aA
Įsirengti namus savo rankomis – kiekvieno lietuvio garbės reikalas. Ir pigiau, o svarbiausia – viską padarai taip, kaip nori. Kaip sau. Todėl šiandien tik dešimtadalis butų parduodami visiškai įrengti. Bet pastaruoju metu ši tendencija sparčiai keičiasi. Žurnalas „Investuok“ analizuoja, ką reiškia šis lūžis.
Būsto įrengimas
© Shutterstock

Nutinkuoti sienas ir suklijuoti apdailos plyteles ar bent jau jas išsirinkti ir susirasti meistrus, kurie viską padarys taip, kaip tau norisi, lietuviui yra garbės reikalas. Kita vertus, nors būstų su visa apdaila pastaruoju metu siūloma vis daugiau, žmonės sako, kad įsigyti plikas sienas ir pačiam viskuo pasirūpinti pigiau. Bet ar tikrai? Ir kodėl tada mūsų kaimynai latviai ir estai gerokai dažniau renkasi įrengtus butus? Juk skaičiuoti ir jie moka...

Gal pažįsti gerą elektriką?

O santechniką? O dažytoją? Taip vietoj „labas“ puolė klausinėti paskambinusi Eglė. Išgirdusi, kad ne arba kad tavo būstą įrengę meistrai užsakymų turi mažiausiai pusei metų (arba dirbo taip, kad kitam rekomenduoti nedrįstum), butą neseniai įsigijusi draugė skubiai atsisveikina, nes „kitą kartą pašnekėsime, skambinsiu Jonui (Petrui, Antanui, Zitai), gal jie žino, nes labai reikia“...

Tokiais klausimais įsigiję naują butą būsimieji naujakuriai pilte apipildavo artimuosius ir draugus maždaug prieš dešimtmetį, o į klausimą, kada gi pagaliau įkurtuvės, atsakydavo: „Dar negreit, meistrai kažkodėl lėtai dirba“...

„Man pasisekė. Kai įsigijau butą, tėvas neturėjo darbo. Jis ne statybininkas, bet, kaip ir daugelis senais laikais, savo butą įsirengė pats, tad patirties turėjo. O draugai gerokai pavargo, kol meistrus susirado. Be to, vis lėkdavo pasižiūrėti, kaip jie dirba“, – pasakoja prieš penkerius metus naujame bute įsikūręs Irmantas. Anot jo, beveik tuo pat metu butą įsigiję kaimynai jame apsigyveno bent pusmečiu vėliau, nes jų pasamdyti meistrai, pasirodo, tuo pačiu metu įrenginėjo dar kelis butus ir visai nesilaikė terminų. „Bet jie dirbo kokybiškai. O kiti pažįstami bent kelis išvijo, nes paaiškėjo, kad jie nieko nemoka daryti“, – pridūrė vilnietis.

Panašių istorijų žinome visi, nes pasirūpinti įsigyto buto apdaila – mūsų pačių rūpestis. Mūsų pareiga ir saviraiška. Ir nesvarbu, kad garsioji sparnuotoji frazė „Mano namai – mano tvirtovė“ visai ne lietuviškos kilmės. Bet pastaruoju metu vis dažniau išgirstame sakant: „Įsigijau butą su visa apdaila.“ Paklausta, ar dabar vėl imtųsi organizuoti visus darbus pati, Eglė atsako, kad rinktųsi butą su visa apdaila, o Irmantas vėl viską patikėtų tėvui. „Jei jis negalėtų, ieškočiau patikimų meistrų, kurie gali suteikti garantijas, o greičiausiai svarstyčiau variantą su visa apdaila, nes pakankamai prisiklausiau įvairių istorijų“, – priduria jis. Tad, kad ir ką sakytume, lietuvių požiūris į būsto su visa apdaila įsigijimą keičiasi. Kodėl?

Klaipėdos fenomenas

Gyventojų požiūris į tai, kas ir kaip turi įrengti naują būstą, ir jų poreikiai per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė, o geriausias pavyzdys, kad Lietuvoje pamažu ima populiarėti butai su visa apdaila, – Klaipėda.

Kaip žurnalui „Investuok“ pasakojo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius, uostamiestyje, kur yra vienas didžiausių šalyje neparduotų butų sandėlis skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, butus prieš pat krizę 2007–2008 m. pastatytuose namuose šiandien potencialūs pirkėjai jau laiko nepatraukliais ir laukia naujų projektų. Bet kai plėtotojai 2015 m. nusprendė dar šiek tiek investuoti į tuos daugiabučius ir pasiūlyti rinkai visiškai įrengtus butus, pajuto pagyvėjimą. „Sumanymas visiškai įrengti tuos butus buvo išeities sprendžiant krizės palikimo problemas paieškos. Ir tai pasiteisino. Kai žmonėms buvo pasiūlyta rinktis iš kelių dešimčių įrengtų butų sau tinkamiausią, jie susidomėjo ir noriai tuos butus įsigyja, o plėtotojai atgauna įšaldytus pinigus ir gali juos panaudoti kitiems projektams“, – sako jis. Pasak M. Statulevičiaus, nors plėtotojams teko papildomai investuoti, tai atsipirko.

Ateina „darau pats“ saulėlydis

Butai su visa apdaila pamažu populiarėja ne tik uostamiestyje. Prieš gerą dešimtmetį daugeliui buvo savaime suprantama, kad pirkdami naują butą iš esmės perkame plikas sienas ir dar ilgai naujame name kaukšės plaktukai, o sparčiausiai įsirengusieji kurį laiką gyvens skambant apdailos darbų, vykstančių kaimynų butuose, „muzikai“, bet pastaraisiais metais akis vis dažniau užkliūva už skelbimų, kuriuose pabrėžiama, kad siūlomi butai ne su daline, o su visa apdaila.

Pasak M. Statulevičiaus, tokie butai pamažu ėmė populiarėti pokriziniu laikotarpiu, bet iš pradžių plėtotojai įrengdavo vos vieną kitą būstą – savotišką demonstracinį variantą. Pastaraisiais metais 7–10 proc. sostinės rinkai siūlomų naujų butų jau yra įrengti. Yra ir tokių projektų, kurių plėtotojai visiškai įrengia apie 15 proc. butų.

„Anksčiau įrengdavome pavienius butus, o dabar ir mes, ir mūsų konkurentai visiškai įrengia butus visoje laiptinėje ar net visame name iš kelių namų grupės“, – žurnalui „Investuok“ tvirtino „Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda, o jam antrina „Hanner“ pardavimų vadovas Rytis Zaloga: „Prieš kelerius metus parduodavome tik 1 iš 10 butų su visa apdaila, o devynis žmonės įsirengdavo patys, bet pernai jau kas trečią butą pardavėme su visa apdaila, šiemet turime vieną projektą, kuriame visiškai įrengsime beveik pusę butų.“

Tendencija akivaizdi – mums įprastas variantas „darau pats“ pamažu užleidžia pozicijas. Tai patvirtina „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka. Anot jo, nors vienuose projektuose tokių būstų yra apie dešimtadalį, kituose beveik į kas trečią ketvirtą butą iš karto galima vežtis baldus, ir naujų butų su visa apdaila dalis rinkoje didės. „Vis daugiau butų plėtotojai įrengia dėl to, kad pirkėjų, norinčių įsigyti butą su visa apdaila, daugėja“, – sako jis.

Savitas už mažesnę kainą

Kitaip negu Latvijoje, kur daugiau nei pusė naujų butų, ir Estijoje, kur dauguma butų pirkėjams siūloma su visa apdaila, o ką jau kalbėti apie Vakarų šalis, kur, ko gero, pasiūlymas parduoti butą su vadinamąja daline apdaila gerokai nustebintų, Lietuva, anot M. Žibūdos, yra fenomenali šalis, kurioje dar visai neseniai apie 90 proc. ar net daugiau butų buvo parduodama su daline apdaila ir beveik kiekvienas jį įsirengdavo pats.

