Šiaulietis Erikas Jankauskas nekelia didelių reikalavimų – tik norėtų už vieno kambario butą sumokėti ne daugiau nei 100 eurų. Žinant Saulės miesto nekilnojamo turto rinkos situaciją – tai realus įgeidis. Viena bėda – Erikas turi judėjimo negalią. Nors vyras nuo vėlyvos paauglystės sėdi neįgaliojo vežimėlyje, tačiau jam nesvarbu kuriame aukšte būtų nuomojamas būstas – turėklų pagalba jis sugeba užlipti į reikiamą aukštą be kitų pagalbos. Tačiau ir taip nepadeda – nuomotojų durys jam užvertos.
Butų yra – bet ne visiems
„Visuomet gyvenau su tėvais. Atėjo laikas pradėti savarankišką gyvenimą“, – sako 29 metų šiaulietis. Eriko problemos su kojomis prasidėjo jau nuo gimimo, tad su savo negalia yra susigyvenęs ir nemano, jog tai priežastis būti nesavarankišku.
Jau kurį laiką vyras ieško Šiauliuose vieno kambario buto nuomai, geriau būtų pietiniame miesto mikrorajone. Istorijos herojus būsto ieškojo tiek internete, tiek laikraščių skelbimuose, tiek prekybos centrų stenduose – viskas perniek: „Visų pirmą pasiteiraudavau, ar butas laisvas. Jei atsakymas būdavo teigiamas, išdėstydavau situaciją, tačiau visuomet pabrėždavau, jog galėsiu pats pasirūpinti savimi. Tačiau po to nebegaudavau jokio atsakymo.“
Eriko žiniomis, Šiauliai nuomojamų butų pasiūla negali skųstis: „Draugai ir pažįstami taip pat be didelio vargo išsinuomoja butą.“
E. Jankausko nuomone, nuomotojai bijo, jog jam reikės išskirtinės pagalbos ir suaugęs vyras nesugebės savarankiškai gyventi. „Tikrai nuolatinės pagalbos nereikės. Be to, mano tėvai ir broliai, seserys gyvena Šiauliuose.“
Reikalinga specialisto pagalba
Situaciją sutiko pakomentuoti nekilnojamojo turto ekspertė, „Capital Experts“ biuro vadovė Aušra Kriščiūnienė. Moteris sutinka, jog neįgaliems žmonėms sunkiau susirasti būstą. Visų pirma, ekspertė pataria Erikui ir kitiems su tokiomis problemomis susidūrusiais žmonėms kreiptis į nekilnojamo turto brokerį.
„Jis žino, kaip geriau bendrauti su nuomotojais. Dažniausiai žmonės bijo kažko, bet patys nežino ko, brokeris padėtų nuomotojams išsklaidyti abejones. Be to, specialistas galėtų nuvykti apžiūrėti buto, ar jis tinkamas ar pritaikytas klientui. Ypač esant tokiai situacijai – kai žmogus turi judėjimo negalią“ , – teigia A. Kriščiūnienė.
Nekilnojamo turto ekspertė pataria tokiu atveju turėti rekomenduojamų žmonių sąrašą, kurie galėtų patvirtinti, kur žmogus anksčiau gyveno, ar jis buvo patikimas, tvarkingas, mokus, praverstų buvusių darbdavių kontaktai.
Taip pat „Capital Experts“ biuro vadovė nepataria bendrauti elektroniniais laiškais: „Raštu atsakyti yra ne daug lengviau nei kalbantis.“
Gąsdina nemokumas
A.Kriščiūnienė svarsto, jog labiausiai nuomininkus gąsdina nestabilios pajamos: „Galbūt gąsdina nemokumas ateityje. Gal tai, jog neįgalųjį bus sunkiau iškeldinti, jei jis nemokėtų ar susidarytų koks konfliktas.“
Kitą vertus specialistė įsitikinusi, jog judėjimo negalią turintis žmogus kaip tik yra stabilesnis, o būtent tokio dažniausiai ir ieško nuomotojai – pastovus, mokus ir kad nuomotųsi būstą kuo ilgiau.
Kaltina ir neįgaliuosius
Panašių situacijų yra girdėjęs ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis. „Viskas priklauso nuo požiūrio. Galvoja, jei neįgalus, tai reiškia kitoks. Su vežimu nubraižys sienas ar dar kažką padarys“, – sako pašnekovas. Draugijos pirmininkas mano, jog apskritai Lietuvoje sunku ne tik išsinuomoti būstą, bet apskritai jį surasti. Tik naujos statybos daugiabučiai pritaikyti judėjimo negalią turintiems gyventojams.
„Ko labiausiai bijo žmonės Lietuvoje? Ligos ir neįgalumo. Labiau nei kitos Europos šalys. Tikriausiai sužinoję, jog žmogus turi psichinę negalią, išvis, ignoruotų“, – sako Z. Jančauskis.
Pašnekovas įvardija priežastį, kodėl jo nuomone, neįgalieji vis dar tarsi atskiriami: „Reikia pripažinti, ne taip daug mūsų ir matosi. Aš irgi sėdžiu „ratukuose“. Mano gyvenimas uždaras. Kaimynai pas mane nevaikšto, nežino, kaip aš ten gyvenu.“ Draugijos galva įsitikinusi, jog tai psichologinis barjeras, kurį reikia perlipti kiekvienam iš mūsų.
Pašnekovas prideda, jog tai ir sovietmečio palikimas. „Nuo 1971 metų esu neįgalus, puikiai prisimenu tuos laikus. Buvo 4 reabilitacijos vietos, nebuvo teikiama jokia psichologinė pagalba, padėdavo tik šeima. Lieka tik globos namai arba prasigerti“, – dalinasi savo prisiminimais Z. Jančauskis.
Draugijos pirmininkas mano, jog patys neįgalieji turi norėti ištrūkti iš namų: „Kaltinčiau ir pačius neįgaliuosius – jie nėra patys aktyvūs, nenori būti aktyvi visuomenės dalis. Žinoma, trūksta ir informacijos, o dėl to jie ir tampa neaktyvūs.“
Jei turite butą nuomai pasiūlyti Erikui, rašykite jam el. pašto adresu
erikas8635@gmail.com .
