Teismui pateikti civiliniai ieškiniai
Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Palmira Martinkienė „Vakarinei Palangai“ patvirtino, kad dėl Rusijos piliečių įsigytos žemės kurorte Palangos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismams yra pateikti civiliniai ieškiniai, bet jie dar nepradėti nagrinėti.
Ieškiniai pateikti dėl žemės sklypų Sakalo g. 42, Bartų g. 14, kurie nupirkti UAB „Lietaus lašas“ vardu; Kapsų g. 9 – UAB „Smart Park Baltic“ vardu; taip pat minėtu adresu „Rosetta group“ vardu. Prokuratūra su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šių žemės sklypų pirkimo bei pardavimo sutartis ir taikyti restituciją.
P. Martinkienės teigimu, prokuratūroje bylos, susijusios su užsieniečių žemės pirkimu, atsirado tik praėjusiais metais, iki tol panašių atvejų nenagrinėta.
Nesutarė dėl atlygio
Kaip „Vakarinė Palanga“ jau rašė, Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) pasiekusi istorija prasidėjo 2009 metais. Liepos 13 d. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl buto ir žemės sklypo Kunigiškėse, Sakalo gatvėje, pirkimo bei pardavimo. Sutarties šalimis buvo Palangoje esanti nekilnojamojo turto agentūra „Rolijona“, kurios savininkė ir vadovė yra Ona Mackevičienė, pardavėjas – kauniečių bendrovė „Via Maris“, vadovaujama Viliaus Gutmano, ir 139,15 kv. m būstą su žeme už 900 tūkst. Lt norėjęs įsigyti Rusijos pilietis M. G. Agentūra „Rolijona“ buvo įsipareigojusi tarpininkauti parduodant šį turtą.
Šalys susitarė, kad nurodyto turto pirkimo bei pardavimo sutartis turi būti sudaryta ir patvirtinta notarine tvarka iki 2009 metų liepos 30 d. Už suteiktas tarpininkavimo paslaugas tiek pirkėjas, tiek pardavėjas įsipareigojo agentūrai sumokėti po 27 tūkst. Lt kiekvienas. Atitinkamai papildomai turėjo būti sumokėtas PVM.
Nustatytu terminu pirkimo bei pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, ir už tarpininkavimą neatsiskaityta.
2009-ųjų rugpjūčio 27 d. pirkėjas ir pardavėjas notarine tvarka be tarpininko „Rolijona“ sudarė minėto buto Kunigiškėse pirkimo bei pardavimo sutartį, be to, UAB „Via Maris“ ir neseniai įkurta UAB „Egusta“, atstovaujama Rusijos piliečio M. G., sudarė ir prie buto esančio žemės sklypo pirkimo bei pardavimo sutartį.
Nurodė pasiaiškinti
O. Mackevičienė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų – „Via Maris“ bei M. G. – atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal sutartį.
Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjį bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija 2011-ųjų birželį tenkino nekilnojamojo turto agentūros prašymą.
Abu atsakovai pateikė kasacinius skundus LAT. Jo teisėjų kolegija konstatavo, jog žemesnės instancijos teismai, nors ir tinkamai kvalifikavo šalių sudarytą pirminę sutartį kaip atlygintinų paslaugų teikimo, tačiau netinkamai aiškino jos nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad pagal jas atsakovams kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Dėl to šioje byloje teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini, o ieškovo reikalavimas atmestinas.
Agentūra „Rolijona“ buvo įpareigota sumokėti po 1960 Lt abiem atsakovams jų sumokėtojo žyminio mokesčio ir dar 90,39 Lt valstybei.
Prokuratūra peržiūrės sutartį
Tačiau tuo visa ši istorija nesibaigė, priešingai – įgavo netikėtą posūkį: LAT įžvelgė, jog pardavinėjant Rusijos piliečiams nekilnojamąjį turtą Palangoje, o vėliau šiems Lietuvoje įkūrus bendroves ir taip įsigyjant sklypus, yra apeinami draudimai dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
LAT atskirtojoje nutartyje nurodė, jog M. G. yra Rusijos Federacijos pilietis ir, remiantis Konstitucija, negali nuosavybės teise įsigyti žemės Lietuvoje.
Kaip nurodė LAT, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ši aplinkybė, bylos šalims sudarant 2009-ųjų liepos 13 d. sutartį, taip pat 2009-ųjų rugpjūčio 27-ąją – nekilnojamojo turto pirkimo bei pardavimo sandorius, buvo žinoma. Žemę prie buto įsigijo juridinis asmuo UAB „Egusta“, kuriai atstovaujantis M. G. yra vienintelis jos akcininkas. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas juridinis asmuo realiai užsiima tam tikra ūkine veikla, kuriai reikalingas įsigytas žemės sklypas.
Teisėjų kolegija nutarė informuoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kad būtų svarstomas klausimas dėl sudaryto žemės sklypo pirkimo bei pardavimo sandorio teisėtumo.
Mano esantys nepageidaujami
Advokatė Jelena Pališaitienė, atstovaujanti dviem dėl minėtų priežasčių teismuose atsidūrusiems Rusijos piliečiams, sako, jog pasiturintys rusai, baltarusiai steigia bendroves norėdami investuoti būtent Palangoje, nors sulaukia viliojančių pasiūlymų ir Jūrmaloje.
