Nekilnojamojo turto pirkėjai iš Rusijos ir kitų šalių domisi Ryga ir Jūrmala, o pirkėjus iš Lietuvos domina Liepoja ir Kuržemės pajūris. Be to, kaip pažymi Latvijos radijas, leidimų gyventi šalyje klausimas lietuviams neaktualus.
Pasak bendrovės „Ober-Haus“ Liepojos biuro atstovės Elvitos Keirės, per pastaruosius trejus metus Lietuvos piliečių domėjimasis nekilnojamuoju turtu Liepojoje pastebimai išaugo. Šiuo metu lietuviams jau priklauso keli šimtai objektų Liepojoje.
„Klaipėdoje ir Palangoje nebrangiai įsigyti nekilnojamojo turto neįmanoma. Nedidelėje Palangoje nekilnojamojo turto labai mažai, todėl kainos labai didelės. Latvijoje kainos buvo labai mažos. Prieš trejus metus, kai jie pradėjo pirkti, nekilnojamasis turtas kainavo nuo 3–4 tūkst. latų (apytikriai 15–20 tūkst. Lt.). Dabar kainos išaugo iki dešimčių tūkstančių latų, bet lietuviams tai vis tiek nebrangu“, – pažymėjo E. Keirė.
Dėl lietuvių susidomėjimo išaugo nekilnojamojo turto kainos nepopuliariuose miesto rajonuose. „Lietuviams patiko Karostos rajonas, kuris ne itin domino Liepojos gyventojus. Lietuviai ten įžvelgė privalumus: jūra perėjus per gatvę, visas mikrorajonas nusidriekęs palei pakrantę. Labai daug įdomios architektūros, prieškarinių ir stalininių pastatų aukštomis lubomis. Ir apskritai, Karosta – didelis parkas, visas žalias“, – pareiškė E. Keirė.
Anot Tatjanos Laizanės iš tos pačios bendrovės, į Ventspilį lietuviai iš pradžių atvykdavo kaip turistai, o po to ėmė supirkinėti ten nekilnojamąjį turtą, kurį kai kurie dabar nuomoja kitiems lietuvių turistams. „Šiandien ši tendencija tokia ryški, kad jie – lietuviai – jau pardavinėja nekilnojamąjį turtą vienas kitam“, – pažymėjo ji.
Perkami ne tik butai, domimasi ir daugiabučiais namais.
