Eksperto manymu, bendrovės „Akropolis LT“ direktoriaus kreipimasis į ekspertus, kad jie ištirtų, kodėl nuo sostinės prekybos centro stogelio nukrito grūdintas stiklas ir sužalojo nepilnametę, yra nereikalingas laiko gaišimas ir pinigų švaistymas.
Pasak jo, tokių nelaimių priežastys yra seniai žinomos, o jei niekas nebus daroma – nelaimių tik daugės.
DELFI skelbė, kad šiemet liepą prie sostinės „Akropolio“ įsikūrusiame ūkininkų turgelyje nepilnametė buvo sužalota stiklo šukių: nukrito dalis stiklinio lauko stogelio. Bendrovė prisiėmė visą atsakomybę už įvykį ir pažadėjo merginai kompensuoti patirtas gydymo ir reabilitacijos išlaidas. Tai ne pirma tokio pobūdžio nelaimė, tad „Akropolio“ vadovybė komentavo netrukus sulauksianti ekspertų išvadų, o tuomet bus imtasi veiksmų.
Nelaimių priežastys – skaudžios
Nelaimių priežastys, V. Bistrovo manymu, yra skaudžios, nes paprastai paaiškinamos ir lengvai užkardomos. Pirmoji – ekonominė.
„Tenka dirbti su užsakovais iš Skandinavijos, todėl noriu parodyti du esminius skirtumus tarp lietuvių užsakovų ir skandinavų. Pirmas skandinavų klausimas, ar stogelis saugus, t. y., ar tinkamai paskaičiuotas stiklo storis ir tvirtinimo elementai. Tik vėliau visi kiti klausimai. Lietuviai klausia, koks variantas yra pigiausias. Pasakai, kad pigiausias - nesaugus, palygina kainas ir 8-9 iš 10-ies pasirenka nesaugų, bet pigų“, - piktinosi inžinierius konstruktorius.
Antra priežastis – dar skaudesnė, nes yra žinoma, kaip užkirsti kelią nelaimėms.
„Europiniai standartai nenurodo, kokio tipo ir kokio storio stiklą naudoti stogeliams ir turėklams. Nurodyta tik, kad tai turi būti saugus stiklas. Stiklo tipas nurodomas nacionaliniuose standartuose ir Vakarų Europos valstybės, pavyzdžiui, Austrija, Vokietija, Šveicarija bei Skandinavijos šalys, tai yra padariusios - duomenis galima surasti įvairiuose techniniuose kataloguose ar tų šalių standartuose. Reikalingą stiklo storį ir tvirtinimo detales parenka konstruktoriai“, - vardijo jis.
Ekspertas dėsto, kad saugaus stiklo yra du tipai: grūdintas ir grūdintas – laminuotas.
„Lietuvos statybos reglamente, kaip ir europiniuose standartuose geriausiu atveju nurodyta, kad turi būti naudojamas saugus stiklas. Taigi formaliai statytojai, architektai, konstruktoriai jokių įstatymų nepažeidžia, nes naudoja grūdintą stiklą. Jis dūžta į smulkius gabaliukus ir yra nepavojingas gyvybei, bet krisdamas iš didelio aukščio padaro daug nedidelių įpjovimų, žmonės išgyvena gausų kapiliarinį kraujavimą ir, žinoma, stresą. Stiklas dūžta, dažniausiai, nuo smūgio į briauną, pavyzdžiui, „suvaikščiojus“ metalinei konstrukcijai, nukritus sunkiam daiktui, bet gali dužti ir nuo vidinių įtempimų po grūdinimo“, - komentavo berėmių stiklo konstrukcijų ekspertas.
Pasak jo, daugeliu atveju būtų galima išvengti tokių atsitikimų, jei Statybos reglamentas numatytų, kokias atvejais kokį stiklą naudoti.
„Stogeliams išskirtinai turėtų būti naudojamas tik laminuotas – grūdintas stiklas, - vardijo jis. - Turėklams tik kai kuriais atvejais galima naudoti monolitinį berėmį grūdintą stiklą, pavyzdžiui, terasose, kai jos pakyla nuo žemės ne aukščiau 80 cm. Darant turėklus, neturėtų būti didesnių nei 10 cm tarpų, kad nepralįstų vaikai. Turėklams būtina reglamentuoti normines apkrovas pagal patalpų kategorijas, ko vėl gi nėra Lietuvos statybos reglamente. Kai visa tai būtų padaryta, tada būtų aišku, iš ko reikalauti atsakomybės“, - pasipiktinimo neslėpė specialistas.
Jis dėstė, kad papildomas reglamentavimas taptų argumentu projektuotojams.
„Nereiktų aiškinti kiekvienam, koks turi būti stiklas. Yra reglamentas ir taškas, - apibendrino jis. - Per 16 darbo metų šioje srityje matau, kad situacija po truputį gerėja, bet norisi greitesnių pokyčių.“
