Recesija mažins kainas

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėjo, kad kitose šalyse planuojančių įsigyti NT laukia geros naujienos. Jo teigimu, ateinanti recesija gali mažinti NT įkainius.

„Manau, kad yra labai didelė tikimybė, kad recesija sumažins NT kainas, ypatingai, tam tikrose euro zonos šalyse, kuriose būsto kainos yra išsipūtusios“, – teigė ekonomistas ir aiškino, kad dėl ilgai trukusio itin žemų palūkanų normų periodo ir pinigų spausdinimo COVID pandemijos metu, dalyje valstybių ir euro zonos yra susiformavę būsto kainų burbulai.

„Aš manau, kad dalis tų burbulų per recesiją turėtų išsileisti ir apie tai net yra kalbėjęs ir ECB.

Pirkti būstą šiuo metu Paryžiuje, Londone, Stokholme yra itin rizikinga, nes investicijos grąža būtų itin maža.

Dabar didesnė tikimybė, kad NT kainos kris ir jos nuo metų pradžios jau mažėja. JAV jau pradėjo mažėti kainos“, – sakė jis.

Žygimantas Mauricas

Paklaustas, tai kada reikia pirkti būstą ir kiek dar palaukti, Ž. Mauricas aiškino, kad geras laikas tai padaryti buvo prieš dvejus metus.

„Tada buvo štilius, nelabai kas pirko“, – pridūrė jis ir sakė, kad šiuo metu pirkimas turėtų būti tik iš poreikio.

Visgi ekonomistas svarstė, kad planuojantiems įsigyti būstą užsienyje tai geriausia būtų daryti ankstyvą pavasarį.

„Visgi manyčiau, kad recesijos kulminacija bus žiemos pabaigoje <..>, manau, kad gali būti, jog po to išaugs pasiūla, o rinkose galimai atsiras ir daugiau naujo būsto, turėtų atpigti statybų kaštai“, – kada įsigyti būstą patarė jis.

„Dabar rinka – pardavėjų, o kainų šuolis labai jaučiamas“, – apie tai, kad reikia palaukti kalbėjo Ž. Mauricas.

Povilauskas: galime sulaukti kainų mažėjimo

Kalbėdamas apie Baltijos šalis ir situaciją Švedijoje SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad pastaruoju metu NT plėtotojai dideliais pardavimais girtis negalėjo ir, anot jo, artimiausiu metu tai nesikeis, kas lems ir NT kainų korekcijas.

Kaip teigė, laikui bėgant NT vystytojai į rinką paleis daugiau naujų projektų, o norėdami, kad jie būtų nupirkti, mažins kainas.

„Rinkose atsiras daugiau pasiūlos, bus daromos nuolaidos. <...>

Palūkanų normų kėlimas, taip pat yra viena iš priežasčių, kurios gali turėti įtaką pasaulinei ar europinei būsto rinkai.

Kaip pavyzdys, būsto rinkos kone labiausiai buvo įkaitusios Kanadoje, Australijoje, Švedijoje, ten mes jau dabar ten matome kainų kritimą, todėl, kad palūkanos yra keliamos sparčiau nei euro zonoje.

Tadas Povilauskas

Šioje vietoje palūkanos darys neigiamą įtaką ir būsto įperkamumui, bet ar tikėtinų palūkanų dydis euro zonoje bus tas, kuris tiek sumažintų susidomėjimą būstu, manau dar ne.

Kad ir 2 proc. EURIBOR nebus didelis veiksnys“, – svarstė T. Povilauskas.

Pateikė kitokį scenarijų

NT ekspertas ir „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius kalbėjo, kad šiuo metu yra įprasta į artėjančią recesiją žiūrėti iš praėjusios krizės perspektyvos ir manyti, kad NT kainos turi mažėti.

Jo supratimu, kol kas šiandien viskas klostosi kitaip ir krizė, anot jo, laukia kitokia, kas nebūtinai reiškia ir būsto kainų kritimą.

„Praėjusį kartą mes turėjome defliacijos krizę. Tuo metu NT kainos mažėjo dėl to, kad buvo uždarytos visos pinigų upės. Bankai nebeskolino, centriniai bankai taikė griežtą politiką, o bendras požiūris buvo, kad reikia taupyti, veržtis diržus.

Dabar viskas yra priešingai. Prasidėjus pandemijai turėjo įvykti ta krizė, kuri turėjo, kaip įsivaizdavome, būti panaši į 2008 m., bet vietoj to, kad būtų eita taupymo keliu, buvo pasirinkta spausdinti pinigus, o paskolas dalyti į kairę ir į dešinę, skirti subsidijas“, – sakė ekspertas.

Arnoldas Antanavičius

Dabartinė krizė, kaip teigė, labiau yra infliacijos krizė ir ji kitokia.

„Kol centriniai bankai nepradės imtis griežtesnių priemonių ir žmonės skolinsis, tol kalbėti, kad mūsų laukia NT kainų mažėjimas nėra logiška, nes yra priimami kitokie sprendimai, o pinigų kiekis apie save leidžia žinoti per aukštą infliaciją. Žmonės nelabai nori laikyti ir grynųjų, jie ieško ką nupirkti, nes yra toks spaudimas, kad santaupos po mėnesio bus mažiau vertos“, – sakė jis.

