Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad visi Kaune esantys baseinai yra perpildyti, todėl miestui reikia naujų baseinų.
„Analizuojant, kuriose miesto vietose jie galėtų atsirasti, paaiškėjo, kad daugeliui kauniečių būtų patogiausia pasiekti centre esantį objektą. Labai svarbu tai, kad kauniečių poreikis sutampa su arenos poreikiu“, – pranešime teigė V. Matijošaitis.
Pasak savivaldybės, pradėjus „Žalgirio“ arenos statybas, svarstyta, jog šalia galėtų iškilti ją papildantis statinys. Tuomet dėl lėšų stygiaus tokių planų buvo atsisakyta, bet architektų iniciatyva į vakarinę arenos pusę buvo atvestos būsimai plėtrai skirtos komunikacijos.
„Jis buvo planuotas, visos komunikacijos atvestos ženkliai didesnės, kad būtų galimybė tokį objektą statyti, bet projektas buvo vienas tuo metu – Kauno arenos, su galimybe plėsti“, – apie baseiną BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
„Žalgirio“ arenos vadovo Pauliaus Motiejūno teigimu, vandens sporto centro statyba reiškia arenos plėtrą arba jos rekonstrukciją. Todėl projektą parengs areną projektavusios E. Miliūno studijos komanda.
Savivaldybės administracijos vadovas sakė, dar bus aiškinamasi, ar taip vykdyti darbus leistų Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Noras yra, kad įgyvendintų tas pats architektas, kuris įgyvendino areną, nes patį projektą vadiname arenos rekonstrukcija. Labai logiška, kad tai galėtų būti, jeigu tam pritars Viešųjų pirkimų tarnyba“, – sakė G. Petrauskas.
Jis pripažino, kad nerengiant viešųjų pirkimų naujam statiniui kiltų rizika, kad be konkurencijos gali išaugti jo kaina, tačiau atkreipė dėmesį, kad arenos projektas yra autorinis darbas ir kitu atveju išlaidos grėstų pareikalavus sumokėti už šio darbo naudojimą.
Svarbiausiu vandens sporto centro akcentu, pasak savivaldybės pranešimo, bus tarptautinius reikalavimus atitinkantis 50 metrų ilgio, 10 takelių baseinas, 700 vietų tribūnos. Pasak P. Motiejūno, tai leis išspręsti esminę problemą, neleidžiančią „Žalgirio“ arenoje organizuoti svarbiausių pasaulinio lygio vandens sporto varžybų.
Tuo tarp G. Petrausko teigimu, kol kas nėra žinoma, kiek baseinas galėtų kainuoti, nes nėra atlikta studija, kokie būtų poreikiai, todėl tikslūs būsimo baseino parametrai paaiškės tik išsiaiškinus poreikius.
„Čia tik pimasis startas, kad tokia mintis yra, o koks objektas ten atsiras, dar tikrai yra diskusijų klausimas. Sprendinio galutinio tikrai dar nėra“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Taip pat kol kas nėra nuspręsta, ar tokiam objektui būtų sudaroma nauja koncesijos sutartis, ar ieškoma kitų finansavimo šaltinių. G. Petrauskas prognozavo, kad daugiau detalių turėtų paaiškėti iki vasaros. Kol kas pateiktos vizualizacijos, pasak jo, yra preliminarūs pasiūlymai, architektų parengti svarstant, koks objektas šioje vietoje būtų tinkamiausias.
Pasak E. Miliūno studijos architekto Aurimo Ramanausko, siekiant maksimaliai išsaugoti Nemuno salos žaliuosius plotus, dabartinis reljefas susilies su statiniu ir taps jo želdintu stogu.
„Tai bus parko statinys, nekartojantis greta esančių miesto pastatų formų. Pagrindinių baseino patalpų orientacija bus į pietų pusę, į Nemuną. Tai suteiks galimybes vasaros sezono metu baseino patalpas transformuoti į atviras lauko erdves“, – pabrėžė architektas.
Svarstoma galimybė greta baseino įrengti ir lauko čiuožyklą su stacionaria ledo šaldymo įranga, taip pat – krepšinio ir mini futbolo bei vaikų žaidimų aikšteles.
Siūloma, jog pastato energijos šaltiniai būtų atsinaujinantys. Tam būtų galima naudoti geoterminę šilumą, o vasarą patalpų vėsinimui naudoti iš žemės imamą pasyvų šaltį. Vandens šildymui siūloma naudoti termodinamines saulės baterijas.
Savivaldybės tarybai buvo teikiamas klausimas dėl sklypų Nemuno saloje detaliųjų planų pakeitimo. Šio spendimo aiškinamajame rašte yra paminėta, kad numatomas „Žalgirio“ arenos vandens sporto centras. G. Petrausko teigimu, šis klausimas buvo išsamiai pristatytas komitetuose, todėl tokio derinimo pakanka.