„Iš tikrųjų būsto kainos per pirmus keturis mėnesius išaugo drastiškai. Belieka apgailestauti, kad būsto įsigijimas ateityje gali tapti tik turtingųjų privilegija. Vilnius daugelį metų pasižymėjo tuo, kad būstą galima buvo įsigyti ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, ir jauniems žmonėms, deja, dabar Vilnius tuo greitai, matyt, nebegalės pasigirti“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo A. Avulis.

Anot jo, sparčiai kylančias kainas lėmė tai, kad siekiant atgaivinti ekonomiką į rinką pateko daug pinigų, be to, sumažėjo ir būstų pasiūla.

„Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad į rinką buvo išmesta labai daug pinigų. Iš kitos pusės reikia pasakyti, kad pasiūla Vilniuje taip pat sumažėjo. O ji mažėja dėl to, kad yra labai didelis trūkumas žemės sklypų, biurokratiniai trukdžiai neleidžia greitai daryti konversijos projektų, t. y. nugriauti senus pastatus, senas gamyklas, sandėlius ir vietoj jų statyti naujus gyvenamuosius namus. Vilniaus savivaldybėje išaugusi biurokratija taip pat trukdo projektams greičiau pasiekti rinką“, – sakė A. Avulis.

Arvydas Avulis

„Dabar pasiūla mažiausia. Net praėjusiais metų tuo pačiu metu buvo 5000 butų pasiūlos, šiandien yra mažiau nei 3700. Tai kai pasiūla mažėja, o paklausa didėja, vienareikšmiškai kainos kyla“, – teigė jis.

Populiariausi – senos statybos butai

NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad prie didėjančios NT paklausos smarkiai prisideda žmonių baimė dėl to, kad pinigai nuvertės, o kainos kils dar daugiau.

„Pasiskolinta labai daug, pridalinta daug pinigų, tai kelia baimės dėl valiutos nevertėjimo. Žmonių sąskaitose atsirado didesnis kiekis pinigų, tai jie pradeda galvoti, ką daryti. Suvaržytas judėjimas, kai gali būti tik savo savivaldybėje arba išvykti kitą savivaldybę, kur nusipirksi NT, paskatino mintis apie NT įsigijimą ir kartu pinigų apsaugą“, – aiškino A. Antanavičius.

„Natūralu, kad tai sukuria tokią situaciją, kai kiti pradeda bijoti laukti ir skuba pirkti, neva paskui nebebus galimybės įsigyti arba bus dar brangiau. Klausimas, kiek tos baimės pagrįstos, bet tai dabar yra varomoji jėga“, – kalbėjo jis.

Anot analitiko, daugiausia domimasi senos statybos butais, taip pat didėja susidomėjimas nuosavais namais, kotedžais.

„Pirkiniai dažniausiai yra senos statybos, nes naujos statybos būstus darosi pakankamai sudėtinga įpirkti, naujos statybos plėtotojai pakankamai sparčiai pradėjo didinti kainas. 60–80 tūkst. eurų už 2–3 kambarių butą, priklausomai nuo mikrorajono, yra patraukliausias pirkinys“, – sakė A. Antanavičius.

„[Pirkėjai] aktyviau pasižiūri į nuosavų namų ir kotedžų segmentą. Šitas segmentas paskutiniu metu labai sparčiai auga, ateina daugiau vystytojų ir stato daugiau namų ir kotedžų. Kainos čia nekyla arba dar didėja labai nežymiai, tai už 120–130 tūkst. galima nusipirkti 80–90, kartais 100 kv. m. būstą su daline apdaila“, – pasakojo analitikas.

Jo teigimu, panašios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje.

„Iš tikrųjų pandemijos sprendimas per skolinimąsi yra pasaulinė tendencija ir tai, kas vyksta pas mus, iš esmės matosi visur. Viskas kaista: akcijų rinkose fiksuojami nauji visų laikų rekordai, kriptovaliutos muša visų laikų rekordus, tuo pačiu ir NT rinka šuoliuoja į priekį“, – kalbėjo A. Antanavičius.

Tačiau A. Avulio manymu, po pusmečio ar kitąmet rinka jau turėtų grįžti į normalią būseną.

„Manau, kad tas procesas nėra begalinis. 2008 metais buvo labai panaši situacija. Kainos kyla, jos kyla visur – žaliavų rinkose kainos irgi labai sparčiai auga, pavyzdžiui, metalas pabrango 50 proc., apšiltinimo medžiagos – 25–30 proc. Matome, kad tie pinigai, kurie buvo įlieti ekonomikai atgaivinti, gali padaryti ir meškos paslaugą, nes labai ženkliai gali pabrangti tiek žaliavos, tiek paslaugos, tiek darbo jėga“, – svarstė jis.

„Aš sakyčiau, kad tas procesas nebus ilgalaikis. Gal po pusės metų, gal po metų turėtų prasidėti atoslūgis“, – laidoje „Delfi diena“ sakė A. Avulis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (287)