Ilgiausiai taupyti būstui tenka vilniečiams
Nekilnojamojo turto ekspertas, „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, kad atlyginimų skirtumai skirtinguose miestuose jo jau nebestebina, o skaičiai rodo, kad nebūtinai tiems, kurie uždirba daugiau, yra lengviau planuoti savo pirkinius ir, pavyzdžiui, įsigyti būstą.
„Mano atlikti skaičiavimai rodo, kad didesni atlyginimai Vilniuje – gal jie ir gali džiuginti, bet būsto kainos čia yra gerokai didesnės, nei kituose miestuose, tad žmonėms yra sunkiausia nupirkti būstą Vilniuje“, – teigė jis.
Tiesa, pasak A. Antanavičius, ši situacija per praėjusius metus dar pablogėjo.
„Dabar reikia beveik 90 atlyginimų Vilniuje, kad nupirktum medianos kainą siekiantį būstą. Mediana, kaip mes vadiname, yra vidurinioji reikšmė, tai yra centras visų, per tam tikrą laikotarpį įvykusių sandorių. Taip mes darome prielaidą, kad ta vidurinioji reikšmė atspindi rinkos kainų lygį – reiškiasi, pusė butų yra pigesnių, pusė butų brangesnių“, – teigė pašnekovas.
Jis atskleidė, kokia situacija vyrauja kituose miestuose.
„Kaune už vidutinį atlyginimą nupirkti būstą yra gerokai lengviau – reikia apie 30 atlyginimų mažiau, kad sugeneruotumėme tą medianos kainą siekiantį būstą. Kituose miestuose dar mažėja. Pavyzdžiui, Panevėžyje, šiuo aspektu, įperkamumas yra pats geriausias ir per praeitus metus jis net pagerėjo, nes galbūt šiek tiek kainos medianos sumažėjo ir gyventojų atlyginimai padidėjo“, – teigė A. Antanavičius.
Taigi, pasak pašnekovo, formuojasi išvada, kad geras atlyginimas dar negarantuoja, kad būstą įpirksime lengvai.
„Reikia žiūrėti ir į platesnį kontekstą“, – tvirtino jis.
Įperkamumas skiriasi labiau, nei atlyginimai
Kaip teigė A. Antanavičius, tai, kad skirtumas tarp būsto įperkamumo Vilniuje ir Kaune yra toks didelis – jį nustebino. Jis paaiškino, kodėl gali formuotis tokie dideli būsto įperkamumo rodiklių skirtumai.
„Tikrai, manau, tarp miestų, žiūrint ir į ekonominę raidą, ir tų pačių gyventojų atlyginimus, šiaip skirtumas yra gerokai mažesnis, negu tarp tos įperkamumo galimybės, taigi – peršasi keletas išvadų.
Šie skaičiavimai įvertina tai, kad mediana atspindi tą tikrą vidurinę kainą, bet galbūt yra kažkiek šešėlio, pavyzdžiui. Mes nuo senų laikų kalbame, kad Kaune žmonės labiau mėgsta grynus pinigus, tad galbūt dalis sandorių nėra iki galo atskleista ir tada mes turime mažesnę medianą, ir gauname, kad neva būstas yra kažkiek pigesnis ir ten yra lengviau jį įpirkti. Čia nedidelė galėtų būti dalis ir ji, iš esmės, labai stipriai nepaveikia tų skaičių“, – aiškino pašnekovas.
Jis įvardijo ir kitus aspektus.
„Kas labiau paveikia ir, kas yra pagrindinė priežastis, vertinant rinką, tai yra tai, kad didieji miestai, ypač sostinė, pritraukia papildomų investuotojų, papildomo kapitalo ir, kai ateina pirkėjai iš užsienio – ir emigrantai, ir visokie investiciniai fondai – jie paprastai renkasi didžiuosius miestus ir ypač sostines.
Tas ateinantis papildomas kapitalas šiuo metu neturi jokių apribojimų – jis gali pirkti penkis, dešimt, šimtą būstų, jis nesusilaukia kažkokių papildomų apmokestinimų ir dėl to gali laisvai disponuoti, ir mes dažnai iki galo net nežinome, kiek tokių pirkėjų yra“, – teigė A. Antanavičius.
Tačiau, kaip teigė pašnekovas, tokie ateinantys pirkėjai sukuria perteklinę paklausą ir įneša per daug pinigų.
„Tada gyventojai, likę su savo atlyginimais, kurie net yra kažkiek geresni – jie lieka šiek tiek už borto, nes jie nėra pajėgūs varžytis su tais didžiaisiais rykliais, kurie turi daug pinigų. Aš manau, kad čia yra pagrindinė priežastis, kuri parodo, kad Vilniaus kainos yra nustumtos į viršų gerokai daugiau, nei kituose miestuose, nes mes čia turime daug išorinio kapitalo“, – teigė A. Antanavičius.
Jis paaiškino, kaip būtų galima išspręsti šią situaciją.
„Tai nėra kažkokia nauja praktika – Vakarų civilizuotose rinkose vyksta taip, kad tie, kas perka investavimui, kurie nori iš to uždirbti ir taip apsunkina gyvenimą pirmo būsto pirkėjams – jie susimoka. Tarkime, Didžiojoje Britanijoje sandorio mokestis yra iki 12 procentų, priklausomai nuo to, kokio dydžio sandoris yra vykdomas. Aišku, yra išimtys – pirmo būsto pirkėjai yra atleidžiami, o tie, kurie perka vis daugiau ir už didesnes sumas – moka to mokesčio daugiau“, – vardijo jis.
Tiesa, kaip pastebėjo A. Antanavičius, tokiose situacijose yra reikalingas didelis valstybės įsitraukimas.
„Tuos pinigus reikia racionaliai panaudoti, didinti pasiūlą, kovoti su galima kainų augimo kryptimi. Taigi, toks mokestis palengvintų gyvenimą ir spręstų situaciją, ir šiek tiek išlygintų pirmo būsto pirkėjams galimybes įsigyti būstą“, – teigė pašnekovas.
Jis atskleidė, kokia situacija vyrauja mūsų kaimyninėse šalyse ir jų sostinėse.
„Ten situacija yra panaši, bet taip labai lyginti gal ne iki galo galima, dėl to, kad ten yra vieno miesto rinkos. Jeigu yra Latvija – tai Ryga, jeigu yra Estija – tai Talinas, o visi kiti laikomi kaip regionai. Lietuva dar turi išskirtinumą, kad turi kelių miestų rinkas, o ten yra vieno miesto valstybės, taip pavadinkime, ir jos sulaukia, manau, nemažai to išorinio investicinio kapitalo, irgi kelia kainas į viršų. Galbūt ne taip, kaip Vilniuje, bet ten yra savų priežasčių“, – teigė A. Antanavičius.
Visą reportažą rasite LNK portale:
