Finansų ministerija siūlo taikyti progresinį tarifą: 0,06 proc. būtų skaičiuojama nuo 1,5–2 būsto vertės medianų konkrečioje savivaldybėje, o 0,1 proc. – vertei, viršijančiai 2 medianas.
Ministerija teigia, kad du trečdaliai savininkų mokesčio nemokėtų, o vidutinis jo dydis būtų 16 eurų. Jeigu būtų priskaičiuota mažiau nei 5 eurai, mokesčio mokėti nereikėtų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė pasiūlė tobulinti projektą, suteikiant daugiau autonomijos savivaldai ir nustatant tarifo „žirkles“.
„Esmė paprasta: nustatyti gan plačias „žirkles“ <…>. Sprendimai dėl tų tarifų galėtų būti priimti tiek pagrindiniam – pirmam, – tiek antram būstui, veikiant tų „žirklių“ ribose, tai yra, nuo 0,05 iki 4 proc. ribos“, – komiteto posėdyje kalbėjo konservatorių politikas.
Savo siūlymą jis argumentavo analogija su žemės mokesčio modeliu, „kuris jau praktikuojamas savivaldybėse, tiek nustatant tarifus, tiek renkant mokestį ir ta praktika nusistovėjusi“.
Ministerija neprieštarauja
Finansų ministerija teigė „Delfi“, kad Seimo BFK pirmininko siūlymą nustatyti vieną platų tarifų intervalą vertina kaip siekį dar labiau išplėsti savivaldos finansinį savarankiškumą, kartu atliepiantį ir suinteresuotų asociacijų teikiamus įvairius pasiūlymus.
Ji primena, kad šiuo metu Žemės mokesčio įstatyme (0,01–4 proc. ribose), Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (komerciniam nekilnojamam turtui (0,5–3 proc. ribose), bei nustatant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus (0,1–4 proc. ribose) yra nustatytas platus mokesčio tarifų intervalas, kuriuo vadovaudamosi savivaldybės nustato konkrečius tarifus.
Anot jos, dėl mokesčio apskaičiavimo formulės principai išlieka tie patys.
„Dėl taikomos 1,5 medianos neapmokestinamosios kartelės kaip ir LRV pateiktame projekte, taip ir užregistruotame pasiūlyme, 2/3 gyventojų už gyvenamąjį būstą mokesčio nemokėtų“, – sako ministerija.
Dalies savivaldybių medianos:
Aukščiau pateikiami keli pavyzdžiai iš Finansų ministerijos nurodomų indikatyvių medianų, apskaičiuotų remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos disponuojamais Registrų centro duomenimis apie objektų mokestines vertes, nustatytas 2021–2026 metų masiniu vertinimu.
Norint nustatyti galimo mokėti mokesčio dydį, gyventojams reikia pagal konkretų adresą surasti norimo būsto mokestinę vertę Registrų centre. Pastebėtina, kad naudojama būtent mokestinė vertė, o ne rinkos kaina, kuri šiuo metu gali būti pasikeitusi.
Kaip keistųsi turto apmokestinimas: konkretūs pavyzdžiai
Remiantis dabartiniu Finansų ministerijos siūlymu, mokestis būtų skaičiuojamas pagal žemiau pateikiamą formulę.
Iš viso, pagal Vyriausybės pasiūlymą mokėtino mokesčio suma būtų 73,98 euro: (121200 – 90900)x0,06%+ (177000 – 121200)x0,1%, aiškina Finansų ministerija.
Analogiškai, galime perskaičiuoti mokestį pagal M. Lingės siūlymą:
(177000 – 90900)x1 % bus lygu 861 eurui, jeigu Vilniuje būtų nustatytas 1 proc. mokestis.
Bet, tarkime, kad sostinėje būtų nuspręsta taikyti žemiausią, 0,05 proc. tarifą. Tada virš 1,5 medianos esančią turto vertės dalį (86100 eurų) dauginame iš tarifo ir gauname 43,05 euro. Na, o maksimalus 4 proc. tarifas reikštų, kad tokio turto savininkas turėtų sumokėti 3444 eurus mokesčio, arba po 287 euro mėnesiui (žr. lentelę žemiau).
Skaičiavimai su Finansų ministerijos ir M. Lingės siūlymų vertėmis:
Skaičiavimus galime papildyti Neringos savivaldybe, kurioje nustatyta aukščiausia iš visų mediana – 112000 eurų. Jeigu paimtume kaip pavyzdį maždaug 300 kv. metrų ploto namą su jo mokestine verte 650000 eurų, tuomet Finansų ministerijos siūlymas reikštų, kad mokestis siektų 459,6 euro.
