Situacija tęsiasi bene dešimt metų
Panevėžio centre – brangiausiai įperkamas arba nuomojamas būstas. Tiesa, kad tokį būstą parduotumei, pirma reikėtų jį išgenėti, mat ten jau veši medžiai.
„Išgenėti šakas, nupjauti žolę nuo stogų reikėtų“, – reikalingus darbus vardijo nekilnojamojo turto brokeris Vaidas Šukys.
Panevėžiečiai kalba rimtais veidais, nes juokas jau seniai nebeima.
„Miesto centras. Nekilnojamas turtas tokioje vietoje gana brangus, gana paklausus. Jis turėtų ir nuomininkus, ir pirkėjus. Sveiko proto žmogus, kad taip elgtųsi su savo turtu – sunku patikėti“, – teigė nekilnojamojo turto brokeris.
Tuo sunkiai tiki ir miesto gyventojai. Dar 2016-aisiais savivaldybė pradėjo įpareigoti turto savininką butus remontuoti. Netrukus, prasidėjo ir teismai, tačiau kada namai pradėjo pūti ir griūti – žmonės nebepamena.
„Aš nesuprantu. Kažkas vis tiek turi imtis atsakomybės. Negi taip gali būti? Krinta tas tinkas, čia buvo laikinai tvorą pastatę, apeikite ir problema išspręsta“, – piktinosi panevėžietė.
„Kiek teko praeiti būtent pro čia – man taip baisu. Aš galvoju: nejaugi tikrai nėra tų žmonių iš viso čia pas mus, kurie drąsūs?“, – kėlė klausimus kita moteris.
Praeiviai piktinasi, o laužyno kaimynystėje kavines ar kitas patalpas nuomojantys, ar net ten gyvenantys panevėžiečiai traukiasi, esą kam kalbėti, jei niekas vis tiek nepasikeis?
„Gal kokią nors visuomenės diskusiją reikėtų išvystyti? Aš tiesiog nežinau“, – svarstė skulptorius Vytautas Tallat Kelpša.
Pradėti darbus žada, tačiau pažado niekaip neįvykdo
Dabar namo sienos užtrauktos tinklu, o kadaise čia stovėjo ir pastoliai. Žinoma, be darbininkų.
„Čia yra spraga teisinėje bazėje, kadangi tai imituojama kaip vykdomi remonto darbai, tada teisinės institucijos neturi pagrindo užsiimti represijomis“, – teigė Panevėžio savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Glinskis.
Kol miesto centre esančiuose pastatuose tvyro kapų ramybė, ten pradėjo kurtis benamiai. Neblogai – už sienų kavinės, kirpyklos, galerijos.
„Tai parodo savivaldybės silpnumą arba, kur baigiasi jos įtaka ir galia. Jeigu toks žmogus gali taip elgtis, tai čia turbūt kiekvienas pilietis gali daryti tai, ką nori ir savivaldybė nieko nepadarys“, – kalbėjo nekilnojamojo turto brokeris V. Šukys.
Panevėžiečiai dėl tokios neteisybės skundžiasi jau ne vienerius metus. O ar tuos žmonių skundus girdi turto savininkas? To jo paties teiravosi LNK žinios.
„Pradėsime, pradedame“, – teigė jis.
Vis dėlto, tokie pažadai buvo girdėti jau ir prieš kelerius metus, o pasaka be galo tęsiasi ir su miesto savivaldybe.
„Mes kreipėmės į teismą, su prašymu įpareigoti tiek savininkus, tiek bendriją susitvarkyti jiems priklausančius statinius. Iki šios dienos dar esame teisminiuose procesuose“, – teigė Panevėžio savivaldybės teisės skyriaus vedėja Daiva Svirbelienė.
Kai kalbame apie bendriją, reikia suprasti, kad dauguma – vieno žmogaus rankose.
„Bendriją įsteigti turi tam tikras savininkų skaičius. Manome, kad įsisteigus bendriją suinteresuotiems asmenims, ta bendrija veikia taip, kaip tie asmenys nori“, – teigė Panevėžio savivaldybės teisės skyriaus vedėja.
To paties savininko ir jo giminės vardu nekilnojamajam turtui leidžiama nykti ir sostinėje. Pasak teisininkų, viena, kas gali tokią betvarkę pažaboti, tai – įstatymo pataisos, bet jos negali būti pritaikytos tik vienam žmogui.
Visą reportažą rasite LNK portale:
