NT pardavimas: kaip išvengti mokesčių su trimis ir keturiais nuliais

Pardavus nekilnojamąjį turtą gali tekti sumokėti didelius mokesčius, nes jie bus skaičiuojami ir nuo infliacinių pajamų. Šis žurnalo „Investuok“ straipsnis apie tai, kodėl nereikėtų sprendimų daryti skubotai ir kokiomis esamomis mokesčių lengvatomis galima pasinaudoti.

Gyventojų pajamų mokestis, kurį gali tekti sumokėti pardavus būstą, gali būti nemenkas tiek dėl padidėjusios per pastaruosius metus infliacijos, tiek dėl to, kad būsto įrengimo išlaidoms pagrįsti reikia turėti jas įrodančius dokumentus.

Gyventojo nekilnojamojo turto (NT) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu šį turtą asmuo savo nuosavybėje išlaikė bent 10 m. Tačiau kartais aplinkybės susiklosto taip, kad NT tenka parduoti nesulaukus šio palyginti ilgo termino pabaigos.

Sakykime, kad 2015 m. už 70 000 eurų įsigijote 50 kv. m būstą (1400 Eur/kv. m) ir įrengėte jį už 20 000 eurų (400 Eur/kv. m). Iš viso į šį projektą investavote 90 000 Eur. Praėjus aštuoneriems metams aplinkybės pasikeitė ir 2023 m. nusprendėte jį parduoti.

Valstybės duomenų agentūros (VDA) skelbiami būsto kainų indeksai rodo, jog visų gyvenamųjų pastatų (daugiabučių ir vienbučių) kainų indeksas visoje Lietuvoje nuo 100 2015 m. išaugo iki 207 2023 m. pirmąjį ketvirtį.

Kitaip tariant, jūsų investicijos vertė per 8 metus padvigubėjo – dabar ji jau verta apie 180 000 eurų (3600 Eur/kv. m). 

Jeigu už tokią vertę pavyko šį turtą parduoti, pajamų mokestis bus apskaičiuojamas iš gautų pajamų (180 000 Eur) atėmus būsto įsigijimo kainą (70 000 Eur) ir kitus su šio turto pardavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (atlygis notarams, VĮ Registrų centro mokestis už nekilnojamojo turto įregistravimą ir pan.) bei būsto įrengimo išlaidas (20 000 Eur).