aA
Dėl koronaviruso epidemijos išaugęs ekonominis neapibrėžtumas žaidžia su nekilnojamojo turto rinkos dalyvių emocijomis. „Capital“ partneris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad į paniką puolusių pirkėjų daugiausia buvo pirmomis karantino savaitėmis, o dabar visi tiesiog laukia jo pabaigos.
Pradiniam įnašui gali prireikti daugiau, palūkanos augti: brokeris papasakojo apie pirkėjų nuotaikas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau net ir pasiryžus tokiomis sąlygomis įsigyti būstą, problemų gali kilti su banko paskola. Kreditoriai šiuo metu ypač atidžiai vertina klientus, kurie dirba karantino tiesiogiai paveiktuose sektoriuose. Lietuvos banko makroprudencinės analizės vyresnysis specialistas Vaidotas Šumskis „Delfi“ sakė, kad artimiausiu metu gali didėti tiek paskolų maržos, tiek reikalavimai pradiniam įnašui.

Procesai sulėtėjo

Registrų centro duomenimis, kovą butų pardavimai Lietuvoje sumažėjo 32,6 proc., lyginant su vasariu, ir 28 proc., lyginant su praėjusiu metu kovu. Pavyzdžiui, Vilniuje parduoti 789 butai, Kaune – 290 butų, Klaipėdoje – 163 butai.

Tačiau butų kainos nemažėjo, rodo „Ober-Haus“ duomenys. Vilniuje jos siekė 1638 eurus už kv. metrą ir buvo 7 proc. didesnės nei 2019-ųjų kovą, Kaune – 1167 eurus, 7,3 proc. didesnės, Klaipėdoje – 1140 eurų, taip pat 7,3 proc. didesnės.

M. Mikočiūnas sakė, kad kovą mažiau butų buvo parduota ne tik dėl to, kad per karantiną iš pradžių nedirbo notarai, bet ir dėl to, kad bankai šiuo metu aptarnauja tik nuotoliniu būdu.

„Šiuo metu bankai bendrauja prisijungus per elektroninę bankininkystę. Naujų klientų beveik nekonsultuoja, nes sudėtinga išspręsti identifikavimo klausimą. Pavyzdžiui, jei žmogus gali prisijungti tik prie vieno banko, tai pasilyginti paskolos sąlygas šiai dienai yra sudėtingiau. Nėra neįmanoma, bet sudėtingiau.

Daug paprasčiau, jei asmuo turi kelių bankų elektroninę bankininkystę, tada viską galima daryti nuotoliniu būdu. Šiai dienai vienas geriausių sprendimų yra paskolų tarpininkai. Jie įprastai turi santykius su visais bankais ir į juos kreipiantis galima būti atstovaujamam visuose bankuose. Mano akimis, dabar yra būsto paskolų tarpininkų aukso amžius.

Žmonėms labai patogu esant tokiai situacijai per juos bendrauti su bankais, nes jie turi visą informaciją ir gali bendrauti betarpiškai. Taip žymiai greičiau ir paprasčiau“, – sakė jis.

Mantas Mikočiūnas
Mantas Mikočiūnas
© Asmeninis archyvas

M. Mikočiūnas dar pasakojo, kad bankai šiuo metu nefinansuoja į rizikos grupę patenkančių specialistų.

„T. y. aviacija, turizmas, restoranai, grožio salonai ir t. t. Tokių specialistų nefinansuoja arba perkelia po karantino. Bet specialistas turi būti būtent tos srities, pavyzdžiui, piloto nefinansuoja, o buhalterę – finansuoja“, – pasakojo jis.

NT ekspertui kol kas neteko girdėti, kad sandoris būtų nutrūkęs dėl problemų su banko paskola.

„Visi planuoti mokėjimai iš bankų pusės buvo padaryti. Tiek, kai buvo pasirašyta preliminari sutartis, tiek, kai buvo prieš karantiną pasirašyta notarinė sutartis“, – sakė jis.

M. Mikočiūnas sakė, kad daugiau problemų buvo kilę su į paniką puolusiais pirkėjais.

„Iš klientų buvo svarstymų atidėti arba net nutraukti planus įsigyti būstą, ypač pirmąją savaitę. Nemažai buvo į paniką puolusių pirkėjų, kurie išsigando, prisiskaitė įvairiausių šaltinių, bandė inicijuoti nutraukimus arba derėtis iš naujo dėl kainos.

Bet pasikalbėjus, dažniausiai visi nurimdavo ir įvykdavo sutartomis sąlygomis. Tai emocinis dalykas. Dabar kai kas galvoja, kad pasaulis griūna, kainos tuoj perpus sumažės, o jie nusipirks labai brangiai, o paskui gal negalės išlaikyti, neaišku, kaip su darbu bus.

