Pastaruoju metu Vilniaus savivaldybėje pasipylė sprendimai dėl žemės naudojimo pobūdžio keitimo. A. Smetonos, Pylimo, Mindaugo gatvės Senamiestyje ir Naujamiestyje, Sėlių gatvė Žvėryne – tik dalis teritorijų, kuriose nuo šiol galima gyvenamoji statyba.

Senamiestis, Žvėrynas – o gal norite gyventi buvusioje prokuratūroje?

Naujas būstas Vilniaus Senamiestyje daugeliui atrodo kaip svajonė. Tačiau kai kam veikiausiai pasiseks svajonę paversti realybe. Pačioje Vilniaus širdyje, prie pat Gedimino prospekto ir vos keli šimtai metrų nuo Katedros aikštės, atsirado naujų plotų daugiabučiams.

Kovo 27 d. savivaldybė pakeitė sklypo adresu Labdarių g. 8A. Lig šiol buvusiame visuomeninės paskirties sklype dabar leidžiama daugiabučių statyba.

Dar viena vieta Senamiestyje, kur netrukus gali būti pardavinėjami butai, yra Vingrių g. 5A. Kovo 14 d. žemės naudojimo pobūdis čia pakeistas iš įstaigos statinių į daugiabučių.

Pernai po kelerių metų nesėkmingų bandymų galų gale parduotas buvęs Generalinės prokuratūros pastatas A. Smetonos g. 4, taip pat esantis šalia Gedimino prospekto. Naujieji pastato savininkai jau gali ruoštis statyboms: savivaldybė nubraukė visuomeninę paskirtį ir leidžia vietoj buvusio prokuratūros įkurdinti daugiabutį: toks sprendimas priimtas praėjusią savaitę.

Daugiabutis turėtų iškilti ir Pylimo gatvėje, prie pat apleisto „Lietuvos“ kino teatro. Sklype Pylimo g. 19 taip pat leidžiama daugiabučių statyba.

Panaši situacija klostosi ir Žvėryne, sklype Sėlių g. 20. Vasario pabaigoje savivaldybė šio sklypo paskirtį pakeitė iš komercinės ir gyvenamosios teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybą.

Statybų gali sulaukti ir dar vienas prestižinis sostinės rajonas – Antakalnis. Savivaldybė perrašė dviejų šalimais esančių sklypų – Žolyno g. 35 ir Žolyno g. 39 – naudojimo pobūdį. Vėlgi, leista čia statyti daugiabučius.

Nemenkos statybos numatomos ir Subačiaus gatvėje, 19-uoju numeriu pažymėtame sklype. Lig šiol buvęs inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo pobūdis pakeistas kovo pradžioje. Ir vėl – į daugiabučių statybą.

Visi šie sprendimai priimti per pastaruosius porą mėnesių.

Pasikeitė tvarka – pasipylė prašymai

Saulius Vagonis
Savivaldybė masiškai prestižiniuose rajonuose keičiamą sklypų naudojimo pobūdį aiškina paprastai. Esą to prašo sklypus valdančios įmonės.

„Visi nurodyti sklypai privačios nuosavybės ir nuomos teise priklauso juridiniams asmenims, kurių prašymu buvo pakeistas minėtų sklypų naudojimo būdas pagal galiojančius teisės aktus. Vilniaus miesto savivaldybė nėra šių sklypų naudotoja ir nedisponuoja šiuo nekilnojamuoju turtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 nutarimo Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ nauja redakcija (įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. ir 2014 m. sausio 15 d.) sklypo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas gali būti keičiami Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą, atsižvelgiant į sklypo savininkų, nuomininkų ar naudotojų prašymus“, - DELFI teigė sostinės savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.

Būtent R. Rudukienės minėtus įstatymo ir Vyriausybės nutarimo pakeitimus galima laikyti viena priežasčių, dėl kurių prestižiniuose Vilniaus rajonuose pasipylė prašymai keisti sklypų naudojimo pobūdį, mano „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

„Nuo sausio 1 d. pasikeitė Teritorijų planavimo įstatymas, yra nemažai pokyčių, kurie supaprastina tam tikrais atvejais žemės paskirties keitimą, naudojimo būdo, pobūdžio. Paaiškėjus turbūt naujoms tvarkoms, procedūroms, po truputį turto savininkai mato galimybes pasikeisti žemės paskirtį į jiems komerciškai naudingesnę. Akivaizdu, kad visuomeninės paskirties pastatų statyba nėra tokia pelninga, kaip gyvenamosios paskirties“, - DELFI teigė S. Vagonis.

Pasak jo, paskirties keitimas dar nebūtinai reiškia bręstančias statybas. Esą kai kurie sklypų šeimininkai gali tiesiog rūpintis turto ateitimi, kad vėliau galėtų plėtoti statybas arba tiesiog parduoti žemę. Vis dėlto S. Vagonis linkęs manyti, kad daugelis minėtų sklypų ruošiami realioms statyboms artimoje ateityje, mat rinkoje šiuo metu yra palanki situacija.

Anot pašnekovo, tikėtina, kad netrukus daugelyje minėtų sklypų prasidės prestižinių apartamentų statybos. Ar tokiems būstams po krizės nepritrūks pirkėjų? S. Vagonis taip nemano.

„Pirkėjų visą laiką atsiranda. Jeigu kalbėti apie kokybišką naujos statybos būstą, visą laiką pasiūla prestižiniuose rajonuose yra itin ribota“, - reziumavo „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (66)