Pasak eksperto, palūkanų kilimas dalį NT pirkėjų atbaidys, tačiau tai, kaip jis vyksta dabar, kaip pabrėžė, dar yra per silpnas, kad atvėsintų rinką taip, kad ženkliai kristų paklausa, o su ja, ir kainos.

„Palūkanos turi pakilti bent iki 4-5 proc., kad žmones reikšmingiau atbaidytų nuo paskolų ėmimo ir NT įsigijimo.

Bet ir tai nereikštų, kad NT kainos staiga kristų, nes pardavėjai iš inercijos paprastai bent pusmetį yra linkę tempti ir kainų nemažinti. <...> Vien tai jau leidžia sakyti, kad bent keletą mėnesių būtų štilius, tačiau ne kainų mažėjimas. O kol centriniai bankai palūkanas kelia neryžtingai, dar tikrai ne laikas sakyti, kad kažkas keisis“, – svarstė A. Antanavičius.

Jo įsitikinimu, gali laukti toks scenarijus, kad centriniai bankai ir toliau leis egzistuoti aukštesnei infliacijai ir taip staigiai nekels palūkanų normų.

„Bendra intencija visoje Europoje – panaši, bet kokia kaina stengiamasi išvengti krizės ir greičiausiai, mano vertinimu, bus palikta didesnė infliacija, o tai reiškia, kad bus ne kainų mažėjimo, o pinigų nuvertėjimo scenarijus. Žmonės su savo pajamomis įpirks mažiau“, – sakė jis ir tikino, kad nors jo nuomonė gali pasirodyti ne standartinė, kol kas, iš to, kas matoma, prielaidų, kad kainos kris, nėra.

„Arba ECB turi griežčiau kelti palūkanas ir uždaryti skolinimą, arba komerciniai bankai turi matyti papildomas rizikas ir vengti skolinti, mažinti apimtis. Tačiau to nevyksta“, – teigė jis.

Ispanijoje NT kainų pikas dar nepasiektas

Agentūros „Emika Real Estate“ NT brokerė Ispanijoje Kristina Novikovienė „Delfi“ teigė, kad šiuo metu pirkėjų aktyvumas renkantis NT Ispanijoje išlieka gana aukštas, o lietuviai pirkėjai NT renkasi tiek nuotoliniu būdu, tiek atvykę į vietą.

„Kol kas iš pirkėjų pusės nesijaučia nerimo ar neapibrėžtumo.

Manau, tai sąlygoja šiuo metu esanti infliacija, kada kainos stipriai išaugo viskam, nuo maisto iki energetikos sektoriaus. Ką galima įpirkti šiandien, nebūtinai galėsime įpirkti rytoj“, – teigė ji.

Brokerė pasakojo, kad lietuvaičių prioritetus renkantis NT Ispanijoje pakoregavo ir karas Ukrainoje.

„Jei anksčiau pirkėjai labiau ieškodavo NT kaip investicijos į nuomą ir savo ruožtu, nenorėdavo daug išleisti, tai šiai dienai labiau orientuojamasi į savo poreikius.

Ieškomas būstas dažniau privalo būti erdvesnis, turintis kiemą arba stogo terasą. Tai nebūtinai turi būti būstas visai šalia jūros.

Mieliau pirkėjai renkasi uždarus kompleksus kiek toliau nuo jūros, tačiau su pilnai išvystyta infrastruktūra ir geru susisiekimu. Šios dienos vidutinis biudžetas NT įsigijimui Alikantės provincijoje siekia 150 000 eurų“, – sakė K. Novikovienė.

Brokerės teigimu, šiuo metu Ispanijoje NT kainos ir toliau kyla, tačiau jų augimo pikas, priešingai nei Lietuvoje, dar nėra pasiektas.

„Lietuvoje kainos NT stipriai pradėjo kilti jau 2020 metais, tuo tarpu Ispanijos pietinėje dalyje kainos nekito.

Šiose vietovėse kainos pradėjo palaipsniui kilti nuo 2021 birželio mėnesio. Vėlgi, po Rusijos karinių veiksmų pradžios, šių metų vasario mėnesį, kainos šoktelėjo dar labiau. Tačiau lyginant kainas su kitomis Europos šalimis, netgi Lietuvos kurortais, joms tikrai dar yra kur augti“, – sakė ji.

Paklausta, ar dabar geras laikas pirkti būstą Ispanijoje, brokerė tikino, kad tai priklauso nuo tikslo.

„Jei norima išsaugoti savo santaupas infliacijos fone ir žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, investicija į NT yra pakankamai saugus būdas.

Ispanija yra gana populiari kurortų šalis visoje Europoje, kurioje žinoma, kaip ir visur kitur, gali būti kainų kritimas, tačiau ekonomikai kylant, kainos visada atsistato. Jei ekonomika atsigauna, stebimas užsieniečių antplūdis ir padidėjusi paklausa didina kainas.

Tačiau, jei pirkėjas orientuotas į trumpalaikę investiciją, tai gali būti rizikinga, nes nežinome kiek ilgai kainos kils, kiek ir kaip jas paveiks recesija.

Sunku prognozuoti, kaip stipriai galėtų kristi kainos NT recesijos metu, tačiau mano nuomone, tai priklausys, nuo to, kiek laiko užtruks pati recesija“, – teigė K. Novikovienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)