Pastarosiomis savaitėmis panikos smarkiai sumažėjo. Žmonės tai priima, kaip natūralų procesą, laukia karantino pabaigos, pagyvėjimo, galimybių rinkai funkcionuoti įprastai“, – dėstė „Capital“ partneris.

Išaugęs neapibrėžtumas

Lietuvos banko specialistas V. Šumskis prognozavo, kad būsto paskolų Lietuvos gyventojams bus suteikiama mažiau nei iki šiol, bent kol atslūgs neapibrėžtumas dėl šiuo metu pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos suvaldymo.

„Būsto paskolų paklausą mažins gyventojų neužtikrintumas dėl ateities pajamų – esant tokiai situacijai, gyventojai linkę atidėti didesnės vertės pirkinius, tokius kaip būstas, ateičiai.

Būsto paklausą šiuo metu slopina ir tai, kad gyventojai dėl visuotinio karantino negali rinktis jiems patinkančių būstų – laikantis socialinio atstumo apžiūrėti būstus yra ganėtinai keblu“, – sakė jis.

Vaidotas Šumskis
Vaidotas Šumskis
© Lietuvos bankas

V. Šumskis dar teigė, kad susidūrus su realia ekonomikos nuosmukio grėsme ir žymiai išaugus ekonominiam neapibrėžtumui, bankai gali griežčiau vertinti daugelį naujų paskolų gavėjų.

„Pagrindinis veiksnys, į kurį atsižvelgia bankai nustatydami paskolų maržas ir pradinį įnašą savo klientams, yra klientų gebėjimas grąžinti paskolas ateityje ir jų įkeičiamo turto vertės perspektyvos.

Išaugus ekonominiam neapibrėžtumui tampa akivaizdu, kad tikimybė bet kuriam dirbančiajam netekti visų ar dalies gaunamų pajamų yra gerokai didesnė nei buvo iki prasidedant koronaviruso protrūkiui“, – sakė jis.

Lietuvos banko atstovas paaiškino, kad dėl to paties šiuo metu tvyrančio ekonominio neapibrėžtumo bankams sunkiau tiksliai įvertinti realią įkeičiamo būsto vertę ir galimą jos kaitą ateityje, todėl bankų reikalavimai pradiniam įnašui taip pat gali atitinkamai išaugti.

„Jei koronaviruso plitimas palyginti greitai bus sėkmingai suvaldytas ir pandemija nesitęs ilgai, neapibrėžtumas ekonomikoje palaipsniui sumažės, o būsto paskolų sąlygos pradės atsilaisvinti ir paklausa būsto paskoloms – augti“, – sakė specialistas.

Pasaulis pasikeitė

SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė „Delfi“ sakė, kad pasaulis per pastarąsias savaites labai pasikeitė.

„Atsirado labai daug neapibrėžtumo, o pinigų skolinimas visada susijęs su rizika, todėl natūralu, kad keičiasi ir rizikos vertinimas bankuose“, – aiškino ji.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

SEB atstovė pasakojo, kad teikdamas paskolas būstui, bankas atidžiai analizuoja kiekvieno kliento individualią situaciją.

„Atsižvelgiame, kiek sektorius, kuriame dirba klientas yra paveiktas karantino sąlygų ir vykdo veiklą, vertiname į kliento pajamų tvarumą – ar jis galės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, prastėjant šalies ekonomikos situacijai, atsižvelgiame į galimą pajamų sumažėjimo riziką.

Taip pat atkreipiame klientų dėmesį į būsto kainų prognozes ir lūkesčius dėl jų kitimo. Palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos nustatoma atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, pagal tuo metu finansų rinkose esamas sąlygas ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje“, – sakė ji.

S. Gutauskaitė-Bubnelienė dar pridūrė, kad pastarosiomis dienomis užklausų dėl naujų būsto paskolų sulaukiama mažiau nei įprastai.

„Pastebime, kad kai kurie klientai, kurie jau turi patvirtintą teigiamą banko sprendimą dėl paskolos suteikimo, atideda sutarties pasirašymą ir laukia, kol situacija bus aiškesnė rinkoje, kiti neteikia paraiškų, nes nori luktelėti ir pažiūrėti, kaip klostysis situacija. Panašu, kad šiuo metu yra užbaigiami sandoriai, kurie buvo sudaryti dar iki karantino“, – sakė ji.

Mažiau užklausų paskoloms pastebi ir „Swedbank“.

„Nuo pandemijos pradžios iš gyventojų esame gavę apie 2,2 tūkst. paraiškų atidėti būsto paskolų, vartojimo paskolų ir lizingo mokėjimus.

