A. Armonaitė interviu „Delfi“ teigė mananti, kad ir dabar galiojantis mokestis, su tam tikromis korekcijomis, galėtų būti efektyvus.
– Ponia A. Armonaite, kokie jūsų pagrindiniai kontrargumentai Vyriausybės siūlytam ir vėliau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko siūlymu pakoreguotam NT mokesčiui?
– Pagrindinis argumentas – pats blogiausias laikas tokiam mokesčiui, nes turime vertinti ne tik tarptautinių organizacijų rekomendacijas Lietuvai, bet ir konkrečią situaciją ekonomikoje.
Paprastai, praktiškai pasižiūrėjus, dažnu atveju šimtams tūkstančių paskolų turėtojų palūkanos užaugo keliais šimtais eurų. Skaičiuoji, ar vaiką vesti į būrelį, ar į mokyklą, ar susimokėti banko paskolą. Na, mūsų vertinimu, turime matyti realią situaciją.
– Bet galbūt situacija su infliacija nusistovės ir nebus tos problemos?
– Girdžiu, kad mokestis planuojamas įvesti nuo 2025 metų, bet kaip tik spalį Tarptautinis valiutos fondas išleido globalios ekonomikos apžvalgą, kur iš esmės nagrinėjama, kaip ekonomikos keisis aukštų palūkanų eroje, kurios nesitrauks, – tokia yra prognozė.
– Laisvės partijos siūlymų, regis, nebuvo daug. Ar tai reiškia, kad nematote jokių galimybių kaip nors pagerinti pateikto NT mokesčio? O gal siūlysite?
– Pats projektas yra Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir esame pasiruošę pateikti pasiūlymus. Manome, kad vienas iš variantų galėtų būti neapmokestinti to pirmo būsto, kuriame žmogus gyvena. Tokia liberali, nuosekli laikysena. Tai tokį variantą matome. Tačiau tų pasiūlymų dar, ko gero, turėsime ir daugiau.
Medianų modelis irgi kelia klausimų, nes savivaldybėse – ar kurortinėse, kur daugiau prabangaus turto, – jose vienas turtas nemokės mokesčio, tuo tarpu kitose savivaldybėse turtas jau mokėtų, tai medianos elementas irgi kelia klausimų.
– Jeigu atsiribosime nuo dabartinių BFK pirmininko siūlymų: ar perspektyvoje matėte galimybių keisti dabar galiojantį NT mokestį, ką siūlė ir Lietuvos bankas?
– Kartais tose diskusijose dėl nekilnojamojo turto mokesčio atrodo, kad jo nėra. Lietuva jį turi. Ir yra žmonių, kurie jį moka nuo 150 tūkst. eurų vertės. Jeigu turi daugiau negu vieną būstą, irgi moka. Tie, kurie turi vaikų, moka nuo 200 tūkst. eurų vertės.
Vienas variantas galėtų būti plėsti esamą mokestį ir jo bazę. Netgi kai kurie techniniai dalykai gali padėti tai padaryti. Pavyzdžiui, pasikartos Registrų centro vertinimas (masinis NT vertinimas – red.), vertės yra sukilusios ir tą mokestį mokės jau daugiau žmonių. To irgi reikia nepamiršti ir neapsimesti, kad to mokesčio nėra.
– Ar kategoriškai nepalaikysite NT mokesčio siūlymų, – jeigu į jūsiškius nebūtų atsižvelgta, – ar yra galimi, pavadinkime, kokie nors politiniai mainai?
– Tos diskusijos parlamente tęsiasi. Mes nepalaikome šito mokesčio. Kaip jis atrodys vėliau, žiūrėsime. Kaip ir sakiau, tas nekilnojamojo turto mokestis jau yra. Gal galima tuose rėmuose galvoti apie esamo mokesčio sistemą.
Ir dar vienas dalykas. Mes girdime, kad aplinkosaugos ir turto mokesčiai, – ką kalba tarptautinės organizacijos, – jie yra mažiau kenksmingi ekonomikos augimui, lyginant su darbo mokesčiais, gyventojų pajamų mokesčiu.
Tai paprastai tarptautinės organizacijos rekomenduoja pereiti nuo ekonomikos augimą stabdančių mokesčių prie tokių mokesčių, tačiau su šia reforma to nėra. Tai gana svarbus dalykas, kad kai pasakome „a“, turime pasakyti „b“ – tiesiog kažkur kitur lengvinti šeimų ir žmonių gyvenimą.