Kas geriau – su visa apdaila, glaistytas, ar plikas karkasas?
© DELFI / Domantas Pipas

„Vakarų pasaulyje jau senokai norma laikoma pirkti visiškai įrengtus namus. Mane stebino, kad Lietuvos rinkoje labai ilgai nebuvo tokių pasiūlymų“, – sako dizainerė Gintarė Jarmalavičiūtė. Ji priduria suprantanti, kaip vyresniajai kartai galėjo įsipykti vienodais tapetais ir vienodomis plytelėmis išklijuotos sovietmečio butų sienos, todėl daugelis norėjo įsirengti patys, tačiau dabartiniai būstai įrengti tikrai daug kūrybiškiau nei sovietų Lietuvoje: „Plėtotojai bendradarbiauja su žinomais dizaineriais ir pateikia pirkėjui geros kokybės produktą. Net tame pačiame objekte paprastai galima rinktis skirtingos stilistikos visiškai įrengtus butus, o išrankus klientas gali dirbti su dizaineriu individualiai.“ Ir tai, teigia G. Jarmalavičiūtė, yra esminis skirtumas tarp tipinio seno ir dabartinio statytojų įrengto būsto.

Yra ir paprastesnis paaiškinimas, kodėl lietuviai linkę butą įsirengti patys. Anot pašnekovų, įprotis naujo būsto apdaila rūpintis patiems yra ne kokia nors ypatinga mūsų tradicija – kurį laiką tiesiog nebuvo alternatyvos, o žmonės mano, kad taip taupo savo pinigus. „Mūsų žmonės nagingi ir sumanūs. Jie mano, kad patys pasidarys geriau ir būtent taip, kaip jie nori, o svarbiausia – pigiau, todėl ir ieško per draugus, pažįstamus ar skelbimuose meistrų, kurie jiems tą butą įrengs“, – sako M. Statulevičius. Bet jie klysta, tikina dizainerė.

„Jei žmonės skaičiuotų, kiek laiko sugaišta ieškodami tinkamų medžiagų – o juk laikas taip pat pinigai, – pamatytų, kad visiškai įrengtas būstas pigesnis už būstą su daline apdaila, kurio įrengimu jie rūpinasi patys. Be to, įsirengdami patys žmonės neretai pamiršta priskaičiuoti įrengimo kainą“, – teigia G. Jarmalavičiūtė. Dizainerė pasakoja, kad jai pačiai keletą kartų teko įrengti butą be būsimo savininko, ir nors biudžetai buvo riboti, pavyko sukurti kokybiškus išskirtinio dizaino butus. Jai antrinantis A. Šapoka patikina: „Šiandien pirkėjai supranta, kad patys taip ir už tokią sumą tikrai buto neįsirengs.“

Vieni taupo dėl apimčių, kiti dėl „šešėlio“

Pasak „Investuok“ kalbintų pašnekovų, nuomonei, jog įsigijęs butą su daline apdaila gali jį įsirengti pigiau, galima pritarti tik su tam tikromis išlygomis: jei būstą įsirengi savo jėgomis ar padedamas artimųjų ir neskaičiuoji nei savo darbo, nei laiko, apdaila kainuos šiek tiek mažiau, bet skirtumas tikrai nebus toks didelis, kaip kai kurie įsivaizduoja.

Viena vertus, tos „brigadėlės“, kurias samdome taupumo sumetimais, dažnai siūlosi dirbti be sutarčių. Dėl to, kad nemoka mokesčių, privatūs meistrai, anot M. Statulevičiaus, už darbą gali prašyti mažiau, o tuos pačius darbus atlikdamos bendrovės moka mokesčius valstybei. Kita vertus, kai kurie žmonės samdo patentininkus ar apskritai nesidomi, ar ta „brigadėlė“ moka mokesčius, dėl to, kad gali atsiskaityti grynaisiais. „Šiame sektoriuje yra daug nelegalių paslaugų, klesti šešėlinė ekonomika. Jei turi „juodų“ pinigų, buto įrengti samdai tuos, kurie juos priima“, – priežastį, kuri neretai nutylima, atskleidžia M. Žibūda.

Kas kita tie, kuriems buto įrengimas labai asmeniškas dalykas. Bet tie, kurie nori turėti unikalų būstą, ne tokį kaip visų, kai kada permoka. „Neretai jie daug investuoja į planavimą (pavyzdžiui, elektros jungiklis turi būti būtinai 10 cm dešiniau), į sienų, plytelių spalvas, o aksesuarams, kurie ir turėtų sukurti būsto savitumą, pinigų kartais nelieka. Tuo mes ir skiriamės nuo Vakarų Europos, kur žmonės nesukdami sau galvos įsigyja standartinį būstą, o suasmenina jį būtent aksesuarais, interjero detalėmis, paveikslais, baldais“, – sako jis.

Tačiau, anot plėtotojų, netiesa, kad jie įrengia butą brangiau. Pasak pašnekovų, jiems taupyti padeda masto ekonomija – jie sutaupo dėl to, kad medžiagas perka dideliais kiekiais ir iš tiekėjų gauna geras nuolaidas, vienu metu įrengia ne vieną, o kelis ar net kelias dešimtis butų, todėl su partneriais taip pat gali susiderėti dėl mažesnės kainos, negu užsiprašytų meistrai už vieno buto apdailą.

Anot R. Zalogos, pigiausia standartinio 2 kambarių 50 kv. m buto apdaila, įskaitant visą vonios santechniką, kainuotų šiek tiek daugiau negu 11 tūkst. eurų. Kiti pašnekovai nurodo žemesnę apatinę ribą, o A. Šapoka teigia, kad „plėtotojai gerai subalansuoja savo pasiūlymų paketus ir paprastai apdaila kainuoja nuo 200 eurų už ekonominės klasės būstą, o vėliau priklausomai nuo lygmens didėja maždaug iki 400 eurų už kv. m; įrengimui naudojamos aukštos klasės, kokybiškos medžiagos, santechnika, inžineriniai, apšvietimo ir kt. sprendimai.“ Žinoma, be perdėtų įmantrybių – auksinių rankenų, čiaupų ar vardinių stiliaus elementų. Dar vienas aspektas, mažinantis kainą: jei tokią pačią santechniką sumontuosi 1 kambario buto vonioje ir trijų kambarių buto vonioje, pastarojo visos apdailos 1 kv. m kaina vidutiniškai bus mažesnė, nes būtent vonios įrangai reikia skirti palyginti daug pinigų.

Visa tai sudėjus ir atmetus šešėlyje dirbančius privatininkus, eilinis pilietis, anot A. Šapokos, sutaupyti gali tik neskaičiuodamas, kiek kainavo jo paties darbas ir sugaištas laikas. „Vieni vystytojai yra apskaičiavę, kad pirkdamas visiškai įrengtą butą iš plėtotojo žmogus už 1 kv. m gali sutaupyti iki 150 eurų, palyginti su tuo, jei pirktų rinkoje buto įrengimo paslaugą“, – priduria M. Statulevičius.

Remontas
Remontas
© Shutterstock

Tradicijas keičia pragmatizmas

Yra keletas priežasčių, dėl kurių pastaruoju metu tautiečiams vis patraukliau rinktis butą su visa apdaila. Viena iš jų – tai, kad nemažai žmonių įsigyja būstą su banko paskola. Jei įsigyji „nuogą“ butą, kuriam pirkti bankas skiria iki 85 proc. sumos, prie tų 15 proc., kuriuos turi būti susitaupęs pradiniam įnašui, dar turi prasimanyti papildomų pinigų ne tik baldams, bet ir apdailai. „O jeigu perki visiškai įrengtą butą iš plėtotojo, iš banko gali gauti 85 proc. paskolą viskam. Šiuo metu, kai galima pasiskolinti geromis sąlygomis, tai apsimoka ir skatina rinktis visiškai įrengtą būstą“, – aiškina M. Statulevičius.

Tikriausiai dėl palankesnio finansavimo norinčiųjų įsigyti butą su visa apdaila pastebimai daugėja tarp perkančiųjų ekonominės ir vidutinės klasės būstą, sako A. Šapoka. Jis skaičiuoja, kad, tarkime, 2 kambarių 50 kv. m butui įrengti reikėtų papildomai turėti mažiausiai 12–14 tūkst. eurų: „Toli gražu ne kiekvienas pirkėjas tokią pinigų sumą turi. O įsigyjant iš plėtotojo įrengtą butą pridėti nuosavų lėšų įnašui reikia mažiau.“

Jam pritaria ir M. Žibūda. Anot jo, itin dažnai butą su visa apdaila renkasi jauni žmonės, nes jie dar neturi santaupų, kurias galėtų skirti butui įrengti. „Pavyzdžiui, jei butas kainuoja 100 tūkst. eurų, tai įrengimui – apdailai ir baldams – teks išleisti dar 25 tūkst., todėl jiems paprasčiau imti didesnę paskolą ir įsigyti butą su visa apdaila, nes tada papildomų pinigų reikės tik baldams.

Tarp privalumų, kuriais vadovaujasi atliekamų pinigų neturintys arba tiesiog racionalūs pirkėjai, „Investuok“ kalbinti pašnekovai mini ir tai, kad namą pastačiusi bendrovė suteikia garantiją pagrindiniams darbams ir vadinamiesiems „paslėptiems defektams“, taip pat ir apdailos darbams – jei kas nors pradės skilinėti ar luptis, jei kur nors ims sunktis vanduo, brokas bus ištaisytas plėtotojų ir rangovų sąskaita, o žmogui nereikės aiškintis, ar jį padarė statybininkai, ar jo paties pasamdyti apdailininkai, kuriuos prireikus ne visada beprisišauksi. Žmonės vertina ir ramybę – juk jei įsikeli į namą, kuriame visi butai įrengti, nereikės klausytis, kaip pas kaimynus gręžia ar kala, o laiptinėje kvėpuoti gipskartonio dulkėmis.

Be to, būstų su visa apdaila populiarumas ypač išaugo dėl tų pirkėjų, kurie būstą įsigyja kaip investiciją ir nori kuo greičiau pradėti jį nuomoti, o tam reikia greitai jį įrengti, bet visai nesinori gaišti laiko medžiagų paieškai ar darbininkų priežiūrai. Anot M. Žibūdos, kai kurie iš tų, kurie yra įsigiję ne vieną butą ir ketina pirkti dar, turi savo apdailininkų brigadas ir žino, kaip įrengti butą, kad jis būtų patrauklus nuomininkui. Bet tokių nėra daug, o dauguma nori standartinės patrauklios apdailos. Todėl, tęsia jo mintį M. Statulevičius, dalis plėtotojų ir pradėjo siūlyti visiškai įrengtus nedidelio ploto butus: „Investuotojui belieka tik televizorių pakabinti, šaukštus, šakutes padėti, ir gali įleisti nuomininkus.“

Standartinis „individualumas“

Standartinis būstas turi būti įrengtas atsižvelgiant į nūdienos tendencijas, todėl plėtotojai sako samdantys dizainerius, kurie seka naujoves ir domisi, kokie sprendimai tarp Lietuvos gyventojų pelno didžiausią populiarumą, o atsižvelgiant į tai būsimiems naujakuriams siūlomų apdailos medžiagų bei įrangos kolekcijos taip pat nuolat atnaujinamos. Anot pašnekovų, standartiniams projektams jie atsirenka ne pačią brangiausią, bet kokybišką ir ilgaamžę patikimų prekių ženklų įrangą bei medžiagas.

O kas yra įrengtas butas arba butas su visa apdaila? Pasak pašnekovų, dažnai žmonės pageidauja, kad būtų nuglaistytos, nutinkuotos, nudažytos ne tik sienos ir lubos, sudėtos grindys, paklotos plytelės, prijungta vonios įranga, bet ir sumontuota virtuvės buitinė technika ir kita įranga – kad beliktų tik atsivežti baldus ir gali įsikraustyti. Atsižvelgdami į tai kai kurie plėtotojai siūlo pasirinkti ir iš kelių virtuvės baldų variantų, įskaitant įmontuojamą buitinę techniką: šaldytuvą, kaitvietę, orkaitę bei indaplovę, o „minkštąja dalimi“ – sofomis, lovomis, kilimais ir užuolaidomis – paprastai rūpinasi patys naujakuriai, nes tai, pasak M. Žibūdos „labai individualu“.