Tačiau pagal M. Lingės siūlymą situacija keistųsi: mokestis būtų 213 eurų (su 0,05 proc.), 4260 eurų (su 1 proc.) arba 17040 eurų (su 4 proc.).
Ministerijos vertinimu, vis dėlto mažai tikėtina, kad savivaldybės rinktųsi patį didžiausią galimą NTM tarifą (4 proc.) gyvenamajam pirminiam būstui apmokestinti.
Mokesčio surinkimas: savivaldybėms palankesnis variantas
Kaip matyti iš aukščiau pateiktų skaičiavimų, M. Lingės siūlymas reikštų didesnes išlaidas daliai gyventojų, lyginant su ministerijos variantu (išskyrus atvejus, kai savivaldybė nuspręstų taikyti žemiausią 0,05 proc. tarifą – tuomet mokestis būtų mažesnis). Jeigu laikytumėmės bazinio scenarijaus, apie kurį kalba pati ministerija (1 proc. tarifo), tuomet mokestis smarkiai auga.
„Pagal patikslintą BFK pirmininko pasiūlymą, atiduodant tarifo „šakutes“ ir viską, išskyrus pirminį būstą iki 1,5 medianos, spręsti savivaldai, būtų galima surinkti nuo 9,5 mln. eurų, – jeigu visam nekilnojamam turtui būtų taikomas minimalus tarifas“, – BFK posėdyje kalbėjo finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, turėdama omenyje žemiausią siūlymo ribą – 0,05 proc.
Pasak jos, jeigu būtų taikomas 1 proc. tarifas, galima būtų surinkti iki 191 mln. eurų mokesčių. Viceministrės teigimu, toks tarifas būtų labai realistiškas, žvelgiant į istorinius savivaldos tarifų pasirinkimus komerciniam nekilnojamam turtui ir žemės mokesčio atveju.
„Jeigu visam turtui būtų taikomas 4 proc. tarifas, jau galėtume apvalinti, kad būtų surenkama 1 mlrd. eurų nekilnojamojo turto mokesčio, o jeigu labai tiksliai – 763 mln. eurų. Bet čia tik skaičius įsivaizdavimui, koks yra tarifas“, – teigė viceministrė.
Ekspertai kalba apie intervalo dydį, riziką politizuoti mokestį
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad nekilnojamojo turto mokestis yra „sveikas mokestis, tačiau jo politizavimas verčia ieškoti įvairiausių lengvatų, išimčių ir pan.“ Tokie dalykai sunkinantys administravimą ir mažinantys skaidrumą.
Pasak jo, tuomet savivaldybės, jei norės, galės skatinti vieną ar kitą veiklą, pavyzdžiui – sumažinti maitinimo įstaigų ar viešbučių apmokestinimą, o mažesnėse savivaldybėse šis mokestis ir taip bus mažesnis dėl NT verčių skirtumo.
„Apleistą turtą, dėl kurio numatytas net 4 proc. viršutinis tarifo rėžis, vertėtų išskirti į atskirą kategoriją ir su ja susijusius sprendimus leisti priimti savivaldybėms“, – sako T. S. Kvainickas.
„Omberg group” vadovė Dalia Andrulionienė komentuoja „Delfi,“, kad dėl planuojamų pokyčių visuotinis NT mokestis, jei jis panaudotas teisingai, investuojamas į infrastruktūros gerinimą, yra gera priemonė suteikti pridėtinės vertės savivaldybėms ir plėtojamam NT.
Tuo pačiu gyventojai taip pat jausis labiau užtikrinti, kad jų mokamo mokesčio nauda matysis būtent jų gyvenamojoje vietovėje. Kita vertus, siūlomas tarifo rėžis (nuo 0,05 iki 4 proc.) yra labai platus, o viršutinė riba – didelė“, – sako D. Andrulionienė.
Pasak jos, siekiant suteikti gyventojams didesnį apibrėžtumą, rėžis galėtų būti siauresnis, pavyzdžiui, nuo 0,3 iki 1–1,5 proc. Tokiu būdu gyventojai būtų ramesni, kad savivaldybė negalės staiga ženkliai išauginti mokesčio.