– Ar Laisvės partija vieningai balsuos siūlomo NT mokesčio klausimu? Nes štai jūs, ministre, susilaikėte, o Artūras Žukauskas balsavo už (kalbama apie balsavimą po svarstymo – red.). Ar paliksite laisvę frakcijai apsispręsti?
– Tarsimės frakcijoje, žiūrėsime į turinį, koks bus. Tikslas – papildomai neapmokestinti žmonių.
– Vis dėlto jaučiu, kad turite tam tikro optimizmo dėl to mokesčio tolesnio koregavimo. Ar ne per vėlu, (liko) dar vienas balsavimas?
– Mokestis praėjo nepaisant mūsų pasipriešinimo svarstymo stadiją – jeigu Laisvės partija gali padaryti, kad tas mokestis būtų teisingesnis ar mažiau paliestų žmonių kišenes, tai mes per tuos pasiūlymus tą ir darysime.
Manau, kad jį reikia koreguoti, jeigu norime, kad pats mokestis, kuris vis dėlto skinasi kelią Seime, nors jam ir prieštaraujame, kad jis labiau atitiktų ekonomines realijas, tai reiškia, kad žmonių biudžetai nukentėtų mažiau.
Jeigu mokesčių reforma buvo pristatyta su šūkiais „stabdysime, naikinsime „gyvulių ūkį“, tai šiuo atveju tas nelygybės aspektas yra labai ryškus. Tikrai pritariu, kad turi būti geros, konkurencingos sąlygos atsinaujinančiai energetikai gaminti ir eksportuoti, bet tada turime būti nuoseklūs: kodėl šeimos turi mokėti, o atsinaujinanti – ne?
– Jeigu vis dėlto mokestis, koks pasiūlytas pono M. Lingės, ar su mažesnėmis, didesnėmis korekcijomis būtų priimtas, – ar po to nuo Laisvės partijos būtų galima laukti idėjų dėl žmonių, šeimų, apie kurias kalbate? Tai yra, siūlymų ką nors joms palengvinti – tokių variantų būta iš opozicijos.
– Mokesčių reforma: kaip matote jos pažangą, ar pavyks iki kadencijos pabaigos surasti sutarimą ir patvirtinti?
– To sutarimo reikia ieškoti. Jeigu jo bus ieškoma, gal ir bus rastas. Bet turime žiūrėti ne tik į perskirstymo darbotvarkę, ką labai dažnai girdžiu, bet ir į augimo darbotvarkę, nes jeigu neinvestuoji į ekonomikos augimo priemones, tai ilgainiui nebus, ką perskirstyti.
Šiaip perskirstymas auga ir turime padidintus akcizus taršiam kurui ir kai kuriuos kitus dalykus. Tad matyti vien tik dvimatėje erdvėje: arba didesni mokesčiai, arba skola, kitaip negalėsime finansuoti savo viešųjų paslaugų – na, taip irgi negalima, turime matyti ir augimo darbotvarkę.
– Gal visiškai preliminariai, kadangi frakcija dar tarsis dėl biudžeto, tai turėsime, matyt, pasiūlymų neformaliam vaikų švietimui, būreliams. Koalicijos programoje yra įsipareigojimas siekti, kad vaikai, berods, daugiau kaip 80 proc. vaikų lankytų bent vieną būrelį, tai dėmesys neformaliam ugdymui turi taip pat būti ir jo finansavime.
Reiškia, kad tie mokesčiai – ypač vinjetės – pakelti, bet finansavimo keliams iš jų neatsiranda, tai, vadinasi, iš kelių infrastruktūros surenkamo mokesčio yra finansuojami kažkokie kiti valstybės gyvenimo dalykai. Tai ne visai logiška. Šita kryptimi diskutuosime parlamente, nes kelių būklė yra apverktina.
– Dėkoju už pokalbį.
****
Laisvės partija antradienį pranešė, kad Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas registravo siūlymą, pagal kurį – net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, – pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Primename, šiuo metu Seime svarstomas Seimo BFK pirmininko Mindaugo Lingės siūlymas numatyti aukščiau minėtas tarifo „žirkles“, o būsto neapmokestinti iki konkrečioje savivaldybėje esančio NT verčių 1,5 medianos. Teisė spręsti dėl konkretaus tarifo dydžio būtų palikta savivaldybei.
