Smėlyje po pamato akmenimis liepą buvo aptiktos 92 auksinės monetos, iš viso sveriančios 668 gramus: 2, 5, 10 ir 20 JAV dolerių monetos bei Rusijos - Aleksandro II (1855-1881) 5 rubliai (3 vnt.) ir Nikolajus II (1894-1917) 5 rubliai (38 vnt.) ir 10 rublių (44 vnt.).
„Panašu, kad šeimininkai kažkur toli ir tikrai neatsilieps, todėl šiuos radinius galima drąsiai įvardinti archeologiniais radiniais, - sako Archeologijos projektų centro „Antiqua“, direktorė Daiva Luchtanienė.
Archeologinis radinys atiteks Lietuvos nacionaliniam muziejui. Pasak muziejininko Eduardo Remeco, nors numizmatiniu požiūriu monetos nėra labai vertingos, yra žinomos ir nesunkiai atrandamos Lietuvos banko muziejuje ar net lombarduose, bet svarbiausia, kad tai yra pirmasis tokio pobūdžio auksinių monetų lobis, patekęs į Lietuvos muziejus.
Anot jo, šiandieninė ir to meto aukso vertė yra identiška. Pagal tą metą, tai yra didelės vertės lobis, sudarantis maždaug 3-4 metų vidutines žmogaus pajamas. Greičiausiai monetos metalinėje dėžutėje namo rūsyje buvo atidėtos ir paslėptos "juodai dienai". Kol kas istoriniai to sklypo duomenys nėra surinkti, todėl ir galimi savininkai nėra nustatyti, tačiau, anot D. Luchtanienės, tai padaryti neturėtų būti sudėtinga. Žinoma, jog šioje miesto vietoje vyko intensyvūs karo veiksmai, kasinėjant rasta ir nesprogusi karo laikų bomba.
Artimiausiu metu atrasto lobio muziejuje neplanuojama eksponuoti.
Ankstyviausia monetų data skaičiuojama 1862 m., vėlyviausia - 1932 m. Rastos monetos buvo sudėtos į metalinę dėžutę (aptiktas jos fragmentas).
Lobį 2014 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais rado Archeologijos projektų centro "Antiqua" archeologai, UAB ",Subačiaus namai" užsakymu vykdę detalų Subačiaus g. 19 sklypo archeologinį tyrimą. Tokie tyrimai atliekami prieš visų objektų statybas Senamiestyje, mat netrukus šioje vietoje numatyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybos darbai.
XIX-XX a. sklypo teritorija buvusi užstatyta mūriniais gyvenamaisiais namais. Yra išlikęs tikslus, 1932 m. sudarytas pastatų planas. Antrojo pasaulinio karo metu pastatai smarkiai nukentėjo ir buvo nugriauti. Vakarinėje ir rytinėje sklypo pusėje sovietmečiu įrengti mūriniai garažai su apžiūros duobėmis ir rūsiais. Paskutiniu metu garažai buvo nenaudojami, o sklypo teritorija paversta nelegaliu sąvartynu.
Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje sklypo dalyse atkasti prie gatvės stovėjusio korpuso rūsio sienos ir pamatai, laiptų konstrukcijos. Rūsio patalpose, kurios buvo užpiltos nugriauto pastato griuvenomis, aptikti pavieniai XIX-XX a. radiniai.
