Kas laukia Lietuvos NT rinkos?
2 metus trunkanti pardavimų stagnacija pirminėje rinkoje pažįstama jau visiems plėtotojams. Nors naujų projektų susitarimų skaičius nukritęs, įregistruotuose sandoriuose skirtumo nėra. Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos praėjusį ketvirtadienį rengtoje „Core“ konferencijoje R. Reginis aiškino paprastai: „Statybų dar buvo labai daug pastaruosius kelis metus ir tik dabar baigiami registruoti tie ankstesni susitarimai iš ankstesnių metų. „Lašinių“ didesni plėtotojai dar turi. Jiems įregistravus įvyksta galutinis atsiskaitymas ir gauna iš to statybų pelną, taip susigrąžina savo investicijas.“
Pirmas rinkos tyrimų vadovo prognozuojamas scenarijus yra staigus rinkos atsigavimas. Tai pasižymėtų palūkanų normų mažėjimu, rinkos optimizmu, o vartotojų laukimas rinkos atsigavimui privestų prie didelio pirkimo.
Pasak R. Reginio, tai blogas ženklas, nes rinka gali būti nepasiruošusi tokiam dideliam antplūdžiui dėl sulėtėjusių statybų. Kai kurie plėtotojai užbėga tam už akių ir tai aktyviai komunikuoja. Jie sako, kad jei rinka atsigaus per daug greitai, būsto trūks, ir kainos toliau augs. Šie vystytojai yra tam pasiruošę. Jie turi statybų leidimus, tereikia signalo iš rinkos, kad galėtų pasiūlyti savo produktą. R. Reginis tikisi, kad yra daugiau tokių įmonių, kurios taip mano ir ruošiasi.
Kitas scenarijus yra stagnacija: statybų vyksta mažai, o kainos išlieka aukštos, nes plėtotojai nepatiria ypatingai didelės įtampos, ir dėl to gali kainas išlaikyti aukštame lygyje. Tai, anot analitiko, yra vienas iš prasčiausių įmanomų scenarijų.
„Visiems linkiu nuosaikaus rinkos atsigavimo,“ – tai yra, trečio galimo NT rinkos scenarijaus – „ir plėtotojams ir rinkai bus lengviau prisitaikyti prie tų pokyčių. Labai norėčiau, kad mes sugrįžtume į 2015-2019 m. laikotarpį, kad šis scenarijus išsipildytų <...> Kad ir koks scenarijus lauktų šiemet, reikia ruoštis, daryti namų darbus. Galbūt būstą reikės statyti ne tik vietos gyventojams, bet ir vokiečių brigados kariams ir jų šeimos nariams“, – perspėja pozityvia nata R. Reginis.
Be viso to, įvyko energinės klasės pokytis daugiabučių rinkoje. 2023 m. matomas šuolis A++ energinės klasės namuose. Tik trečiais metais nuo reikalavimų įsigaliojimų pradėjo dominuoti pliuso klasės būstai, o kad imtų A++ klasės butai dominuoti turi praeiti dar kažkiek laiko. Kaip svarstyta konferencijoje, 2024 m, dar bus mažiau negu pusę, o jau 2025 m. turėtų būti didesnis šuolis tokių butų. Matoma, kad nuo reikalavimų įsigaliojimo iki rezultato laikotarpis yra netrumpas.
Pasak R. Reginio kaimynėms Baltijos šalims sekasi identiškai, kaip ir Lietuvai. Daugiabučių statybų apimtys šiais metais mažėja.
Po rekordinių metų, statomų daugiabučių kiekis smunka
Pirmąkart istorijoje oficialiai registruotų gyventojų skaičius viršijo 600 tūkst. metų pradžioje ir tai atspindi daugiabučių situaciją 2023 m. Vilniuje praeitiems metams prognozuota pastatyti apie 5200 butų, ir tikri rezultatai nedaug atsiliko nuo pranašauto skaičiaus – 4915 pastatytų butų. Anot R. Reginio keletas projektų vėlavo, bet šis skaičius yra gausus. Visgi šiems metams prognozuojamas žemas rodiklis. Apimtys statybų lėtėja, todėl numatoma pastatyti 2990 naujų butų. Teigiama, kad žiūrint istoriškai, tai yra pakankamai žemas rodiklis.
Kaunas susilaukia „kylančios žvaigždės“ titulo iš rinkos tyrimų vadovo. 2023-iems m. buvo prognozuotas rekordinis naujų butų skaičius – 1500, ir prognozė išsipildė su 1479 pastatytais butais. Žiūrint istoriškai per 5 – 6 metus šis skaičius yra pakankamai gausus. Plėtotojų Kauno segmente pasiskirstymas buvo platus, ir jokio dominuojančio žaidėjo nėra. Visgi, šių metų prognozė šiek tiek liūdnesnė. Šis skaičius negali augti, jeigu naujos statybos nebuvo pradėtos. Šiemet planuojama pastatyti 850 butų, beveik perpus mažiau, negu pastatyta per praeitus metus.
„Po tokių intensyvių metų nereikia nustebti, kad skaičius sumažės“ – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Klaipėdoje prognozė 2023 m. nuo realaus skaičiaus nedaug skiriasi, o ir jokių žymių pokyčių nėra. Kasmet istoriškai yra pastatoma po 400 butų, o atsižvelgiant į vykstančias statybas prognozuojamas skaičius šiems metams išliks panašus. Visgi svarbiausią akcentą šiam miestui R. Reginis skiria ne skaičiuose, o jų specifikai.
„Atgimsta centrinė Klaipėdos miesto dalis <...> Jeigu viskas vyks pagal planą, pirmieji daugiabučiai baigti statyti bus iki metų pabaigos. Jau Mėmelio miesto pirmasis etapas pradėtas ir tenais prasidėjo gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatai. Pagaliau Klaipėda plečiasi ne tik į miesto pakraščius, bet ir matome judesį centrinėje miesto dalyje.“
Miestus sudėjus kartu, butų apimtys grįžta į 2016 metų apimtis. Pastatyti bendro ploto 2024 m. prognozuojama 135 tūkst. kv. m. R. Reginis komentuoja, kad šių metų daugiabučių plėtrai sulėtėjus statybininkai šitame segmente turės mažiau darbo. Teks žvalgytis į kitus sektorius, kaip infrastruktūros projektai, renovacijos.
Iš viso būsto segmento visoje Lietuvoje, anot naujausių 2023 m. III ketv. duomenų tiek pradėtų statyti būstų skaičius, tiek leistų statyti skaičius šiais metais ženkliai mažėja, daugiabučių statyba beveik perpus, o namų statyba krito ketvirtadaliu: „Šitas segmentas tikrai patiria stiprius pokyčius“.
