Domisi mažiau, bet kaina nesvarbu
„Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka pasakojo, kad pastaroji sudėtingesnė ekonominė situacija paveikė kone visas nekilnojamo turto (NT) klases, tačiau kalbant apie prestižinį būstą, šis poveikis ne toks didelis.
„Ši turto klasė yra atsparesnė paklausos pokyčiams, tačiau interesas šiemet yra kiek mažesnis.
Manyčiau, kad paklausa krito trečdaliu, tačiau kaip tai materializuosis iki metų pabaigos, kol kas pasakyti sunku“, – teigė jis.
Kaip aiškino, prabangiu būstu galima laikyti tokį, kurio kv.m. kaina siekia nuo 5 tūkst. kv. m.
„Jeigu kalbėti apie sumines išraiškas, tokie mažesni butai kainuoja nuo 300 tūkst. Eur, o aukštesnės klasės perkopia 0,5 mln Eur, bet turėtume kalbėti apie 0,7 mln – 1 mln. Eur ir daugiau.
Brangiausias butas už kv. m. buvo parduotas praėjusį mėnesį ir jis kainavo 11 tūkst. Eur kv. m. Nupirktas Vilniuje, Mindaugo g.“, – sakė „Ober-Haus“ vadovas.
A. Šapoka teigė, kad gyventojai prabangių būstų ieško tiek didžiųjų miestų centruose, tiek prie jūros, tik išskiria, kad pastarieji labiau perkami poilsiui, o ne gyvenimui.
„Tai Neringa, konkrečiau, Nida. Antras geografinis taškas – tam tikros Palangos vietos bei Druskininkai“, – sakė jis.
Prabangų NT perkantys ir jo ieškantys asmenys, pasak vadovo, į kainą nežiūri.
„Prabangaus būsto pasiūla visą laiką buvo labai ribota. Jo nėra daug.
Nemanau, kad problema yra NT objektų kaina. Šie objektai labiau laukia savo pirkėjo, kuris įvertins tam tikrą specifiką. Prestižinėje klasėje pirkėjai tikrai nėra tokie jautrūs kv. m. kainai, tiesiog jie turi aukštesnius reikalavimus būstui. Ar būstas kainuos 1 tūkst. kv. m. daugiau ar mažiau, šios turto klasės pirkėjui tai nėra lemiamas veiksnys“, – sakė vadovas.
Visgi jis patvirtino, kad ekonominė situacija įtakos paklausai turi.
„Dalis pirkėjų yra verslo žmonės, jie mato pokyčius verslo aplinkoje, o kita dalis yra laukimo stadijoje, bet ne dėl to, kad negalėtų įpirkti, jie laukia labai specifinių objektų.
Šis segmentas negyvena atskiro gyvenimo, nori ar ne, bendros tendencijos rinkoje daro įtaką ir prestižinio turto klasei“, – sakė jis.
Pateikė brangiausiai parduotus objektus
Registrų centras „Delfi“ pateikė TOP10 gyvenamosios paskirties NT objektų Lietuvoje sąrašą, kurie nuo praėjusių metų liepos iki dabar buvo parduoti už didžiausias sumas.
Pirmoje vietoje atsidūrė butas Neringoje, kuris buvo parduotas už 3,1 mln. Eur. Antroje vietoje – gyvenamasis namas Vilniuje, kurio kaina siekė 1,8 mln. Eur. Tiek pat kainavo ir trečioje vietoje atsidūręs butas Vilniuje.
Visą sąrašą galima matyti žemiau:
Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus taip pat atkreipė dėmesį, kad iš duomenų matyti, kad objektų, kurių vertė sandoryje yra 1 mln. eurų ar daugiau, parduodama vis mažiau.
„Per visus 2021 m. tokių objektų suskaičiuojame 20, pernai – 14, o šiemet kol kas tik 3“, – teigė jis.
Būsto kainos mažės
Kiek anksčiau laidoje „Delfi tema“ „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikino, kad būsto kainos, pastaruoju metu kilusios daugiau nei 50 proc., netrukus turėtų pradėti mažėti.
„Kreivė turėtų leistis žemyn“, – tikino ji.
„Luminor“ banko atliktos apklausos duomenys parodė, kad trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje.
Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardijo aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įnašui.
Prieš kurį laiką „Delfi“ rašė ir apie pervertintus būstus. Pavyzdžiui, senos statybos butų kainos skelbimuose yra iki 15 proc. aukštesnės nei butai iš tikrųjų yra verti.
Apie tai daugiau skaitykite čia.
