Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, bendrovės „Sweco“ vyriausiasis architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis sako, kad dabar situacija yra geresnė nei prieškriziniais laikais, bet vis tiek sostinė dar plečiasi spuogų principu.
„Kažkas nusipirko sklypą, pradėjo skaudėti, iškilo spuogas – naujas statinys. Plėtra yra išsibarsčiusi po visą miestą, trūksta kompleksiškumo. Bet, galiu pasakyti, kad dabar tai, kas vyksta būsto statybos srityje, yra geriau nei buvo iki krizės. Ikikriziniais laikais buvo mestasi į naujas teritorijas aplink miestą, pridaryta keistų sprendimų, padiktuotų keistos naudos: pastatai objektą, jį parduodi, o infrastruktūros sukūrimo problemas palieki savivaldybei ir gyventojams. Dabar taip vystomų projektų, mano galva, yra mažiau“, - DELFI sakė architektas.
Be sostinės pakraščių rajonų, nauji daugiabučiai dabar statomi Žirmūnuose, Žvėryne, Naujamiestyje.
„Labai gerai, kad statybos grįžo į miesto teritorijas. Žvelgiant procentine išraiška, dabar kur kas daugiau naujos plėtros vyksta ne už miesto užstatant gamtines teritorijas, bet pertvarkant buvusių gamyklų ar kitas apleistas teritorijas. Tai yra labai teigiama tendencija, nes gyventojų tankis per pastaruosius penkiolika metų mieste sumažėjo 20 proc.“, - kalbėjo M. Pakalnis.
Jo teigimu, daugelyje Vakarų šalių galimybių naujam užstatymui ieškoma ne kaišiojant po vieną namą, bet perplanuojant ištisus kvartalus, apie tai diskutuojama su ten jau gyvenančiais žmonėmis ir ieškoma abipusės naudos.
„Tai ilgas ir sunkus kelias, bet jis didina supratimą ir pasitikėjimą tarp savivaldos, vystytojų ir gyventojų. Savivaldai reikėtų labiau pasistengti valdyti šiuos procesus. Savivaldybės pareiga yra pasirūpinti, kad miestas būtų suplanuotas ir žinoti, kaip kuri miesto dalis keisis. Pavyzdžiui, ar mes žinome, kaip keisis Žirmūnai? Nieko mes nežinome. Darome vieną projektą po kito ir tiek. Ar žinome, kokia ateitis laukia Karoliniškių? Ar mes tik apšiltinsime ir paliksime, ar pristatysime naujų namų? Nežinome“, - sakė M. Pakalnis.
Kita alternatyva – išbyrėjęs miestas
Buvusio vyriausio savivaldybės įmonės Vilniaus planas architekto nuomone, miesto savivaldybė turėtų parengti konkrečius projektus, kaip turi atrodyti atskiros miesto dalys, tuomet verslas ir gyventojai žinotų, ką daryti ir ko laukti.
„Kitos alternatyvos nėra, nes antraip miestas išbyrės – visi išsikels į individualius būstus, senieji kvartalai liks degraduoti, ten įsikels imigrantai ir susikurs socialinių problemų židiniai. Jeigu norime turėti europietišką miestą, kuriame būtų prieinamos paslaugos, viešasis transportas, turime siekti kompaktiškumo“, - kalbėjo urbanistas.
M. Pakalnis skaičiuoja, kad išnaudojant efektyviai išnaudojant dabartines teritorijas ir jau pastatytus statinius, Vilniuje galėtų gyventi milijonas žmonių. Dabar sostinėje gyvena maždaug 0,5 mln. gyventojų.
„Vien šiuo metu apleistų pramoninių teritorijų pakaktų miesto plėtrai artimiausiems 15-20 metų. Taigi tankinimas tikrai nereiškia, kad reikia užstatyti kažkokį skverą ir įsivaizduoti, kad labai gerai padarėme. Tačiau priešingai, apleistų teritorijų užstatymas, gražinimas į gyvenimą, leistų tą esamą skverą geriau panaudoti – toje vietoje atsirastų daugiau veiklų, daugiau žmonių ir daugiau pinigų, daugiau ir mamų su vežimėliais“, - sakė pašnekovas.
Didesnio pirkimo priežastys
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad Vilnius, lyginant su Vakarų Europos miestų tankiu, yra labai išskydęs miestas.
Pavyzdžiui, Paryžiuje viename hektare gyvena daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Jo teigimu, apleistų teritorijų, senų gamyklų Vilniuje dar yra nemažai.
R. Dargio nuomone, dabar NT rinkoje stebimas aktyvas neprimena burbulo pūtimosi laikų. Didesnį gyventojų norą pirkti lėmė uždelstas būsto įsigijimas po krizės, taip pat beveik išnykusios bankų palūkanos už indėlius, žemos paskolų palūkanos ir netikrumas dėl euro.
„Kai mes klausiame žmonių, kodėl jie perka butą, nemaža dalis jų perka nuomai. Taip pat žmonės suprato, kad NT kainos nebekris, nes po krizės dalis žmonių to laukė“, - pripažino R. Dargis.
Pasak jo, Lietuvos demografinė situacija nėra gera, taigi naujus būstus dažniausiai žmonės perka norėdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas.
„Praėjusiais metais mes ir toliau mažėjome ir bendras skaičius buvo -30 tūkst. Negalime kalbėti apie kažkokius emigracijos pokyčius ir demografinės situacijos stabilizavimą. Natūraliai žmonėms naujų būstų reikia todėl, kad senasis būstas yra susidėvėjęs, senuose namuose gyvena daugiau vyresnio amžiaus, kurie yra inertiški: jie nebenori renovacijų ir remontų. Natūralu, kad iš tokių namų išsikrausto bent kiek pajamų turintys žmonės, nes jie nori gyventi kokybiškiau“, - kalbėjo pašnekovas.
Kaip tankėja senieji rajonai
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ duomenimis, 60 proc. visų naujų daugiabučių statoma senuosiuose Vilniaus rajonuose, o miesto pakraščiuose Perkūnkiemyje, Pilaitėje, Santariškėse ir Visoriuose, kur plytėjo tušti laukai, vyksta 40 proc. gyvenamojo būsto statybų.
Jo skaičiavimu, pagrindinėje miesto dalyje per metus turėtų būti pastatyta maždaug po tūkstantį butų arba vidutiniškai po 20 naujų daugiabučių.
Pernai Pilaitėje, Pašilaičiuose, Santariškėse, Visoriuose buvo pastatyta 620 butų, o likusioje Vilniaus miesto dalyje – 727 butai.
Bendrovės skaičiavimu, šiemet Vilniuje bus pastatyta apie 2,6 tūkst. naujų butų, 2015 m. - 1,8 tūkst., o, pavyzdžiui, 2007 m. sostinėje buvo pastatyta 6 tūkst. butų.
Centrinėje miesto dalyje ir Senamiestyje šiuo metu statoma arba bus pradėta statyti 12 daugiabučių, kuriuose suplanuota 600 butų.
