aA
Ką daryti su savivaldybei priklausančiais nugyventais pastatais, kurių niekaip nesiseka parduoti? Siūloma juos paprasčiausiai nurašyti kaip bevertį turtą bei nugriauti. Tarp šių pasmerktų pastatų atsidūrė ir daugiau nei dešimtmetį neveikianti valkatų priebėga virtusi infekcinė ligoninė. Nekilnojamojo turto agentūros Kėdainių filialo vadovas su tuo nesutinka ir mano, kad parduoti įmanoma praktiškai bet ką, o skiriasi tik prekės kaina.
Kėdainių infekcinė ligoninė
© Giedrė Minelgaitė-Dautorė

Vertę turintis nekilnojamasis turtas ar galvos skausmas?

Kėdainių rajone atsisveikinti norima su trimis objektais, kurių labiausiai žinomas – Budrio gatvėje stūksantis apleistas buvusios infekcinės ligoninės pastatas. Jo plotas iš tiesų įspūdingas – 897 kvadratiniai metrai. Benamių ir nuotykių ieškančių paauglių priebėga virtusio dviaukščio statinio likutinė vertė nėra maža, siekia 23 tūkst. 120 eurų.

Į pasmerkto, nurašyti siūlomo turto sąrašą patenka ir Pelėdnagių seniūnijoje, Slikių kaime, Jagminų gatvėje, stūksantys sandėlio likučiai, kurių vertė tesiekia 24 eurus.

Atsikratyti norima ir toje pačioje seniūnijoje, Užkapių kaime esančio, savivaldybei priklausančio 129 kvadratinių metrų ploto gyvenamojo namo su trimis ūkiniais pastatais – rūkykla ir pora lauko tualetų. Viso šio turto likutinė vertė šiuo metu tesiekia vos 323 eurus.

Turtą savivaldybei įbruko teismas

Kodėl šiuos pastatus siūloma nurašyti ir sunaikinti nušluojant nuo žemės paviršiaus? Statybos ir turto skyriaus vedėjos Audronės Naujalienės parengtame rašte teigiama, kad šis turtas savivaldybei nebereikalingas, o norinčių jį įsigyti – neatsiranda.

„Buvusios infekcinės ligoninės pastatas, esantis Budrio g. 5, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas avariniu, daug metų pardavinėtas viešo aukciono būdu, tačiau nesulaukė pirkėjų, todėl siūlome jį nurašyti ir likviduoti sutvarkant teritoriją“, – rašo skyriaus vedėja A. Naujalienė.

24 eurų vertės sandėlio likučiai savivaldybės valdomu turtu tapo kurioziškomis aplinkybėmis. Šis statinys teismo buvo pripažintas bešeimininkiu ir perduotas savivaldybei. Pradžioje jį planuota parduoti aukcione kartu su priskirtu žemės sklypu, tačiau Nacionalinei žemės tarnybai atsisakius suformuoti sklypą neliko kito kelio, kaip tik šios „vertybės“ atsikratyti ją nugriaunant.

„Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais Pelėdnagių seniūnijoje, Užkapių kaime, statytas 1949 metais. Pastatų techninė būklė bloga, gyvenamasis namas netinkamas apgyvendinti nuomininkus, todėl siūlome jį nurašyti“, – rašoma paaiškinime.

Nugyventi butai – už simbolinę kainą

„Savivaldybė viešuose aukcionuose parduoda tą turtą, kuris dažniausiai yra taip nugyventas, kad jo neapsimoka remontuoti. Kita vertus, į avarinės būklės pastatus ar butus mes negalime įleisti gyventi nuomininkų, todėl šie namai stovi nenaudojami, tačiau turime juos prižiūrėti. Todėl kai kuriais atvejais tokį turtą tikslingiausia tiesiog nurašyti“, – „Rinkos aikštei“ sakė savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja A. Naujalienė.

Vienas tokių pavyzdžių – avarinės būklės namas Užkapių kaime. Pasak A. Naujalienės, net rengiant viešus aukcionus norinčių įsigyti tokį turtą už simbolinę kainą neatsiranda. Ko gero, pagrindinė priežastis – ne tik siaubinga statinių būklė, bet ir nesuformuoti žemės sklypai. Kitaip tariant, žmogus aukcione įsigytų ant valstybinės ar kažkam priklausančios žemės stovinčią griuveną.

Aukcionuose savivaldybė parduoda ir jai priklausančias patalpas daugiabučiuose ar butus. Kartais atsiranda ir pasiūlymų pirkti palėpę ar mansardą. A. Naujalienė sakė, jog tokio turto, kuris ir labai nugyventas, tiesiog nurašyti bei nugriauti negalima, tad galiausiai jį kas nors vis tiek nusiperka. Tiesa, kaina būna itin maža, dažniausiai tik simbolinė. Neretai šį turtą įsigyja ir taip savo valdas praplečia tame pačiame pastate gyvenantys žmonės.

„Tokias patalpas perka savo būsto neturinčios, gyvenamosios vietos deklaruoti negalinčios jaunos šeimos. Jas remontuoja, tvarko buitį ir įsikuria. Vienintelis tokių būstų privalumas – itin žema kaina“, – pasakojo A. Naujalienė.

Gydyklos naujam gyvenimui neprikėlė

Buvusios infekcinės ligoninės pastatas rajono savivaldybei atiteko dar 2003 metais. Jį, kaip ir kitus statinius, perdavė savo veiklą optimizavusi Kėdainių ligoninė.

„Tuo laiku atsisakėme daugybės pastatų. Tarp jų buvusi tuberkuliozinė ligoninė, kurioje šiuo metu įsikūrusi Darbo birža, pieno mišinių virtuvėlė, du pastatai Liepų alėjoje ir taip toliau. Iš viso buvo atsisakyta apie dešimties pastatų, jų savininkais nebuvome, valdėme pagal panaudos sutartį, tai šį turtą grąžinome savivaldybei“, – „Rinkos aikštei“ pasakojo Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas.

Daliai buvusio ligoninės turto savivaldybė rado naują paskirtį, kai kurie šių pastatų buvo parduoti. Deja, buvusios infekcinės ligoninės pastatas metams bėgant nyko, kol galiausiai virto ligoninės kompleksą darkančiu niūriu vaiduokliu.

S. Skauminas prisiminė, jog būta idėjų, kaip šį statinį panaudoti visuomenės labui. Čia mąstyta įkurdinti socialinės paramos įstaigą, senelių namus, tačiau šių planų galiausiai atsisakyta. Statinį bandyta ne kartą parduoti aukcione, tačiau neatsirado norinčių jį įsigyti.

„Manau, jog siūlymas šį pastatą nugriauti dabartinėje situacijoje yra teisingas ir racionalus. Susitvarkytų ligoninės aplinka, nebeliktų traukos taško vaikėzams landžioti“, – reziumavo Kėdainių ligoninės vadovas S. Skauminas.

pastatai vaiduokliai
pastatai vaiduokliai
© Rinkos aikštė

Profilaktoriumas virto griuvėsiais

Kėdainių mieste esama ir daugiau kraupiais vaiduokliais virtusių pastatų, kurių niekaip nepavyksta parduoti. Bene žymiausiais jų – Miško gatvėje stūksantis buvęs chemijos kombinato profilaktoriumas. Šis turtas kadaise buvo privatizuotas, o galiausiai atiteko uždarajai akcinei bendrovei „Daumantų verslai“. Šiuo metu profilaktoriumo pastatai, o tiksliau, tai, kas iš jų liko, areštuoti už skolas, jų pardavimu rūpinasi antstolė Ramunė Mikliušienė.

„Šie pastatai mums jau nebepriklauso, jais rūpinasi kiti, todėl sunku pasakyti, kaip vyksta pardavimas. Turėjome įvairių planų, tačiau užklupusi ekonominė krizė viską pakoregavo“, – sakė bendrovės „Daumantų verslai“ vadovė Alma Ragauskienė.

Verslininkė sakė ieškojusi šiam turtui pirkėjų, atsirado juo besidominčių, tačiau buvusio profilaktoriumo parduoti taip ir nepavyko.

„Atvykdavo žmonės apžiūrėti pastatų, jie turėjo savo vizijų, idėjų, ką čia galima nuveikti. Tačiau jų entuziazmą kaipmat nuslopindavo bankai, nesutikę suteikti paskolų ir finansuoti sandorį“, – „Rinkos aikštei“ sakė A. Ragauskienė.

pastatai vaiduokliai
pastatai vaiduokliai
© Rinkos aikštė

Varžytinės vyksta itin vangiai

Praėjusį trečiadienį baigėsi eilinės šio turto varžytinės. Nors pradinė kaina tesiekia 2 tūkst. 400 eurų, neatsirado pageidaujančių profilaktoriumą įsigyti. Jau kuris laikas niekas neperka ir kito antstolės R. Mikliušienės pardavinėjamo turto – Kėdainių rajone esančių senų fermų, paverstų gamybiniu kompleksu.

„Kartą vienas pirkėjas buvo užsiregistravęs, tačiau fermų kažkodėl nenusipirko. Taip pat iki šiol niekaip nepavyksta parduoti ir buvusio profilaktoriumo pastatų, niekas šiuo turtu nesidomi. Neįvykus varžytinėms siūlome turtą perimti kreditoriams, tačiau jie dažniausiai nesutinka to padaryti“, – sakė antstolė R. Mikliušienė.

Vis dar laukiama, kol kas nors panorės įsigyti areštuotą sodybą su žemės sklypu Pavermenio kaime, šio turto pradinė kaina – 4 tūkst. 32 eurai. Antstolės teigimu, nekilnojamasis turtas Kėdainių bei Jonavos savivaldybių teritorijose, kuriose ji dirba, varžytinėse parduodamas itin vangiai, neatsiranda norinčių jį įsigyti.

