„Palūkanos susideda iš dviejų dalių – tai banko maržos ir tos vadinamos bazinės palūkanų normos, kurias nustato Europos Centrinis Bankas. Bazinės palūkanų normos šiuo metu siekia apie 3,25 procento“, – aiškino Lietuvos banko makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Rokas Norvilas.
Išaugusios palūkanos per lietuvių kišenes kerta kone skaudžiausiai, mat didesnes palūkanas bankams be lietuvių moka tik latviai. Europos Centinio Banko duomenimis, Vokietijoje palūkanos už būstą siekia 4 procentus, euro zonos vidurkis – 3,5, o Prancūzijoje būsto paskolų palūkanos – kone perpus mažesnės nei Lietuvoje.
„Lietuvoje, toje pačioje Latvijoje, iš principo, mes neturime tokio produkto, kaip būsto paskolos su fiksuotomis palūkanų normomis ir dėl to, kylant Euriborui, kylant bazinei palūkanų normai, automatiškai gyventojams kyla ir mokama kaina už jų kreditą“, – teigė finansų ekspertė Jekaterina Govina.
Anot bankininkų, kalta ir maža konkurencija. Lietuvos bankų rinkoje – vos keli dideli žaidėjai, tad spaudimo bankams mažinti apetitą nėra. Lietuvoje per trejus metus maržos nukrito kiek daugiau nei 0,5 procento, tačiau dar didelė dalis gyventojų už bankų maržas permoka.
„Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, apie 0,2 procentinių punktų maržos sumažėjimas gali būti naudingas gyventojui, turinčiam paskolą. Tokių paskolų Lietuvoje yra apie 44 procentai“, – teigė R. Norvilas.
„Mes nesugebėjome prisikviesti nei vieno rimto banko ir tos mažos kredito įstaigos, jų augimas – tikrai yra nepakankamas. Tai, sakykime, ar gali Vyriausybė ir Lietuvos bankas gali ką nors daugiau padaryti? Aš manau, kad visada galima“, – teigė Seimo narė (LSDP) Rasa Budbergytė.
Finansų ministrė teisinasi, kad sprendimai – ne jos rankose.
„Lietuvos bankas, įvertinęs esamą situaciją, kadangi, visgi, jie yra atsakingi už finansų institucijų priežiūrą, yra pasiūlęs sprendimų. Bankai būtų įpareigoti pasiūlyti sprendimus, kaip turėti fiksuotas palūkanų normas“, – aiškino Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Teoriškai, bankai privalo leisti fiksuoti palūkanas, tačiau praktiškai – tokio kelio beveik niekas nesirenka. Tik viena iš dešimties paskolų yra su fiksuotomis palūkanomis. Priežastis – paskolos su fiksuotomis palūkanomis yra gerokai brangesnės. Prošvaisčių, kad skolinimasis pigs, ir toliau nėra.
„Kol kas jokių tokių ženklių pakeitimų nepastebėjom“, – teigė Lietuvos banko makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas R. Norvilas.
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį pranešė apie dar kartą didinamas palūkanų normas. Be to, užsiminta, kad tai dar ne paskutinis padidinimas.
Būstas darosi sunkiai įperkamas, lygiai taip, kaip buvo 2010 metais, tačiau rimto lūžio rinkoje vis dar nėra. Ekspertai jau kurį laiką situaciją apibūdina kaip įstrigusią vietoje.
„Matome, kad kainos, iš esmės, pastarąjį pusmetį nesikeičia. Rinkos aktyvumas yra sumažėjęs, bet jis nemažėja toliau“, – dalinosi „Ober-haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
„Ober-haus“ duomenimis, gegužę, palyginus su balandžiu, butų kainos didmiesčiuose didėjo simboliškai – 0,2 procento. Per metus būstas brango 12 procentų.
„Jeigu kalbėti apie būstą arčiau miesto centro, tai, deja, vis tiek dar bus pardavėjo rinka. Čia neišvengiamai kaina tikrai augs ir pirkėjai džiaugsis, jeigu atsiras tų projektų, nes miestas arba centrinė miesto dalis yra labai ribota, kiekvienas projektas turi susidomėjimą ir vis tiek ta kaina augs. Kur galima tikėtis kažkokių tokių kainų korekcijų, tai yra miegamuosiuose rajonuose“, – pasakojo „Eikos“ plėtros vadovas Martynas Žibūda.
Per metus butų kainos labiausiai augo Vilniuje – 14 procentų.
Visą reportažą žiūrėkite LNK:
