aA
Rinkimus laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis viešai pareiškė: dvi ministerijos (Aplinkos ir Žemės ūkio) iš sostinės bus perkeltos į Kauną.
Ramūnas Karbauskis
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Skaičiuojama, jog į miestą turėtų plūstelėti apie tūkstančio kostiumuotų klerkų armija. Kaip tai paveiks miestą?

Tuščių pastatų gausu

Kaunui sužibo viltis sulaukti neblogai mokamų valdininkų desanto, šimtų naujų valdiškų darbo vietų, o tai neabejotinai atgaivintų miestą. Seimo rinkimus laimėjusios, valdančiąją koaliciją subūrusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui R. Karbauskiui užsiminus apie planus Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas perkelti į Kauną, imta svarstyti, kur jos galėtų įsikurti.

R. Karbauskio žinia nudžiugino miesto merą Visvaldą Matijošaitį. Jis pareiškė pritariantis šiam sumanymui ir prakalbo apie tai, jog ministerijos galėtų įsikurti miesto centre esančiuose ištuštėjusiuose universitetų pastatuose.

Pačiame miesto centre, Laisvės alėjoje, stūkso Kauno technologijos universiteto (KTU) naudoti tarpukariu statyti buvę „Pienocentro“ rūmai, šalia jų – dar vienas ištuštėjęs tarpukario architektūros šedevras – „Pažangos“ rūmai. Juos apleido Vytauto Didžiojo universitetas, čia veikę padaliniai perkelti į naują kompleksą V. Putvinskio gatvėje.

Kęstučio gatvėje stovi carinės Rusijos imperijos laikais statyti didžiuliai rūmai, kuriuose veikė Kauno tvirtovės štabas, o tarpukariu buvo įsikūrusi Žemės ūkio ministerija. Ilgus metus čia veikė KTU mechanikos fakultetas, kol nuspręsta jį iškelti į universiteto miestelį.

Tiek VDU, tiek ir KTU atvirai deklaravo – miesto centre esantys istoriniai pastatai jiems tapo nebetinkami. Nors jų istorine bei architektūrine verte niekas neabejoja, tarpukario modernizmo šedevrai įrengti pagal to meto biurų kompleksų suvokimą. Siauros laiptinės, koridorių sistema, maži kabinetai.

Šiuolaikiniams poreikiams, anot akademinės bendruomenės atstovų, jie tapo sunkiai bepritaikomi. Kita vertus, statinius gana brangu išlaikyti, nes šildyti reikia nemažas erdves, o papildomai apšiltinti valstybės saugomų architektūros paminklų fasadų niekas neleistų.

Šie pastatai nėra universitetų nuosavybė – jie priklauso valstybei ir aukštosioms mokykloms perleisti valdyti patikėjimo teise. VDU bei KTU atstovai ne kartą pripažino prašysiantys vyriausybės leidimo turtą parduoti, o gautas lėšas investuoti į infrastruktūros plėtrą. Regis, sprendimą turės priimti naujas Sauliaus Skvernelio suburtas ministrų kabinetas.

Gal nutiks taip, jog valstybės turto universitetams parduoti nebus leista, o šie pastatai atgims iš sostinės perkėlus dvi ministerijas?

Būsimasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas, paklaustas, kaip įsivaizduoja ministerijos perkėlimą į Kauną, nuo išsamesnių komentarų susilaikė. Pasak jo, tai ilgas procesas, tad reikės gerai apmąstyti visas detales.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI / Domantas Pipas

Vis dėlto K. Navickas tikino, jog tai būtų puiki proga naujam gyvenimui prikelti istorinius laikinosios sostinės pastatus, suteikti gyvybės rūmams, kuriuose tarpukariu veikė nepriklausomybę atgavusios Lietuvos įstaigos.

„Esu kaunietis, todėl šis miestas man asmeniškai itin brangus. Labai norėčiau, kad nepaprastai vertingi miesto modernizmo perlai vėl atgimtų. O sprendimas čia perkelti dvi ministerijas būtų puiki proga pradėti platesnę diskusiją“, – sakė į aplinkos ministro postą Valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlomas K. Navickas.

Nauda ne tik miestui

Būsimasis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas neblogai pažįsta Kauną. Jis – buvęs ilgametis mieste veikiančių Žemės ūkio rūmų vadovas. Tačiau paklaustas, kur, jo manymu, galėtų įsikurti Žemės ūkio ministerija, B. Markauskas taip pat nesiryžo atsakyti. Jis užsiminė: pastatuose miesto centre įkurdinti ministerijos klerkus – ko gero, ne pats geriausias sprendimas.

Bronius Markauskas
Bronius Markauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Anot B. Markausko, susiduriama su įvairiomis problemomis, kurių pagrindinė – neišspręsta automobilių parkavimo problema. Preliminariais skaičiavimais, perkelti į Kauną numatomose ministerijose dirba apie tūkstantį žmonių. O tai reiškia, kad miestą spūsčių valandomis užplūstų dar mažiausiai vienas tūkstantis automobilių.

„Egzistuoja kelios galimybės. Viena jų – parduoti Vilniaus centre esantį ministerijos pastatą ir už gautas lėšas statyti naują arba su Kauno meru ieškoti vietos, kur ministerija galėtų įsikurti“, – sakė B. Markauskas.

B. Markauskas neslėpė – dviejų ministerijų perkėlimas į Kauną duotų neabejotiną postūmį ne tik miestui, bet ir visam regionui.

„Nes būtų kalbama tiek apie Žemės ūkio ministerijos, tiek ir apie jai pavaldžių įmonių perkėlimą. Tai Nacionalinė mokėjimo agentūra, verslo centras, kiti padaliniai – tikrai daug darbo vietų ir didelis skaičius žmonių. Kaunas visada buvo žemės ūkio verslo centras, čia – ir žemdirbių savivalda, ir A.Stulginskio universitetas“, – minėjo B. Markauskas.

Dar viena šios ministerijos kuruojama sritis – žuvininkystė. O Klaipėda, kur įsikūrę pagrindiniai jos centrai, iš Kauno pasiekiama kur kas greičiau ir paprasčiau nei iš sostinės.

Miesto centras ar užmiestis?

B. Markauskas pripažino – automobiliais pasiekti sostinėje įsikūrusias valdžios įstaigas gana keblu, o kai kurie Vilniaus rajonai dūsta transporto spūstyse. Dėl to naujoji valdžia kalba apie galimybę iškelti ministerijas iš centrinės miesto dalies į priemiesčio zoną. Panašios tendencijos jaučiamos ir svarstant, kur Kaune galėtų įsikurti dvi ministerijos.

„Jeigu būtų priimtas sprendimas ministerijas perkelti greitai, tuomet jas įkurdinti VDU ir KTU atlaisvintuose pastatuose, manau, būtų tinkamas sumanymas. Tačiau, turint omenyje ilgalaikę perspektyvą, reikėtų pagalvoti apie miesto pakraščius“, – sakė kandidatas į žemės ūkio ministro postą.

B. Markauskas prisiminė – jam vadovaujant Žemės ūkio rūmams, ne kartą svarstyta galimybė istorinį pastatą parduoti ir persikelti į miesto pakraštį.

„Jeigu rūmuose vyksta koks nors didesnis renginys, iš karto susiduriame su problemomis – nėra kur statyti automobilių. Todėl ir galvojome persikelti į lengvai pasiekiamą vietą su didelėmis stovėjimo aikštelėmis. Manau, šias aplinkybes reikėtų apsvarstyti ir renkantis vietą ministerijai“, – tvirtino galimas ministras.

Anot pašnekovo, jis matantis du galimus variantus, bene tinkamiausius ministerijai įsikurti. Tai Kauno pakraštyje esančios neužstatytos teritorijos šalia A.Stulginskio universiteto bei IX forto pašonėje plytintys plotai, kur veikia buvusios Veterinarijos akademijos mokomojo ūkio kompleksas.

„Jeigu pardavus turimą turtą galima pastatyti naują, modernų biurų kompleksą, kodėl to nepadarius? Juk lankytojų gana daug, jie atvyksta automobiliais, neranda vietos šiems pastatyti.

