„Tai, kad išeinant iš padėties Vilniaus miesto savivaldybė ieško sprendinių ir pono Avulio įsiliejimas į projektą prideda tikėjimo, kad valdytojas, išmanantis statybas, sugebės suvaldyti projektą nuo pradžios iki galo. Jis ir anksčiau suvaldydavo projektus, yra didelis žinovas, tikėkimės, kad galų gale mūsų stadionas bus pastatytas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė V. Janulevičius.
„Suprantamas žmonių nepasitikėjimas tuo kas yra, dešimtmečius vykstanti statyba kelia abejonių ir rimtą susirūpinimą, bet brangumas per pastaruosius keletą metų – ir iš mano asmeninės statybų patirties – kainos pakilo 20–25 proc. Tas indeksavimas, jeigu jis yra tose ribose, tai jis toks ir yra“, – tikino jis.
V. Janulevičius atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį penkmetį gerokai kilo socialinės išmokos, infliacija, atlyginimai, tad tai atsiliepė ir stadiono kainos indeksavimui. Anot jo, kuo ilgiau su projektu bus „tempiama“, tuo jis bus brangesnis.
„Darbo jėga kyla ir jeigu biudžetas 2019 m., visos socialinės išmokos siekė 6,6 mlrd. eurų, tai šiais metais, pagal tai, kaip yra sudėliota, bus 12 mlrd. eurų. Bemaž dvigubai daugiau arba 82,4 proc. daugiau, negu buvo 2019 m. Mes tokios infliacijos neturėjome“, – sakė LPK vadovas.
„Brango pragyvenimo lygis, buvo infliacija ir automatiškai kilo atlyginimai, tai dėl indeksavimo yra tokia realybė. Kuo mes ilgiau tempsime, tuo viskas bus brangiau, matyt. (...) Nors abejonių dėl stadiono kyla ir man, nes tai jau ketvirtas rimtas bandymas jį statyti. Tikėkimės, kad ketvirtas kartas nemeluos“, – viltį išreiškė jis.
Kaip skelbta anksčiau, Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perima nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali tiek kultūros, tiek sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. didinamas vietų skaičius, iki 18 tūkst.
Projekto koncesijos sutartyje vasarį turėtų būti sutarta dėl kainų indeksavimo. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc. Tačiau savivaldybė ruošiasi prisiimti tik dalį šio pabrangimo.
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 158,4 mln. eurų. Pasak mero, statybos darbai pabrango 28 mln. eurų, dar prisidėjo naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 10 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad beveik 36 mln. eurų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
Sako, kad yra šimtai į Š. Stepukonio panašių atvejų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas teigia, kad nors Š. Stepukonio galimai pasisavintos ir praloštos pinigų sumos yra išskirtinai didelės, Lietuvoje pasitaiko šimtai panašių incidentų, apie kuriuos nėra kalbama. Todėl, anot jo, priežiūrą vykdančios institucijos turėtų atidžiau tikrinti ir stebėti finansines įmonės, o pačios bendrovės neturėtų slėpti tokių incidentų, taip parodant, kad tokių vagysčių netoleruos.
„Daugelyje įmonių pasitaiko tų vagysčių. Žinoma, apie 40 mln. eurų vagystę dar nėra girdėta, bet po kelis ar net keliolika mln. eurų buvo atvejų. Ir jie yra tiriami, nustatomi pažeidėjai. Blogiausia, kad mes apie tai nekalbame ir kiekvieną įmonė bando nutylėti tą faktą, nes nemalonu. Tai skatina nesąžiningus žmones ir finansinių paslaugų teikėjus tyliai žiūrėti į tokius dalykus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė V. Janulevičius.
„Manau mes turime kalbėti apie tai viešai, kad ši problema yra didelė – šimtai atvejų – ir kaip tai kuo geriau sumažinti. Tokie žmonės turi žinoti, kad anksčiau ar vėliau bus nubausti“, – pabrėžė jis.
LPK prezidentas taip pat paminėjo, kad Š. Stepukonis tokias sumas pasisavinti galėjo dėl perdėto bendradarbių pasitikėjimo.
„Manau, kad reikia kalbėti ir viešinti apie tokius incidentus, kad tai būtų užkardymas tokių dalykų. Šiuo atveju, aš manau, kad iš abiejų pusių buvo pražiūrėta. Perdėtas pasitikėjimas darbuotojais ir savo kolegomis leido žmogui naudotis tokiomis galimybėmis“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino.
Vilniaus apygardos prokuratūra penktadienį pareiškė, kad 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų perdavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau praėjusią savaitę jis buvo atnaujintas.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.