„Kodėl taip yra – sunku pasakyti. Tikriausiai siūlomi objektai tiesiog nėra patrauklūs potencialiems pirkėjams“, – sakė antstolė R. Mikliušienė.

Nekilnojamojo turto rinka – gana dinamiška

Nekilnojamo turto agentūros „RE/MAX Gold“ Kėdainių skyriaus biuro vadovas Raimundas Povilonis komentavo, kad padėtis nekilnojamojo turto rinkoje Kėdainių rajone gana nebloga, įtakos tam turi pakankamai gera geografinė padėtis – šalies centras.

„Verslininkams, kurie ieško didelių gamybinių plotų, šis regionas – visai priimtinas, nes šalia didžiųjų miestų, Vilniaus ar Kauno, komercinės paskirties nekilnojamojo turto kaina yra gana didelė.

Prekyba butais bei žemės sklypais Kėdainių mieste stabiliai auga nuo 2009 metų. Iki prieškrizinio nekilnojamojo turto rinkos piko, kuris buvo 2007 metais, trūksta vos 15 procentų.

Kalbant apie savivaldybės valdomą nekilnojamąjį turtą, kurio norima atsisakyti – esu įsitikinęs, jog parduoti galima viską, skiriasi tik kaina. Ji priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip objekto būklės, komunikacijų buvimo ar nebuvimo, taip pat žemės sklypo, jo vietos, atitinkamai ir vertės, galimybių vystyti vienokią ar kitokią veiklą", - sakė jis.

R. Povilonis sako abejojantis, ar miške esančiam buvusiam profilaktoriumo pastatų kompleksui, kuris šiuo metu parduodama varžytinėse, iš viso atsiras pirkėjų.

„Kas iš to, jog šio objekto kaina – vos 2 tūkst. 400 eurų, juk pastatai, o tiksliau – jų griuvėsiai parduodami be žemės sklypo. Tad jų vertė beveik nulinė. Sumokėjus 2,4 tūkst. eurų galima tapti beverčių statinių savininku, o vėliau mokėti kelias dešimtis tūkstančių eurų už jų nugriovimą", - sakė jis.

2016 metais aukcionuose parduotas savivaldybės turtas:

2016 metais aukcionuose parduotas Kėdainių savivaldybės turtas
2016 metais aukcionuose parduotas Kėdainių savivaldybės turtas
© Rinkos aikštė
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Newsec“ atidaro biurą Londone

Šiaurės ir Baltijos šalyse veikianti nekilnojamojo turto (NT) paslaugų įmonių grupė „ Newsec...

Senasis Kauno stadionas skaičiuoja paskutines minutes: statybininkai pradėjo paruošiamuosius darbus (6)

Savaitgalį Kaune esančiame S. Dariaus ir S. Girėno stadione įvyks paskutinės sporto varžybos....

Socialinių būstų gyventojų kaimynystės kratosi beveik kas ketvirtas (2)

22 proc. gyventojų laikosi nuomonės, kad socialiniuose būstuose gyvena „probleminiai“ asmenys,...

Vilniečių kova už mišką atskleidė savivaldybės planus: dalį Vilniaus užstatys daugiabučiais (83)

Vilniaus Lazdynų mikrorajone esančio „Gudelių šilo“ gyventojai leidosi į kovą su sostinės...

Prancūzijos „Teleperformance“ biurą kurs „Business Stadium West“ verslo centre

76 šalyse veikiančios klientų patirties valdymo bendrovė „Teleperformance“ biurą dar šių...

Top naujienos

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (100)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės, priversti lipti per kaimynų tvoras (2)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (5)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (363)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

DELFI nufilmavo, kas vyksta Labanoro girioje: prieš įsigalint draudimui kirsti griūva aukščiausios pušys (197)

Pastarosiomis dienomis Labanoro girioje daugiau miškavežių nei grybautojų. Šiuo metu šioje...

Lietuviai nuo alkoholio priklausomybės gydėsi ir prieš 200 metų: vaistų atsigabendavo net iš Nikaragvos (34)

Priklausomybės ligos ir jų gydymas Lietuvoje – apipintas diskusijomis, mitais ir baime, o...

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (257)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

Ko neparodė TV kameros: po viešo Gražulio atsiprašymo sekė kitas susitikimas, po kurio palangiškė negali ramiai miegoti (92)

Nuo pat pirmosios skandalo dienos žinomas politikas Petras Gražulis ir palangiškė Birutė...

Suvalkiečiai kasa bulves – pirmosios vagos džiugina, bet yra ir baimių

Vilkaviškio rajone prasidėjo bulviakasis. Pirmasis derlius džiugina, tačiau baiminamasi, kad...