Tačiau tai jau papildoma paslauga, o sutartinis standartinis būstas su visa apdaila – įrengtos visos buto plokštumos: nudažytos sienos, lubos, paklota grindų danga, sumontuoti santechnikos įrengimai – čiaupai, kriauklė, dušas arba vonia, – sustatytos vidinės durys, visiškai užbaigta elektros instaliacija bei įrengta vėdinimo sistema. Sutartinis dėl to, kad, kaip pabrėžia M. Statulevičius, įstatymu, kitaip nei dalinės privalomos apdailos, visiškai įrengto buto standartas nėra apibrėžtas, ir jis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo plėtotojų.

Standartiniai variantai taip pat skiriasi priklausomai nuo įrengimo lygio. Paprastai plėtotojai siūlo rinktis iš trijų variantų – ekonominio, vidutinio arba standartinio ir prabangesnio, vadinamojo premium. Priklausomai nuo pasirinkto varianto, medžiagų bei įrangos, kaina už kv. m gali svyruoti nuo maždaug 200 iki 300 eurų ar šiek tiek daugiau.

Tačiau erdvės ir galimybių saviraiškai lieka ir pasirinkus ekonominį variantą. Pasak R. Zalogos, nors pasirinkimas ribotas, klientas renkasi iš kelių skirtingų sienų spalvų, grindų rūšių, kelių plytelių kolekcijų. M. Žibūda skaičiuoja, kad variantų gali būti daug esant bet kokiam kainos lygmeniui.

„Pirkėjas gali rinktis vieną iš trijų visos standartinės apdailos variantų pagal kainų lygį ir to lygio kolekcijoje siūlomas spalvas, medžiagas. Mes suskaičiavome, kad teoriškai imant visus tris apdailos lygius susidaro net iki 120 skirtingų variantų. Pavyzdžiui, vieni nori dušo kabinos, kiti vonios, vieni pageidauja pakabinamo, o kiti pastatomo klozeto – kainos šiek tiek skiriasi, nes vonia kainuos brangiau negu dušo kabina, bet iš to jau gimsta skirtingi sprendimai. Pridėkime dar skirtingas plyteles – ir vėl variantų daugėja“, – aiškina pašnekovas. O kaip gali atrodyti vienas ar kitas variantas, potencialus klientas gali pamatyti pasinaudodamas virtualiosios realybės įranga – jei kas nors nepatiks, iš karto gali rinktis kitas spalvas, įrangą ar medžiagas ir vėl nerti į virtualiąją erdvę.

„Iki šaukšto“

Būna atvejų, kai plėtotojai įrengia butą „iki šakutės ir peilio“, net rankšluostukus pakabina. Kol kas tokių atvejų pasitaiko nedažnai, bet M. Statulevičius neatmeta, kad ateityje atsiras „iki šaukšto“ įrengtų – visiškai paruoštų gyventi ar atiduoti nuomai butų pasiūla. Bet ir dabar tam tikru projekto įgyvendinimo etapu kai kurie plėtotojai gali apsiimti įrengti butą ne tik „iki šaukšto“, bet pagal individualų sprendimą – su minkštaisiais baldais, sutartoje vietoje pakabintu televizoriumi ir šviestuvais, virtuvės baldais. Net pagalvėles gali išdėlioti ir gėles pastatyti, nors tai jau labai asmeniška.

Išskirtinio dizaino būsto įrengimas prasideda gerokai anksčiau, tikina M. Žibūda – kai kada net grindys nebetonuojamos, kol nežinomi pirkėjo poreikiai. „Klientas pats sprendžia, kaip butas turėtų būti suplanuotas, todėl pagal jo pageidavimus pakoreguojame kambarių pertvaras ir tik paskui atitinkamai išvedžiojama grindinio šildymo sistema“, – aiškina jis. Tokiu atveju klientą dėl interjero dizaino sprendimų konsultuoja įmonės rekomenduotas interjero specialistas ir butas su visa apdaila tampa ne „kaip visų“, o išskirtinis, individualus, nors jo pirkėjui nereikia pačiam bėgioti medžiagų, ieškoti meistrų ir jų prižiūrėti. „Vienintelis jo rūpestis – su specialistu parengti buto interjero projektą. Tokiems darbams suteikiama „Eikos“ kokybės garantija“, – pasakoja M. Žibūda ir priduria, jog tokie klientai į visą individualią apdailą, atliktą pagal pirkėjo užsakytą interjero dizaino projektą, vidutiniškai investuoja 400–440 eurų už kv. m.