„Tačiau jie būtent mūsų kurortui jaučia išskirtinių sentimentų, jiems patinka ir pajūris, ir miestas – visu tuo gėrisi. Manau, gerbtina, kai užsienio kapitalas investuoja ir prisideda prie mūsų šalies bendrojo vidaus produkto augimo. Tad jiems yra nesuvokiama, kaip Lietuva, priklausanti Europos Sąjungai, nori konfiskuoti jų turtą. Jie mano, kad čia yra nepageidaujami. Juk šie užsieniečiai sąžiningai įformino sandorius per institucijas, įsteigė įmonę, užregistravo“, - kalbėjo J. Pališaitienė.
Advokatė stebisi prokuratūros pozicija, jog minėti pirkimo bei pardavimo sandoriai sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi, o statytiniu. „Aš nesuprantu, ką jie laiko statytiniu, nes tai yra įgaliotas asmuo“, - neslepia teisininkė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, jog minėtoje LAT nutartyje yra nurodomas tik vienas konkretus sandoris ir ši nutartis skirta būtent šiam atvejui, bet tai nereiškia, kad turi būti tikrinami visi Lietuvoje sudaryti sandoriai, kurių juridiniai asmenys yra įsteigti Lietuvoje, o jų akcininkai – Rusijos piliečiai. Tačiau vien ji teismuose atstovaus dviejose analogiškose bylose.
„Pažymėtina, kad jokie Lietuvos įstatymai nedraudžia mūsų šalyje įsteigtiems juridiniams asmenims įsigyti žemės sklypų, net šalies Konstitucija, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotą oficialią konstitucinę doktriną išimtį, leidžia žemę įsigyti Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims“, - aiškino advokatė.
Be to, pasak jos, ne žemės ūkio paskirties sklypą gali įsigyti piliečiai ir juridiniai asmenys valstybių, sudariusių Europos sutartį su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis, taip pat piliečiai ir juridiniai asmenys valstybių, kurios yra ES narės, Ekonominio bendradarbiavimo ir ekonominės plėtros organizacijos narės, Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, NATO narės. Valstybių, kurios nėra minėtų organizacijų narės, piliečiai, taip pat Rusijos gyventojai, negali įsigyti žemės sklypo Lietuvoje. Tuomet jie gali nusipirkti ne žemės ūkio paskirties sklypą.
J. Pališaitienės teigimu, šie ieškiniai palietė grandinę žmonių, nes juose atsakovai yra pardavėjai, pirkėjai bei notarai, įforminę šias sutartis. Ji patikino, kad šiose bylose dalyvaujantys rusai neketina nuleisti rankų, jei reikės, kreipsis į aukštesnės instancijos ar net į tarptautinius teismus.
Turi įstatymų numatytas teises
Visus minėtus sandorius, kaip ir įprasta, tvirtino notarai. Tad kokia atsakomybė laukia jų, ar ir jie bus pripažinti nusižengę įstatymams?
Paprašytas pakomentuoti situaciją, Lietuvos notarų rūmų atstovas viešiesiems ryšiams Aleksandras Matonis „Vakarinei Palanga“ sakė, jog Lietuvos notarų rūmai negali komentuoti prokuratūros veiksmų ir jos inicijuoto kreipimosi į teismą motyvų. „Norime pabrėžti, kad jūsų minėtose bylose notarai yra ne atsakovai, o tretieji asmenys. Minėtąsias bylas galėsime komentuoti tik sužinoję teismo sprendimą.
Kalbėdami apie jūsų minimą situaciją dėl užsienio piliečių per jų įsteigtas bendroves įsigyto turto, norėtume pabrėžti, kad pagal Lietuvos įstatymus užsienio valstybės piliečio įsteigtas juridinis asmuo tampa nacionalinės teisės subjektu ir turi visas įstatymais numatytas teises įsigyti turtą ir juo disponuoti“, - atrašė atstovas spaudai.
Žemės nacionalizuojamos?
Kritikos dėl minėtos situacijos negailėjo nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė. Ji kalbėjo, kad, jeigu pas mus rusai, baltarusiai gali atidaryti įmonę, kuri veikia pagal Lietuvos įstatymus, vadinasi, žemę taip pat nusipirko teisėtai, nepažeidė įstatymų, nes notarai taip pat rengė teisėtas sutartis. „Neturėtume gąsdinti rusų, baltarusių, nes to nėra nei Estijoje, nei Latvijoje. Nes jau dabar mano klientai Maskvoje sako, kad Lietuvoje prasidėjo jiems priklausančių įmonių žemės nacionalizavimas“, - prasitarė savininkė.
Jos manymu, jeigu prokuratūra taip nori, tegu peržiūri visus Lietuvoje per dvylika metų įregistruotus analogiškus žemes pirkimo bei pardavimo sandorius. „Prokuratūra turėtų visus sandorius peržiūrėti ir Vilniuje, ir Kaune, ir Druskininkuose, o ne vien atkreipdama dėmesį į minėtus aštuonis atvejus pajūryje. Ir Palangoje tokių sandorių yra gerokai daugiau. Tai tegu peržiūri visus“, - kalbėjo O. Mackevičienė.