Bankai situaciją vertina pesimistiškai
Anot A. Prapiesčio, bankų vertinimai nekilnojamojo turto atžvilgiu – blogiausi per pastaruosius porą metų.
„Iš esmės, nei vienas bankas nesitiki, kad kainos padidės per artimiausius 12 mėnesių. Beveik pusė tikisi, kad senos statybos būstų segmente kainos sumažės iki 5 procentų, taip pat apie trečdalį, kad iki 10 procentų gali sumažėti per metus ir dalis bankų tikisi, kad kainos stabilizuosis ir nesikeis artimiausiu metu.
Tuo tarpu, kalbant apie naujos statybos būstą, vertinimas yra šiek tiek pozityvesnis, tačiau taip pat apie pusę bankų vertino, kad kainos gali mažėti iki 5 procentų, o kiti teigia, kad gali ir šiek tiek didesnis sumažėjimas būti“, – dalijosi jis.
Pasak pašnekovo, bankų vertinimai prasti ir dėl komercinio nekilnojamojo turto.
„Dauguma tikisi tam tikro kainų sumažėjimo – iki 5 procentų. Kai kurie bankai ir daugiau – iki 10 procentų. Toks vertinimas iš bankų pusės yra gan pesimistiškas dėl būsto kainų, tačiau, bent kaip dabar matome iš realių duomenų, vis dar kainos auga apie 7-8 procentus per metus, vertinant skirtingais indeksais“, – teigė A. Prapiestis.
Jo teigimu, metinį kainų augimo lėtėjimą bankai mato jau kurį laiką.
„Pagal vienus indeksus, kainos jau nebeauga nuo rudens. Pagal Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą vasarą kainų augimas šiek tiek paspartėjo, tačiau, iš esmės, jis yra žymiai lėtesnis negu buvo per būsto rinkos pakilimo laikotarpį, kurį fiksavome po pandemijos, 2021 metais, kai kainos augo labai sparčiai kiekvieną mėnesį.
Dabar matome tokį atoslūgį būsto rinkoje. Tą parodo ir sandorių skaičiaus sumažėjimas – ypač liepos mėnesį jis buvo sumažėjęs penktadaliu, lyginant su praeitų metų liepa ir istoriškai jis yra vienas mažesnių. Tai tikrai matome tam tikrą sąstingį ir antrinėje rinkoje, perkant ne naują būstą, tiek ir pirminėje – ir Vilniuje, ir kituose miestuose tie pardavimai tikrai yra sulėtėję, lyginant su istoriniais vidurkiais“, – teigė Lietuvos banko atstovas.
Griežtėja skolinimo standartai
Turėdami tokius neigiamus lūkesčius dėl nekilnojamojo turto kainų, bankai griežtina ir savo sąlygas.
„Jau nuo karo Ukrainoje pradžios bankai pradėjo griežtinti skolinimo standartus ir dabar, šešis ketvirčius iš eilės, jie juos griežtina, tačiau, būtent žiūrint į ateitį, numatoma, kad mažiau bankų tą turėtų daryti, tai sąlygos turėtų tapti šiek tiek palankesnės“, – teigė A. Prapiestis.
Tačiau, pašnekovo teigimu, yra ir kuo pasidžiaugti.
„Kalbant apie palūkanų normas, žinoma, Euriboras vis dar išlieka didelis ir bendra palūkanų norma būsto paskoloms siekia jau 6 procentus, tačiau, kalbant būtent apie tą fiksuotą dalį, apie bankų maržą, matome tokias labai teigiamas tendencijas – ji vis mažėja. Šiuo metu vidutinė banko marža būsto paskoloms siekia apie 1,8 procento. Tai, nuo 2020 metų vidurio, kada buvo toks kaip padidėjimas maržos – ji sumažėjo per pusę procentinio punkto. Matome, iš esmės, kad ta tendencija yra linkusi tęstis tolyn“, – teigė jis.
Nekilnojamojo turto sektorius – įspraustas į kampą
Būsto savikaina, medžiagos – vis dar brangsta, statyti nekilnojamojo turto objektus taip pat darosi vis brangiau, o gyventojai – nesiryžta investuoti. Iš viso to gaunasi tai, kad nekilnojamojo turto sektorius lieka įspraustas į kampą ir beveik trečdalis įmonių yra praktiškai ties bankroto riba.
Pasak Lietuvos banko atstovo, atsižvelgdami į situaciją, bankai nekilnojamojo turto sektorių žvelgia šiek tiek atsargiau.
„Būtent šio sektoriaus finansinė būklę ir jo perspektyvas bankai vertina kaip blogėjančią arba bent jau stabilią, bet ne gerėjančią. Tai – vienas iš tokių sektorių, kuriam bankai taip pat planuoja galbūt atsargiau skolinti ateityje. Pagrindinės to priežastys yra dėl ekonominės aplinkos ir sulėtėjimo nekilnojamojo turto sektoriuje.
Kiti sektoriai, kurie taip pat labai giminingi su nekilnojamojo turto sektoriumi, yra statyba, kurio būklės perspektyvas bankai taip pat vertina atsargiau ir, žinoma, dar paslaugų sektoriai, kaip viešbučiai ar restoranai, kuriems taip pat bankai labiau riboja skolinimą“, – aiškino A. Prapiestis.
Tačiau, pasak pašnekovo, minėtų sektorių perspektyvos – šiek tiek geresnės, lyginant su popandeminiu laikotarpiu, kai dauguma jų turėjo net ir laikinai užsidaryti ar nutraukti veiklą.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