„Visuomet atsiras žmonių, kurių poreikiai yra labai specifiniai, jiems reikia individualių sprendimų, todėl plėtotojų pasiūlyti apdailos variantai jiems iš esmės netinka, bet dirbdami su pirkėjais pastebime, kad per kelerius pastaruosius metus plėtotojai jau įgudo ir gerai jaučia, ko nori klientai, todėl naujakuriai paprastai būna patenkinti tiek naudojamų medžiagų, tiek įrengimo darbų kokybe“, – apibendrina A. Šapoka.

Butų su visa apdaila daugės

Anot M. Statulevičiaus, šiuo metu apie 90 proc., o palyginti neseniai ir dar daugiau, butų parduodami su daline apdaila, todėl nesitikėkime, kad labai greitai kone 100 proc. naujų butų bus parduodami su visa apdaila. „Netapsime mes staiga tokie vakarietiški. Didieji NT plėtotojai pastebi didėjantį žmonių susidomėjimą ir butų su visa apdaila stato vis daugiau, bet smulkesnieji dar nerimauja, kad juos pirks mažai žmonių, todėl dalis papildomų investicijų gali būti įšaldytos, – sako jis, bet priduria, kad plėtotojai atsižvelgs į stiprėjančią žmonių motyvaciją įsigyti įrengtą būstą. – Realu, kad maždaug per 5 metus bus pasiekta, kad apie pusė visų naujai pastatytų ir statomų butų bus su visa apdaila. Manau, ir valstybė dėl to laimės, nes bus daugiau pinigų ištraukta iš šešėlio mokesčių pavidalu.“

O kaip bus iš tikrųjų? Be abejo, visuomet bus žmonių, kurie norės, kad jų būstas skirtųsi nuo kaimynų: kad užėjęs į svečius nepasijustum kaip sename sovietiniame filme, kai net baldai buvo tokie patys ir tose pačiose vietose stovėjo... Bet jei gerai pagalvoji – ne sienų spalva ar grindys, o būtent baldai, užuolaidos, pagalvėlės, kuriuos renkamės patys, kuria unikalią, būtent mūsų būsto atmosferą, todėl vis dažniau mūsų akys kryps į butus, kuriuos įsigiję rūpinsimės ne grindjuostėmis ir dažais, o kilimais ir foteliais. Nebent norėsite, kad elektros lizdai būtų įrengti poros milimetrų atstumu abipus būsimos sofos, ir pirmiausia užsisakysite baldus ir tik paskui jų brėžinius įduosite į rankas apdailininkams...

Kita vertus, yra dar vienas privalumas, kai darbus atlieka patyrę savo amato meistrai, kurie žino, kaip suformuoti erdves, kad jos būtų priimtinos ne tik Antanui, bet ir Petrui su Maryte – juk kada nors ateis laikas būstą parduoti, o jūsų išpuoselėtas itin išskirtinis interjeras, kurį įrengti kainavo nemažą sumą, jiems gali nepatikti. „Neturėtumėte stebėtis, jei potencialus pirkėjas pasakys, kad jam jūsų sprendimas nepriimtinas ir jis nesutinka papildomai mokėti už išskirtinę apdailą ar ypatingas pertvaras tarp erdvių, nes jas vis tiek turės išardyti“, – įspėja A. Šapoka. O tai dar viena priežastis rinktis pigesnę ar brangesnę, bet standartizuotą apdailą, ir individualumą kurti pasitelkus vidaus interjero detales.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Aktualijų rubrikoje: Prieš dešimt metų vyko pasaulio pabaiga – didžiausia krizė modernioje istorijoje, bet panašu, kad nelabai ko iš jos išmokome. Lyginame situaciją prieš dešimt metų ir dabar. JAV ir Kinijos muitai – prekybos karas ar kietos derybos?

