Statybininkai bruzda: mažieji dairosi į užsienį, didieji nerimauja dėl užsakymų

Dalis statybos projektų kils nebe Lietuvoje, o užsienyje.

„Planuojame, kad bent 15 proc. sudarytų mūsų portfelio užsienio rinkose, tai – Skandinavijos šalys ar centrinė Europa. Ir tuomet 85 proc. – vietinės rinkos“, – sako „Raseinių statybos“ vadovas Saulius Bekampis.

Vietos Lietuvoje mažiesiems statybų verslams ima stigti. Trūksta naujų projektų, kurie tikrų vidutiniams statytojams, tad užsakymų – vos trims mėnesiams į priekį.

„Darbų trūksta, negali sakyti, kad jų nėra, bet jų nėra už teisingą kainą“, – pažymi jis.

Mažiesiems ir vidutiniams statytojams belieka trauktis iš Lietuvos.

„Tie mažiukai, kurie neturi darbų arba nerado, ko gero, dalis jų važiuos dirbti į užsienio rinkas“, – sako Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

Priežastis – karas Ukrainoje ir rekordinė infliacija. Anot asociacijos, šalyje išliks tik didžiausi ir stipriausi.

„Mūsų didžiausių įmonių dvidešimtukas visai neblogai gyvena yra savo pardavimų portfelius suformavę. Kai kurie sako, kad negali prisiimti užsakymų, nes yra pilnai apsirūpinę darbu“, – teigia D. Gedvilas.

Dalius Gedvilas

© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau Lietuvos statybų milžinai sako, kad jų situacija – ne ką geresnė.

„Akivaizdu, kad žmonės neperka butų. Panašu, kad tai prasidėjo, kai atsirado Europos centrinio banko politika kelti bazines palūkanų normas. Mes tai pradėjome jausti jau nuo praeitų metų rugsėjo“, – sako „Inhus“ komercijos direktorius Tadas Raškauskas.

Inžinerinė statyba, pavyzdžiui, „Rail Baltica“ geležinkelis, anot ekonomisto, turėtų amortizuoti menkstančią daugiabučių statybą. Vis dėlto prognozuojama, kad pramoninės ir gyvenamosios paskirties statytojams dėl užsakymų teks itin konkuruoti.

„Pirkėjai lieka labai atsargūs, natūralu, kad NT vystytojai neskuba pradėti naujų projektų, nes paklausa labai silpna“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Tačiau statytojai tikina – sėkmės negarantuoja net užsakymų skaičius.

„Turėdamas užsakymus negali būti tikras, kad jie įvyks, nes paskutinę minutę investuotojas gali nuspręsti nestatyti“, – pažymi T. Raškauskas.

Verslininkai įsitikinę, kad statybininkų ateitis Lietuvoje – liūdna.

„Geriausi specialistai bus išvežti ir statys kitur. Sako, kad gruzinus atsivešim, bet jie, kiek žinom, tik šašlykus gerai kepa. Kiti sako – uzbekus, jie plovą gerai ruošia. Nesigiriant, geriausi statybininkai – lietuviai“, – mano S. Bekampis.

Anot Statybininkų asociacijos, dabar Lietuvoje lieka tik dideli projektai, kurių šiemet galima suskaičiuoti maždaug aštuonis.

„Smulkūs rangovai turės ieškoti ryšio su didelėmis bendrovėmis, kad galėtų išgyventi ir turėtų darbų“, – sako D. Gedvilas.

Statybininkams tenkančius užsakymus mažina ir kylantis Euribor. Ekonomistai prognozuoja, kad 3 mėn. Euribor pasieks daugiau nei 3 proc., tačiau šiemet daugiau kilti esą nebeturėtų.

Visas LNK reportažas: