aA
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas sako, kad naujas Žemės įstatymas numatomą įsigyti būstą gali pabranginti 25 tūkst. eurų. LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad jau šiandien privalome imtis veiksmų dėl bręstančios būsto prieinamumo problemos.
„Citus“ įkūrėjas Vanagas: naujas įstatymas numatomą įsigyti būstą gali pabranginti 25 tūkst. eurų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Įstatymas buvo nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens.

„O be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio, viskas atrodo labai teisinga ir pagrįsta: valstybė privalo efektyviai panaudoti savo turtą, o iš vieno brangiausio jų – žemės – uždirbti didžiausią grąžą, kuria naudosis visi piliečiai. Tačiau reikėtų dėmesį atkreipti į tokio sprendimo kainą ir įvertinti, kiek tokio sprendimo pagrindas yra demokratinis, o kiek – kapitalistinis.

Parduodami būstus „Citus“ valdomuose projektuose netaikome nuolaidų ir dovanų politikos ir savo pirkėjus edukuojame, kad dovanos ir nuolaidos vis tiek yra įskaičiuojamos į kainą. Dabar šį pavyzdį pritaikykime aptariamo įstatymo atveju: valstybės grąža, kuria ji turėtų dalytis su mumis visais, šiuo atveju, yra dovana. O kokia to kaina?

Tai ir yra esminis klausimas. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu susidariusi pakankamai sudėtinga situacija dėl plėtrai tinkamų sklypų – jų trūksta, todėl įsivyravo visiškai „pardavėjų rinka“. Konkurencija dėl kiekvieno žemės lopinėlio yra milžiniška, todėl kainos kyla labai sparčiai. Sklypo kaina, natūralu, yra viena iš galutinio produkto – tarkime, buto – dedamųjų. Paprastai kalbant, brangstant sklypams, brangs ir butai“, – sako M. Vanagas.

Kaip eurą paversti dviem

M. Vanago teigimu, Seimo ketinamame svarstyti įstatyme numatytas kelių sluoksnių „mokesčių sumuštinis“.

Mindaugas Vanagas
Mindaugas Vanagas
© DELFI / Karolina Pansevič

Pirmasis sluoksnis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių užstatymo plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių užstatymo plotą, plėtotojui prie sklypo kainos reikės sumokėti 50 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1 000 kv. m žemės ploto užimantis nebenaudojamas sandėlis su administracinėmis patalpomis, o jo vietoje planuojamas 1 500 kv. m ploto užimantis statinys, mokestis bus maksimalus. Tarkime, už 1 000 000 eurų vertės sklypą reikės mokėti 1 500 000 mln. Eur.

O tokie sklypai Vilniuje – ne retenybė.

Antrasis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių bendrąjį plotą, plėtotojui papildomai bus pridėtas dar 50 proc. sklypo vertės siekiantis mokestis. Pavyzdžiui, tas pats 1 000 kv. m anksčiau minėtas griautinas sandėlis su administracinėmis patalpomis yra dviejų aukštų ir bendras jo plotas sudaro 1 500 kv. m. Planuojamas keturių aukštų 3 000 kv. m bendro ploto pastatas ir mokestis didėja vėl. 1 000 000 Eur virsta 2 000 000 Eur.

Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5 proc. ir 1 mln. sklypas atsieina 2 050 000 Eur.

Vyšnia ant „sumuštinio“ – sklypas perduodamas naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais ir plėtotojas (taigi, ir būsimi turto savininkai, sakykim, butų gyventojai) neįgyja nuosavybės teisės į jį.

Atsakymas į svarbiausią klausimą, kiek tai gali kainuoti būsto pirkėjui yra, pasak M. Vanago, labai trumpas 15 000–25 000 Eur nuo vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos.

Sklypo kaina būsto kvadratinio metro kainoje sudaro žymią dalį: pavyzdžiui, populiariausiame Vilniaus mikrorajone, Naujamiestyje, kiekvieno naujo būsto kvadratinio metro kainoje sklypo kaina sudaro nuo 250 iki 500 Eur. Taigi, jei sklypo kaina, pagal anksčiau nagrinėtą pavyzdį, išaugtų nuo 1 mln. Eur iki 2 050 000 Eur, o jame galima pastatyti 3 000 kv. m būstų, sklypo kainos dalis būsto kvadratinio metro kainoje išaugs nuo 333 Eur/kv. m iki 683 Eur/kv. m., o 50 kv. m ploto būstas pabrangs apie 17 500 Eur. Tačiau sklypas gali būti ir brangesnis, todėl ir būstas brangtų labiau.

Ypač, jei įstatymas išprovokuos sklypų rinkos kainų augimą.

Kainų tramplinas – praraja įperkamumui ir konkurencingumui

M. Vanagas pabrėžia, kad ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas – remiantis rinkos kaina. Rinkos kaina yra ta, kuri fiksuojama įvykus aplinkiniams sandoriams. Esant tokiai situacijai, brangs ir privatūs sklypai. O kodėl gi privataus sklypo šeimininkas turėtų norėti už savo turtą gauti mažiau nei už šalia esantį valstybinį sklypą bus prašoma sumokėti? Juk ir biurokratijos mažiau, ir sklypo nuosavybės teisės atitenka pirkėjui.

Tokia situacija gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių bet kokių projektų plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai. Kaip toks užburtas ratas galėtų išauginti būsto kainas, nesiimu net spėlioti. Tikėtina, labai smarkiai.

Efektą dar labiau sustiprins pasiūlos mažėjimas ir neslopstanti paklausa. Būsto įperkamumas smigs žemyn ir reguliaciniais įrankiais nebus galima to sustabdyti.

„Be abejo, tai negali tęstis be galo, todėl miestas nustos plėstis. Neliks įperkamų būstų, čia nebus patrauklu važiuoti žmonėms iš kitų miestų bei miestelių, bus be galo sunku privilioti sugrįžti emigrantus ar atvykti specialistus iš kitų šalių. Daugelyje Vakarų Europos miestų būsto įperkamumas yra viena didžiausių problemų – ją vyriausybės ar miestų savivaldybės sprendžia diegdamos ir taikydamos įvairius skatinimo mechanizmus. Lietuvoje vienas įstatymas situaciją apverstų priešinga linkme“, – sako M. Vanagas.

Jo teigimu, dalis įstatymo nuostatų yra geros. Jos turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiančią situaciją, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai gali būti atimti be svarios priežasties. Būtent dėl šio aspekto ir ilgos ankstesnės litanijos kolizijos būtų be galo apmaudu, jei įstatymas taptų našta būsimiems būsto pirkėjams, o ne efektyviu įrankiu valdyti bene brangiausią valstybės turtą.

Statulevičius: galime sulaukti sniego gniūžtės efekto

LNTPA prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, šiandien privalome imtis veiksmų dėl bręstančios būsto prieinamumo problemos. Pirmiausia būsto pardavimai siekia rekordus ir, jeigu tai užsitęs, pasiūla gali nebespėti su paklausa, o tai lems papildomą kainų augimą.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Antra, priėmus svarstomas Žemės įstatymo pataisas šalia paklausos šoko neišvengiamai susikurs sniego gniūžtės efektas. Jau dabar matome, kad rinka supranta Žemės įstatymo reikšmę ir auga privačių sklypų kainos – jų pardavėjai supranta, kad valstybinei žemei pabrangus dvigubai, pagal rinkos dėsnius tiek pat brangsta ir privati.

Sniego gniūžtės efektas reiškia, kad atskirais atvejais būstas gali brangti apie 20–30 proc. Tai niekaip nedera su siekiu Lietuvoje sukurti prieinamą būstą, todėl asociacija siūlo kitą būdą kaip valstybei kompensuoti už valstybinę žemę – numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų sumokėtas mokestis. Tai leistų išvengti staigaus kainų šoko.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
2.3333

Gedvilas: neindeksuojant sutarčių kainų gresia statybų bendrovių bankrotas (3)

Sparčiai brangstant statybinėms medžiagoms, Lietuvos statybininkų asociacija planuoja prašyti...

Vasarį atliktų statybos darbų – 11 proc. mažiau nei prieš metus (1)

Vasarį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, atliktų statybos darbų, pašalinus...

„Kalnėnų slėnis“ į biurų pastatą su „no touch“ technologija investuos 5,3 mln. eurų (1)

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Kalnėnų slėnis“ kartu su maisto gamybos įmone...

Lietuvoje – rekordiniai butų pardavimai: nemažas sumas sutaupę gyventojai perka ir po antrą ar trečią (364)

Gyventojai užminė galvosūkį ekspertams. Skaičiuojama, kad šiemet per kovo mėnesį buvo nupirkta...

Gedvilas skeptiškai vertina „Orlen Lietuvos“ pažadus duoti darbo vietos statytojams (2)

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas skeptiškai vertina Lenkijos naftos koncerno „ Orlen “...

Top naujienos

Diagnozę moteris išgirdo netikėtai: nesureikšminau raginimų išsitirti rimčiau, o vėžys jau buvo trečios stadijos (10)

Jums vėžys – diagnozė, kurios tikrai nenori išgirsti nei vienas. Tokie daktaro žodžiai gali...

Mobilumo paketas virsta šnipštu: darbuotojai pokyčių net nepajuto, bet vežėjai skaičiuoja didesnes išlaidas (73)

Mobilumo pakete numatytos naujos darbo ir poilsio laiko taisyklės galioja jau daugiau nei pusę...

Darbo inspekcija tiria galimą nelegalų darbą aplinkos ministro Gentvilo pajūryje statomame name

Griuvus laiptams aplinkos ministro Simono Gentvilo statomame name pajūryje sužaloti du darbininkai.

Technologijų milžinės keičia gaidelę dėl nuotolinio darbo (56)

Trečiadienį, kovo 31 d., „ Google “ žmogiškųjų išteklių vykdomoji viceprezidentė Fiona...

Landsbergis neatmeta Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės (164)

Negalima atmesti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės, sako Lietuvos užsienio reikalų...

Vokiečių leidinys apie Rusijos pajėgų telkimą: Putinas jau ieško preteksto (19)

Maskvai reikia preteksto Ukrainoje dislokuoti Rusijos karių, o štai neseniai vykęs Rusijos...

Titaniškas Valančiūno ir „Grizzlies“ pastangas niekais paskutinę sekundę pavertė Dončičiaus „kosmosas“ (21)

Jonas Valančiūnas ir Memfio „Grizzlies“ (27/25) komanda buvo visiškai greta pergalės prieš...

Vaida Kurpienė | D+

Ką valgyti? Su Vaida Kurpiene: ar tikrai miltiniai produktai yra dietos „baubas“? Dietistė paaiškina, ko tikrai reikėtų atsisakyti

Nusprendėte laikytis dietos, tad ką daryti su miltiniais produktais? Negi tai visai yra tabu?...

„Bloomberg“: aukštesnės siuntimo išlaidos niekur nedings, o su jomis augs ir kainos (12)

Atkakliai aukštos verslo siuntimo išlaidos be kalbų įtraukiamos į ateinančių 12 mėnesių...

„Pravalfesto“ įkūrėjas Vytautas Mikaitis – apie neeilinį susitikimą su Eugenijumi Ostapenko ir pažadą: esame jam skolingi (21)

Estrados atlikėjo, dainų kūrėjo Eugenijaus Ostapenko dviratukas sustojo. Garsus dainininkas mirė...