Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad norima tobulinti būsto paskolų refinansavimo procesą.
„Išlaisvinti vartotoją nuo perteklinių suvaržymų ir papildomų išlaidų. Mūsų įsitikinimu, kreditoriaus pakeitimas turi būti nemokamas. Mūsų atlikta išsami būsto paskolų rinkos analizė parodė, kad didelei daliai gyventojų refinansavimas leistų sutaupyti reikšmingas sumas. Antra, refinansavimas yra nepopuliarus. Trečia, žmonės nepasinaudoja galimybe, ne todėl, kad pinigai jiems nerūpėtų, o todėl, kad procedūra sudėtinga ir brangi“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Šimkus.
Pokyčius paskatino sumažėjusios maržos
Pasiūlymus teikiantis Lietuvos bankas ir Finansų ministerija teigia, kad šiuo metu refinansavimo galimybe naudojasi tik pavieniai asmenys, o tai nulemta proceso sudėtingumo ir kainos.
„Mūsų vertinimu, palengvinus procesą ir išjudinus refinansavimą, dabartiniai būsto paskolų turėtojai, pasinaudodami rinkos sąlygomis, visi kartu galėtų sutaupyti – dėmesio – iki pusės milijardo eurų ilguoju laikotarpiu“, – sakė G. Šimkus.
„Bet net ir tuo atveju, jeigu savo paskolas refinansuotų ne visi, kuriems aktualu, o tiktai trečdalis vartotojų, pasiektų tą konservatyvų 0,2 procentinio punkto maržos sumažėjimą, ilguoju laikotarpiu jie galėtų sutaupyti apie 100 mln. eurų“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko pranešime teigiama, kad naujų būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma maržos reikšmingai sumažėjo ir refinansuoti paskolą naudinga. Centrinio banko turimi duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vidutinė būsto paskolų marža nuo 2022 metais pasiektų aukštumų sumažėjo maždaug trečdaliu (nuo 2,4 iki 1,65 proc.).
„Dabartinėmis rinkos sąlygomis refinansavimas būtų naudingas bent pusei turinčiųjų būsto paskolas, o jeigu pavyktų sumažinti refinansavimo mokesčius, jis būtų naudingas dviem trečdaliams arba 160 tūkst. būsto paskolas turinčių namų ūkių“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
Anot G. Šimkaus, dabar refinansavimo procesas sudėtingas, „laukia ilga, vingiuota kelionė su septyniomis stotimis“.
„Mes siūlome šį kelią palengvinti, visų pirma, atsisakydami privalomo NT turto ataskaitos teikimo. (…) Notaro mokesčiai, Registro mokesčiai – apie 200 eurų – tektų naujajam kreditoriui“, - kai kuriuos iš mokesčių vardijo G. Šimkus.
Siūlymų iniciatorių įvardijama refinansavimo nauda:
Galima sutaupyti 1000 eurų
Lietuvos banko skaičiavimais, visi su refinansavimu susiję administraciniai, turto vertinimo, notaro ir kiti mokesčiai vartotojui gali siekti daugiau nei 1000 eurų refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą.
G. Šimkus teigia, kad skaičiuodami pasiūlymų naudą, iniciatoriai vertino dabartines refinansavimo išlaidas, turimos paskolos likusias mokėti įmokas ir būsimos paskolos įmokas.
„Kuo suma didesnė, arba likutinė trukmė ilgesnė, tuo daugiau mokėtinų palūkanų, be abejo, galima sutaupyti. Kaip pavyzdys: turime 100 tūkst. eurų paskolą, jos refinansavimo išlaidos būtų šiek tiek daugiau negu 1000 eurų.
Tarkime, refinansavus šią paskolą, marža sumažėtų 0,2 procentinio punkto – labai konservatyvus sumažėjimo vertinimas. Paskolos likutinė trukmė, tarkime, yra 30 metų (...). Tokiu atveju vien dėl maržos sumažėjimo pavyktų sutaupyti apie 1200 eurų, nes sutaupytų palūkanų suma siektų 2200 eurų“, – sako LB valdybos pirmininkas.
Tad, pasak jo, refinansavimas jau dabar gali būti naudingas, tačiau pašalinus papildomus mokesčius jis taptų dar patrauklesnis.
„Taigi, apibendrinant, įgyvendinus mūsų siūlymus vartotojui nebereikėtų „sunešioti klumpių“ ir dar už jas susimokėti. O palengvinimai yra procedūriniai ir finansiniai“, – sako LB vadovas.
Anot jo, tam pirmiausia reikalingi įstatymų pakeitimai. Iki naujovės įsigalios G. Šimkus paragino vartotojus nepermokėti už finansines paslaugas, o jeigu jos netenkina – „balsuoti kojomis“ ir pasirinkti tinkamiausią paslaugų teikėją.
Sprendimų tikimasi rudenį
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad būsto paskola yra ilgiausias finansinis įsipareigojimas, kokį žmogus turi per gyvenimą. Per tą laiką keičiasi paskolų palūkanos ir kredito įstaigų maržos, tačiau refinansuoti paskolas tebėra sunkoka.
„Siūlymo esmė – atpiginti procesą, kaštus perkelti naujajam kredito gavėjui. Ir supaprastinti procesą (...). Tikimės, kad per vasarą pavyks suderinti įstatymo projektą tiek su rinka, tiek su kitomis institucijomis“, – sakė ji, vildamasi, kad pokyčiai išjudins konkurenciją paskolų rinkoje.
Anot ministrės, tikimasi, kad įstatymas būtų priimtas per Seimo rudens sesiją.
Taigi, siūloma palengvinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimą vartotojams pagal šiuos siūlymus:
nustatyti pradinio kredito gavėjo pareigą per nustatytą terminą ir neatlygintinai pateikti atitinkamus duomenis naujajam kredito davėjui – vartotojui nebereikėtų rūpintis banko pažymomis
nustatyti galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą ne tik palūkanų normos keitimo dieną – paskolų turėtojai galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo pradiniam kreditoriui išlaidų
vartotojams nebereikėtų naujam kreditoriui pateikti naujo refinansuojamos paskolos nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus jį atliktų naujas kreditorius savo lėšomis
paskolą refinansuojantis kreditorius negalėtų imti paskolos sutarties mokesčio
vartotojui nereikėtų mokėti jokių mokesčių už notaro paslaugas ir hipotekos išregistravimą bei įregistravimą, juos sumokėtų naujas kreditorius
Tai yra vienas iš ministerijos ir centrinio banko siūlymų, lengvinant padėtį būsto paskolų turėtojams.
Primename, kad Vyriausybė gegužės pradžioje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko siūlymams, įpareigojantiems kredito įstaigas užtikrinti kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) paskolos gavėjui realią galimybę pasirinkti palūkanų rūšį, pranešė ministerija.
Įstatymo projektu numatoma įpareigoti kredito įstaigą, prieš sudarant paskolos sutartį, pateikti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma.
„Praktika rodo, jog Lietuvoje neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis ir beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis – taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliama paskolų gavėjams“, – pranešime sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Remiantis Lietuvos banko analizės duomenimis, 2023 metais vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 proc.
Planuojama įstatymo projektą pateikti svarstyti Seimui pavasario sesijoje. Numatomas siūlomo pakeitimo įsigaliojimo terminas – 2025 metų gegužės 1 diena.