Naujų paraiškų dėl būsto paskolų suteikimo srautas yra sumenkęs, tai natūralu, nes dalis gyventojų susiduria su pajamų sumažėjimu, kiti dėl kilusios pandemijos iš naujo persvarsto ilgalaikių finansinių įsipareigojimų planus“, – sakė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Saulius Abraškevičius
Saulius Abraškevičius
© Swedbank

Jis nurodė, kad „Swedbank“ būsto paskolų suteikimo sąlygų šiuo metu neperžiūri.

„Procesas toks pat, kaip ir anksčiau, tai galioja ir palūkanoms. Laikantis atsakingo skolinimo nuostatų, pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi sudaryti ne mažiau 15 proc. perkamo būsto vertės, bendra visų finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. visų asmens ar šeimos mėnesio pajamų. Gavę gyventojų paraiškas dėl būsto paskolų suteikimo kiekvieną paraišką vertiname individualiai“, – priminė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(56 žmonės įvertino)
1.9107

Statė namą sau, bet neliko nepastebėtas didelio koncerno: lietuvio būsto idėja sulaukė pasisekimo (176)

Tomui Petrauskui – 26-eri, tačiau jis šiandien savomis rankomis stato modulinius ekologiškus...

Plėtotojai: rinka atsigauna greičiau nei tikėjomės, namų populiarumo augimas – laikinas (5)

Didieji vystytojai jaučia atsigaunantį pirkėjų susidomėjimą ir pardavimus, bei nėra pernelyg...

INVEGA atsako: dažniausiai verslams kylantys klausimai dėl nuomos mokesčio kompensavimo (9)

Įmonėms, kurios dėl pandemijos buvo priverstos stabdyti veiklą, valstybė kompensuoja dalį...

Vilniaus centrinio pašto pardavimo sandorį tikimasi baigti netrukus (8)

Vilniaus centrinio pašto pastato pardavimo procesas užsitęsė dėl karantino, teigia Lietuvos...

Nuomos subsidija sunkiai pasiekia verslą (1)

Valstybei pažadėjus nekilnojamojo turto nuomos subsidiją verslui, ši parama įmonių iš esmės...

Top naujienos

Priversta saviizoliuotis iš Norvegijos grįžusi lietuvė: man aiškiai parodė, kad esu emigrantė ir antrarūšė budulė (347)

Karantinas Lietuvoje šiuo metu yra labai sušvelnintas, o nuo birželio 1 d. buvo ir išplėstas...

COVID-19 sirgęs vyras apibūdino ligos pradžią: net nejuto, kad smarkiai karščiuoja (94)

„Įprastai, kai turi temperatūros, jauti šaltkrėtį, nuovargį, o šįkart to nebuvo“, –...

Bedarbio statusas: kaip mokėti PSD ir kokių naujų išmokų tikėtis jau netrukus (78)

Vienuoliktą karantino savaitę Užimtumo tarnyba „suskaičiavo viščiukus“. Karantininės...

Statė namą sau, bet neliko nepastebėtas didelio koncerno: lietuvio būsto idėja sulaukė pasisekimo (176)

Tomui Petrauskui – 26-eri, tačiau jis šiandien savomis rankomis stato modulinius ekologiškus...

Tragedija, pakeitusi fechtavimosi sportą: olimpinis čempionas mirė nuo lūžusios rapyros dūrio į akį (23)

Šiuolaikiniame fechtavimosi sporte traumos – didelė retenybė: kostiumai ir kaukės patikimai...

Paulius Jurkevičius. Kava su sviestu ir kiti klausimai daktarui (84)

Vieni jį dievina. Kiti keiksnoja. Vieni giria jo profesijos išmanymą. Kiti be gailesčio...

Paprastas metodas, galintis ypač pagerinti santykius su partneriu (10)

Kad santykiai su artimu žmogumi būtų nepriekaištingi ir pilnaverčiai, juos reikia sąmoningai...

Telšių rajonas – tikras lobynas: talpina net 700 kultūros paveldo objektų (1)

Telšių rajonas ne tik žavi savo grožiu, bet ir mena gilias istorines šaknis: čia gausu...

The Economist

Rusijos kalinių patarimai, kaip ištverti vienatvę (Economist)(audio) (1)

Jei ieškote pasiūlymų, kaip išgyventi vienatvę, nerasite geresnės literatūros už turtingą...

Dermatovenerologė: kiek laiko per dieną reikia būti saulėje, kad gautumėte reikiamą vitamino D kiekį (1)

Netiesa, kad odos būkle susirūpinti reikėtų tik sulaukus 30-ies ar 35-erių. Dermatovenerologai...

|Maža didelių žinių kaina