Kalbant apie tai, kas vyksta šalia Nacionalinės mokėjimo agentūros, – tai košmaras. Neradę laisvų vietų lankytojai palieka automobilius už dviejų kilometrų ir eina pėsčiomis“, – sakė B.Markauskas.
Kandidatas į žemės ūkio ministro postą neneigė, jog prakalbus apie planus perkelti ministeriją iš sostinės į Kauną susidurta su klerkų pasipriešinimu.

Pasak B. Markausko, kai kurie valdininkai sutiko kasdien važinėti į darbą Kaune, o ši reforma tapsianti puikia galimybe atsikratyti dirbti nenorinčių valdininkų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Niekas statybose nebenori dirbti už 700 eurų: darbo rankų jau ieško visur tik ne Lietuvoje (223)

Jaunimas nenori eiti dirbti į statybas, todėl yra pastebima, kad vis labiau trūksta darbo jėgos,...

„Technopolio“ pardavimų pajamos per metus išaugo 34 procentais

Suomijos nekilnojamojo turto investicijų ir valdymo grupė „Technopolis“ 2018 metais Lietuvoje...

Antakalnyje prie Šilo tilto kyla naujas biurų ir butų pastatas

Gegužės pradžioje Antakalnio centre greta Šilo tilto pradėtos biurų ir butų pastato „...

Vilniaus Didžiojoje gatvėje pokyčiai: vietoje senos ligoninės – gyvenamasis namas (27)

Vilniaus miesto senamiestyje atgyja apleisti pastatai. Buvusioje poliklinikoje jau planuojamas...

Statybos darbų šiemet padaugėjo 18,6 proc. iki 535 mln. eurų

Lietuvoje statybos darbų šių metų pirmąjį ketvirtį atlikta už 535,1 mln. eurų – 18,6...

Top naujienos

Šimonytė išdėstė savo komandos viziją ir pažėrė netikėtų pastabų kai kuriems ministrams (42)

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sakė, kad į savo komandą, jei...

Techninių apžiūrų tvarka gali keistis: pajudino dešimtmečius veikiantį monopolį (6)

Privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje teikia dešimt pelningai dirbančių įmonių. Visos jos...

Rusijos nešvarios naftos krizė ligi galo neišspręsta: uostus toliau pasiekia užteršta žaliava Rusija nekomentuoja (1)

Rusijos pastangos įveikti beprecedentę naftos taršos krizę buvo nesėkmingos, šaliai pakrovus dar...

LKL užkulisiai: kodėl „Rytas“ nepanoro australo ir kaip pergalės neatnešė net pažadėti „iPhone“ laida „Krepšinio zona“ (31)

Eurolyga jau žino savo šių metų čempionus bei prizininkus, o po poros savaičių juos turės ir...

Mažame Lietuvos mieste dirbančiai gydytojai pacientai negaili pagyrų: kaip jai pavyko tapti visų mylima (27)

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( VLK ) duomenimis, Lietuvoje dirba...

Po kepinančio karščio – audringos liūtys, vėjas ir perkūnija: skelbia, kuriems miestams klius (9)

Antradienio pirmoje dienos pusėje vyraus nepastoviai debesuoti ir sausesni orai .

Sklinda kalbos apie „valstiečių“ partijoje bręstantį sukilimą: Skverneliui mato du kelius (213)

Dar prieš pirmąjį Prezidento rinkimų turą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS...

Valančiūnas – apie FIBA 2019 akistatą su kanadiečiais: pasistengsime „išspardyti užpakalius“ (11)

Atrodė, kad tai eros pabaiga: po septynerių ištikimybės metų Toronto „Raptors“ išmainė...

„Valstiečiai“ siūlo užmiršti Karbauskio kalbas ir žiūrėti į ateitį (154)

Porą savaičių blaškęsi ir traukimusi iš valdžios rinkėjus gąsdinę „valstiečiai“...

Tūkstančiams dirbančių – lemtingas galvosūkis dėl pensijų: termino pabaiga negailestingai artėja (94)

Kokio dydžio pensiją gausite? Ar likti II pakopos pensijų fonduose? Klausimai, kuriuos sau užduoda...