Rubrikoje Vertybinių popierių birža: Analizuojame „Auga group“ perspektyvas – įmonė pardavė svajonę, ar pavyks įgyvendinti? Pasaulio protfeliai – trys iš keturių patyrė nuostolius – ką tai reiškia? Naujas reguliavimas aktyviems – CFD draudimai.

Rinkos: Nauja besivystančių rinkų krizė – analizuojame kas jas kėlė aukštys, o dabar traukia žemyn? Atskiras straipsnis šioje rubrikoje apie Turkija – kas vis tik vyksta Turkijos ekonomikoje? Ar čia dar verta investuoti? Aukso amžiaus pabaiga? Trys priežastys kodėl auksas pinga. Cukrus ir kava – panašu, kad išlaukus tinkamos progos uždirbti galima.

NT rubrikoje: Tęsiame Pietų Europos kurortų apžvalgą – investuoti ar ne? Apie butus investavimui Lietuvoje – svarbiausi ir kertiniai momentai į ką šiandien verta atkreipti dėmesį.

Ir dar: įžvalgos, komentarai, patarimai, laisvalaikio rubrika, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauno paveldosaugininkai nerimauja dėl planų statyti namus ant kapinyno (7)

Kauno paveldosaugosaugos specialistai nerimauja dėl grąžinamų žemės sklypų ir planuojamų...

Panevėžio policijos komisariatą statys buvusi „MG Valda“ (1)

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios ir privačios partnerystės...

„Lietuvos energija“ ieško naujo biuro, pasirašytų 10 metų nuomos sutartį (9)

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ skelbia viešąjį pirkimą biuro nuomai. Kaip...

Statybos darbų trečią ketvirtį atlikta už beveik 1 mlrd. eurų (1)

Šiemet trečią ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 904 mln. eurų to meto kainomis.

Sumažėjo išduotų statybos leidimų (11)

Šių metų trečią ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiu ketvirčiu, iš viso išduotų pastatų...

Top naujienos

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (22)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Užkalnis norėjo atsikąsti šviestuvo ir pakramsnoti baldus (15)

Jeigu šviestuvai, baldai ir baro puošmenos būtų valgomi, „Pachamama Dinner Club“ būtų...

Bioarcheologė: prieš kelis šimtus metų lietuviai gyvendavo tik iki 40 m. ir mirdavo nuo baisių ligų (72)

„Žmogaus griaučiai yra nuostabūs tuo, kad jie ne tik suteikia galimybę judėti ar apsaugo...

Ar jumyse tūno parazitai: specialistai įvardijo, kam gresia didesnė tikimybė užsikrėsti ir koks gydymo būdas pražūtingas (18)

Naršydami internete aptinkame ne tik vertingos informacijos, bet ir tikrovės neatitinkančių...

Iš byrančio lėktuvo krito 3 km ir išgyveno: atrodžiau kaip zombis žaizdose po oda išsirito dešimtys kirmėlių (106)

Septyniolikmetė Juliane Koepcke matė, kaip jos mamą galinga jėga išsiurbė lauk iš skrydžio...

Dėl lėktuvo gedimo prezidentė neišskrido į 100-mečio iškilmes Latvijoje (606)

Lietuvos delegacija, vadovaujama Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (575)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Goda Alijeva pirmajame interviu po skyrybų: stengiausi išgelbėti šeimą, bet nepavyko (88)

Skyrybų metu visuomet dūžta širdys, o kai esi viešas žmogus ir tavo asmeninį gyvenimą po...

Geidžiamas darbdavys Vilniuje samdiniams leidžia itin daug: įvaizdžiai privers gardžiai pasijuokti (93)

Vilniuje įsikūrusi IT sprendimus visame pasaulyje teikianti įmonės „ Tesonet “ yra esantys...

Didžiausio zumba šokių festivalio Lietuvoje „Timeless Zumba Fest 2018“ transliacija (81)

Didžiausio zumba šokių festivalio Lietuvoje „Timeless Zumba Fest 2018“ transliacija. Tiesiogiai...