Namas Vilniaus priemiestyje tikrais namais virs dar iki šių Kalėdų. Būtent tiek laiko, anot NT brokerės, prireiks parduoti 146 kv.m. namą Vilniaus priemiestyje.
„Žinoma, žmonėms dar prireiks laiko jo įsirengimui, bet bent jau sprendimą priimti, ką pirkti, galėtų priimti“, – sakė „Capital“ brokerė Asta Katkauskienė.
Vis dėl to prieš metus tokį namą įsigyti būtų bandę daugiau žmonių, nei dabar. Pagrindinė kaltininkė – infliacija.
„Greta pabrangusio būsto, būsto paskolų, jis turi kasdienių išlaidų, tai komunaliniai, maisto prekės, paslaugų kainos, o visa tai susideda į krūvą ir gyventojas tampa priverstas rinktis, ko gali atsisakyti, ko ne“, – kalbėjo „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Tad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, ieškančių būsto, bent kol kas nuosavo namo ar buto nenusipirks, mat gauti paskolą ir įsigyti būstą pinigų, „Luminor“ banko užsakytos apklausos duomenimis, trūksta kas antram Lietuvos gyventojui.
„Dėl finansavimo bankai yra labai sugriežtinę sąlygas, jie labai vertina ir darbovietes, kaip jos laikėsi pandemijos metu“, – kalbėjo brokerė.
Pozityviai nenuteikia ir Lietuvos bankas. Esą 3 proc. perkopusios palūkanos dar kils, tačiau būsto ieškančius gyventojus LB ekonomistai ramina. Ilgalaikėje perspektyvoje aukštos palūkanos naudos duos.
„Vėl pradėjusios augti palūkanos trumpuoju laikotarpiu.. dėl jų skaudės, bet ilgesniu laikotarpiu jos netgi stabilizuos būsto rinką, jų kainų augimą ir galbūt ilguoju laikotarpiu ateis į naudą, kas perka pirmą būstą sau“, – sakė LB makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.
Tačiau „Luminor“ banko apklausa rodo, kad gauti paskolą būstui įsigyti yra ne tik jaunų žmonių galvos skausmas. Pinigų būstui pritrūksta ir kiek vyresniems nei 30 m. žmonėms.
Pagrindinė kliūtis – ne pradinis įnašas. Dauguma turi jį sukaupę.
„Jų pajamos jau nebėra pakankamos, nes kyla ir palūkanų normos, kiti kaštai, būsto kainos. Žmonės tiesiog baiminasi, kad su esamomis pajamomis jiems gali nepavykti vykdyti finansinių įsipareigojimų“, – sakė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tačiau NT brokeriai, kad rinka rekordiškai lėtėja, sakyti nedrįsta.
„Lyginant su praėjusiais metais, sandorių skaičius yra pamažėjęs 12 proc., bet reikia įsivertinti tai, kad mes lyginame su rekordiniais metais. Jeigu lyginti su 2019 ar 2020 m., tai turime labai panašų sandorių skaičių“, – teigė brokerė A. Katkauskienė.
Tokios pat nuomonės laikosi ir NT analitikai.
„Būstas yra pirmo būtinumo prekė <...>, būsto rinka kažkokį aktyvumą vis tiek išlaikys“, – aiškino T. S. Kvainickas.
Vis dėl to ekonomistų prognozės – liūdnos. Būsto rinka išbalansuota, būsto kainos auga per sparčiai, o namų ūkiai dar neatsigavo po infliacijos šuolių. Kada situacija pagerės, nežinia.
„Tas kokteilis nėra labai skanus būsto rinkai. Reikia tikėtis, kad tendencijos susibalansuos ir mes turėsime ir mažesnę infliaciją, kas prognozuojama, palūkanos ne taip sparčiai kils, o būto kainos nebekils“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Situacija panaši visose Baltijos šalyse. Latvijoje būstą įsigyti pinigų nepakanka 60 proc. gyventojų, o Estijoje – 47 proc.