„Galiausiai, verta atsižvelgti į tai, kad dabar, kai NT rinka yra sustojusi, „Euribor“ kyla, o žmonės yra itin paveikti infliacijos, mokesčių peržiūra ir keitimas yra labai nesavalaikis sprendimas. Dėl to pokyčiai turėtų būti vykdomi itin palengva ir labai aiškiai išaiškinti, kad tarp gyventojų nekiltų nepagrįstų baimių“, – sako „Omberg group“ vadovė.
„Jeigu savivaldybei labai nuleidžiamos grindys, kokį galės dėti tarifą, tai prieš rinkimus, labai tikėtina, kad tie tarifai bus minimalūs, arba selektyviai gali rūšiuoti – vieniems vienaip, kitiems kitaip, tai tada, tikriausiai, vėl prasidėtų mokesčių skirstymai pagal simpatijas ir antipatijas.
Anot jo, svarstant NT mokesčio klausimą, vis daugėja chaoso.
„Pradeda atrodyti chaosas su nekilnojamojo turto mokesčiu: visokių išlygų, daug medianų, įvairių skaičiavimų, daug kam paliekama sprendimų laisvės ir tada visiškai nebeaišku, apie ką tas mokestis ir kodėl jis išvis toliau daromas“, – sako A. Antanavičius.
Savivaldybės pasisako už didesnę apsisprendimo laisvę
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) neseniai pasiūlė Seimui svarstant NT mokesčio reformą stiprinti savivaldybių tarybų vaidmenį leidžiant joms nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokesčio tarifus.
„Turint galvoje, kad šio mokesčio reforma buvo pristatyta kaip būdas savivaldybėms didinti savarankiškąsias pajamas ir taip gerinti viešąją infrastruktūrą bei paslaugų kokybę, logiška, kad savivaldybės turėtų daugiau galimybių spręsti, kokia mokesčio riba yra adekvačiausia konkrečioje teritorijoje“, – pranešime teigė LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
LSA taip pat atkreipia dėmesį į daug metų neišsprendžiamą problemą – apleistą, neprižiūrimą ir nebaigtą statyti būstą, kuris įvairiose šalies vietose yra tapęs kliūtimi vystyti teritorijas, kelia grėsmę saugumui ir reikalauja nemažai finansinių išteklių. Todėl savivaldybės siūlė tokiam būstui maksimalų NT mokesčio tarifą nustatyti net iki 9 procentų.
Lietuvos bankas mano, kad ir dabartinis nekomercinio NT apmokestinimas turi „gerą sąrangą“, kurią reikia pakoreguoti, nes dabar jis veikia kaip prabangos mokestis.
„Netaisyk to, kas nesulaužyta. Mano galva, reikia tiesiog pakalibruoti tai, ką turime. O perskirstymas tų surenkamų lėšų ir galėtų būti savivaldai ir pan.“, – kalbėjo Lietuvos bako valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Anot jo, skirstymas pagal savivaldybes gali turėtų trūkumų.
„Gali nutikti taip, kad nepaisant, kokie tarifai ar kas juos nustato, pavyzdžiui, Akmenėje nekilnojamo turto vertė yra mažesnė negu kito asmens turimas nekilnojamas turtas Vilniuje, bet jis Akmenėje sumokėtų didesnį mokestį negu Vilniuje – mūsų galva, yra socialinio neteisingumo elementų“, – sako G .Šimkus.
„Kadangi mokestis labai stipriai priklausys nuo savivaldybės, tai būtų teisinga jį vadinti savivaldybės mokesčiu, o ne nekilnojamojo turto mokesčiu.
Numatoma, kad mokesčio pakeitimai, jeigu būtų priimti, įsigaliotų 2025 metais, o pirmųjų deklaracijų už tuos metus gyventojai sulauktų 2026-aisiais.
Dabar fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamam nekilnojamajam turtui taikomas toks progresinis apmokestinimas: iki 150 tūkst. eurų NT neapmokestinamas. 150–300 tūkst. eurų bendrai NT mokestinės vertės daliai taikomas 0,5 proc. tarifas, 300–500 tūkst. eurų – 1 proc. tarifas, o viršijus 500 tūkst. eurų – 2 proc. mokesčio tarifas, skelbia VMI.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką neapmokestinamoji vertė yra 200 tūkst. eurų. Peržengus ją, bet neviršijant 390 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. tarifas, 390–650 tūkst. eurų – 1 proc. tarifas, o po 650 tūkst. eurų – 2 proc. mokesčio tarifas.
