„Lietuva yra nedidelė valstybė, kurioje daug sklandžiau veiktų NT mokestis mokamas pagal turto kainą, o ne pagal savivaldybių medianas, kaip siūloma dabar. Mažai kas kalba apie tai, kad keičiamas ir esminis šeimoms principas – turto vertė nebebus dalinama tarp bendrasavininkų, o mokama nuo pat pirmo euro virš 1,5 savivaldybės turto medianos. Tačiau net jei toks modelis būtų priimtas, mano siūlymas leistų apmokestinti tik antrą, trečią ir kitus turimus NT objektus, o prie vienintelio turimo būsto nekišti rankų”, – pranešime žiniasklaidai pabrėžia V. Mitalas.
Seimo vicepirmininko registruoto pasiūlymo neapmokestinti pirmojo būsto argumentuose pabrėžiama, kad Lietuvoje 89 proc. žmonių turi nuosavą būstą, nemaža dalis jų dalį atlyginimo skiria paskolai už jį mokėti. Europos Centrinis Bankas jau dešimt kartų iš eilės didino pagrindines palūkanų normas ir negali garantuoti, kad jau pasiektas palūkanų normų pikas.
„Dėl prastėjančių būsto įperkamumo rodiklių yra viešai įspėjęs ir Lietuvos bankas – norint įsigyti vidutinį būstą, šiuo metu reikia jau daugiau vidutinių atlyginimų nei prieš vienus ar dvejus metus. Per pandemiją vidutiniam būstui įsigyti reikalingas vidutinių mėnesinių atlyginimų skaičius išaugo nuo 67 iki 75.
Pagrindinių Lietuvos būsto paskolas teikiančių bankų duomenimis (Swedbank, SEB, Luminor), vidutiniškai besiskolinantys asmenys yra 33–35 m. poros, kurių bendros pajamos per mėnesį „į rankas“ siekia 2000–2800 eurų, jų paskolos siekia apie 90–105 tūkst. eurų. Tai – besiformuojanti vidurinioji klasė“, – pastebi V. Mitalas.
Jo skaičiavimais, įgyvendinus Finansų ministerijos NT mokesčio įstatymo projekte siūlomą modelį, Vilniaus m. neapmokestinama 1,5 medianos riba siektų 90 tūkst. eurų, Kaune 62 tūkst. eurų, Klaipėdoje – 71 tūkst. eurų, o NT vertė virš šių sumų galėtų būti apmokestinama 0,05–4 proc. tarifais. Pavyzdžiui, pritaikius 1 proc. mokesčio dydį Vilniuje už 150 tūkst. eurų vertės būstą reikėtų mokėti 600 eurų per metus, Kaune už 100 tūkst. eurų vertės būstą – 385 eurus, Klaipėdoje – už 120 tūkst. eurų vertės būstą 490 eurų.
„Esant neapibrėžtai ekonominei situacijai, viešojoje politikoje būtina vengti tiek sprendimų, mažinančių būsto įperkamumą gyventojams, tiek apsunkinančių finansinę situacijų tų žmonių, kurie būstus yra įsigiję, ypač paėmus paskolą, todėl siūlome neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto“, – siūlyme neapmokestinti pirmojo būsto pabrėžia V. Mitalas.
Jeigu Seimas pritartų, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme būtų įrašyta, kad „pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu“.
