, o štai Europoje paskolų, išduotų fiksuotomis palūkanomis, vidurkis – beveik 80 procentų.
„Lietuviai atrodo labai avantiūristai šioje statistikoje ir fiksuotų palūkanų normų sutarčių yra tik 3 procentai“, – teigė Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Įžvalgomis šioje vietoje pasidalijo ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Tos priežastys – daug kas jas analizavo, bet nėra vieno atsakymo. Yra ir istoriniai dalykai: vienas aspektas dažnai studijose minimas, kad, jeigu šalyje yra ganėtinai šokinėjanti infliacija – dažniau bus kintamos palūkanų normos“, – teigė ji.
Grįžta prie anksčiau girdėtų pasiūlymų
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas vėl grįžta prie siūlymo įpareigoti kredito įstaigas, prieš išduodant paskolą, išduoti du pasiūlymus – ne tik su kintamomis, bet ir su fiksuotomis palūkanomis. Galimybę rinktis gyventojai turi ir dabar, tik, anot G. Skaistės, labiau teorinę nei praktinę.
„Lietuvos finansų įstaigos aktyviai tikrai nesiūlo sutarčių su fiksuotomis palūkanų normomis“, – tvirtino ji.
„Tokiu būdu, palūkanų normų svyravimo rizika, iš esmės, yra perkeliama ant finansinių paslaugų vartotojo pečių“, – teigė G. Šimkus.
G. Skaistė paaiškino, kas keistųsi, jeigu įsigaliotų dabar siūloma tvarka.
„Šiuo įstatymu jos būtų įpareigotos pasiūlyti fiksuotas palūkanų normas drauge su kintamomis palūkanų normomis ir jos fiksuotos turėtų būti ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpiui“, – teigė ji.
Bėda ta, kad su siūlymu – jau pavėluota. Pataisą sugalvota teikti tada, kai palūkanų net neapsimokėtų fiksuoti.
„Šiandien tai nesudarytų didesnio patrauklumo įsigyti būstą“, – pastebėjo T. S. Kvainickas.
Bankų asociacija aiškina, kad gyventojai iš to naudos nepajus.
„Turės dubliuoti procesą, tai yra rengti du dokumentų paketus, kas reiškia, kad gyventojai šį įstatymo pakeitimą pajus tik taip, kad prailgės procesas, bus daugiau dokumentų, kitaip sakant – padidės biurokratija“, – teigė E. Čipkutė.
Be to, Lietuva, priėmusi tokį įstatymą, esą nukryptų nuo europinio reguliavimo. Paskolų kintamomis palūkanomis daug išduodama visame Šiaurės regione. Daugiausiai – Suomijoje.
Visą reportažą rasite LNK portale:
