Apie tai, kokia tokio mokesčio esmė ir dėl ko nesutaria politikai, buvo diskutuojama Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“. Joje dalyvavo Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Seimo narys Gintautas Paluckas, ekonomistas Romas Lazutka, Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius.

Naują NT mokesčio idėją vertina kritiškai

Seimo nario M. Lingės manymu, siūlymas visiškai neapmokestinti pagrindinio būsto yra nukreiptas į brangaus turto savininkų išvadavimą nuo NT mokesčio. Į tokias įžvalgas Žinių radijuje sureagavo projektą registravęs Seimo vicepirmininkas V. Mitalas.

„Kokia ironija, kad Seimo narys, kuris registravo pasiūlymą sumažinti apmokestinimą brangaus turto savininkams ir užmesti tą apmokestinimą ant vidurinės klasės pečių, dabar staigiai pats kritikuoja savo logiką, kuria ir buvo grįstas jo pasiūlymas, jo naujas NT mokesčio modelis.

Aš tik priminsiu, kad Lietuvoje dabar galioja ne toks ir prastas NT mokestis, nes yra labai aiški riba, kada jis įsijungia ir jis įsijungia nuo turto vertės 150 tūkstančių eurų. Surinkimas kiekvienais metais planuojamas vis didesnis iš to mokesčio, nes, natūralu, kad ir tos vertės turto yra daugiau, ir Registrų centras pervertina vidutines vertes. Natūralu, kad toks mokestis veikia gana aiškiai ir paprastai, skirtingai nei pasiūlytas variantas, kur dabar mes visi spėliojame – 0,05 ar 4 procentai, ar kažkas per vidurį atsidurs savivaldybių nutarimuose“, – dalijosi jis.

Neapibrėžtumas – gana platus ir jis labiausiai erzina žmones, esą jie nežino, kas jiems gresia įvedus tokį NT mokestį.

„Rėžiai yra vienas dalykas, bet antras dalykas yra tas, kad mokėtojų ratas gerokai prasiplečia. Vilniuje, jeigu tu anksčiau gyvenai 150 tūkstančių eurų vertės bute, tu nemokėjai nieko, bet, jeigu bus priimtas naujas įstatymas, tai bus skaičiuojama nuo 60 tūkstančių eurų kažkoks tarifas. Kad įsivaizduotumėme, tai 1 procentas, 150 tūkstančių eurų bute gyvenant, reikštų 600 eurų mokestį per metus, 0,5 procento – 300 eurų mokestį per metus. Na, grubiai tariant, toms šeimoms, kurios moka būsto paskolas, tai yra toks tryliktas paskolos mokėjimas“, – teigė V. Mitalas.

Vytautas Mitalas,

Tiesa, visas dėmesys šioje vietoje nukreiptas į atskiras savivaldybes, nes būtent jos ir spręs, koks tarifas bus taikomas jų gyventojams. Tikimasi, kad savivaldybės parinks sveiku protu suvokiamus tarifus ir savo gyventojų pernelyg nespaus, tačiau daugeliui kyla klausimas – kam apskritai paliktas toks aukštas, net 4 procentus siekiantis tarifas?

„Kai svarstėme, svarstymo metu aš girdėjau salėje tokių replikų, kad vėjo jėgainėms tikrai negalima nei 4, nei 3 procentų NT mokesčio palikti, nes tai – sankcijinis tarifas ir savivaldybės tuo piktnaudžiaus. Tuo tarpu štai gyventojams tas tarifas yra įkaltas. Aš registravau pasiūlymą, kuris yra su sąlyga, kad, jeigu šis modelis važiuos toliau, o man, dar kartelį pabrėžiu, labiau patinka dabartinė tvarka ir gal ją reikėtų tobulinti, bet aš įdėjau sąlygą, kad žmogaus pagrindinis gyvenamas būstas būtų neapmokestinamas ir taškas.

Yra pagal Finansų ministerijos skaičiuokles tikrai kito nekomercinio turto, iš kurio jau ten yra uždirbamos pajamos, nes jis naudojamas nuomai ar panašiai. Tada būtų galima dėlioti kiek ir ko iš to turto galima surinkti į savivaldybių biudžetus, bet dabartiniame modelyje, vis tik, pagrindinis gyvenamas būstas turi būti neapmokestinamas“, – tvirtino Seimo vicepirmininkas.

Anot jo, bandyti pasipinigauti iš žmonių, kurie šiandien ir taip moka išaugusias paskolas, yra bloga idėja.

„Aš ją stengsiuosi išjungti Seime“, – teigė V. Mitalas.

Nepalaiko ir socialdemokratai

Savo įžvalgomis apie naują NT mokesčio tvarką, kuriai Seime iki finišo linijos beliko ne tiek jau ir daug, pasidalijo ir Seimo narys G. Paluckas. Pašnekovo manymu, grubi klaida buvo padaryta jau gerokai anksčiau, kai buvo atskirtas nekilnojamas turtas, tai yra žemė nuo statinių.

„Pasaulyje, paprastai, yra vertinama žemė su statiniais. Tai yra vienas aiškus ir suprantamas NT mokestis. Jis, paprastai, yra visuotinis ir nedidelis. Tuo tarpu, kas yra pasiūlyta šiandien, tai mes turime keistą suskirstymą tarp savivaldybių pagal medianą, kai gaunasi ir gali gautis taip, kad kaimynai, gyvenantys per tvorą, vienas jų mokės už savo pigesnį nekilnojamąjį turtą, o kitas už brangesnį nemokės, nes savivaldybės turtas yra bendrai brangesnis ir mediana aukštesnė“, – teigė jis.

Anot Seimo nario, siūloma viršutinė tarifo riba – taip pat yra stipriai per didelė.

„4 procentai yra taikomi komerciniam turtui. Tai yra didžiausias tarifas, kuris kaip bausmė taikomas arba tiems, kas nesitvarko savo nekilnojamojo turto, arba tiems, kas gauna pajamas iš savo turto – tai yra komercinės paskirties turtas. Pritaikyti tokį tarifą gyvenamosios paskirties turtui, matyt, yra jau drastiška priemonė ir nors tiek Vyriausybės atstovai, tiek ministrai ramina, kad čia tikrai niekas tiek nenustatys, bet, jeigu numatyta įstatyme, vadinasi, gali būti nustatyta ir tos rizikos yra labai realios“, – teigė G. Paluckas.

Gintautas Paluckas

Seimo nario teigimu, Socialdemokratų partija tokių naujų pasiūlymų nepalaikys.

„Mes turėjome didelę diskusiją per svarstymo procedūrą. Keletas mūsų frakcijos narių palaikė siūlomą sprendimų projektą, bet po konsultacijų ir po papildomų apsikeitimų argumentais, mes šio projekto nepalaikysime, nes mes turime šiek tiek kitokią, gerokai sąžiningesnę NT mokesčio projekto viziją. Jis būtų visuotinis, bazė būtų platesnė, bet pats mokestis būtų gerokai mažesnis ir visiems daug labiau suprantamas, ir sąžiningas“, – teigė jis.

G. Palucko nuomone, NT mokestis turi būti visuotinas, be išlygų, tačiau pakeliamas, logiškas ir suprantamas gyventojams.

„Jis neturėtų būti toks pat, koks taikomas komerciniam turtui, iš kurio žmonės uždirba pajamas. Čia juk yra esminis skirtumas. Jeigu uždirbi pajamas – moki mokesčius, tą aš galiu suvokti, bet iš būsto, kuriame pats gyveni arba kiti turi sodybas, ar kitus dalykus, mokėti tokio dydžio tarifą – man atrodo, nėra labai sąžininga“, – teigė jis.

Pastabų turi ir ekonomistai

Pasak ekonomisto R. Lazutkos, vienareikšmiškai vertinti šiandien girdimus siūlymus – labai sunku, tačiau reikia pripažinti, jog ne viskas, kas siūloma, atrodo įtikinama.

„Tarifai viršutiniai labai dideli, intervalas yra tikrai labai didelis. Tokie dideli tarifai galėtų būti jau vadinami ne šiaip nekilnojamojo turto, o kokio nors prabangaus turto tarifais. Dar, jeigu jau prie to sustojau, tai nelabai gerai yra ir tai, kad jis gali neigiamai paveikti NT nuomos rinką ir būsto rinką tiesiog. Jeigu yra daugiau žmonių, kurie turi, tarkime, lėšų ir perka tuos būstus nuomai, tai tiesiog bus mažesnė paskata, kas reiškia, kad bus tiesiog mažiau statoma tokiems tikslams ir bendrai mažiau statoma. Tai reiškia, kad tiesiog bus ir didesnės nuomos kainos“, – teigė ekonomistas.

Romas Lazutka

Anot pašnekovo, abejonių kelia ir savivaldybėms paliekamas savarankiškumas.

„Savarankiškumas čia yra pagrindžiamas tuo, kad savivaldybės tiesiog turėtų pajamas, kurias galėtų leisti savo nuožiūra. Didelę dalį savivaldybių biudžeto valstybė paskirsto, kam jis turi būti išleistas, tarkime, mokykloms ar kitiems reikalams, socialinėms išmokoms. Taigi, savivaldybės gauna lėšas, bet jos būna tokios tikslinės ir jos neturi teisės jų naudoti kitiems tikslams, o čia galėtų jas naudoti taip, kaip nusprendžia. Aišku, matyt, tai turėtų būti susiję būtent su aplinka to nekilnojamo turto, su infrastruktūra, bet vis tiek nebūtų nurodyta konkrečiai centrinės valdžios ir tai būtų savarankiškumo aspektas“, – teigė jis.

Analogija žemės mokesčiui

Nors sprendimai dar nėra priimti, daugeliui žmonių nerimą ir susierzinimą kelia tai, jog jiems nėra aišku, kiek jiems gali tekti mokėti už turimą nekilnojamąjį turtą, esą, kalbant apie NT mokesčio tarifą, savivaldybėms apsispręsti yra paliktas labai platus koridorius. Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, tai – analogija su žemės mokesčiu.

„Yra toks žemės mokestis valstybėje. Tie, kurie turi žemės nuosavybę – jį moka ir lygiai taip pat yra nusprendžiama pagal savivaldybės, pagal savo bendro konteksto matymą, kokio dydžio, kokią tą procentinę išraišką žemės ūkio mokesčiui pritaiko. Tai analogija būtų ir su nekilnojamu turtu, tai reiškia namais ar butais“, – aiškino ji.

Pasak jos, pastabų dėl nevienodų žmonių pajamų ir to, kad kai kuriems žmonėms, esantiems jautresnėje padėtyje, nauja tvarka gali sukelti sunkumų, tikrai buvo.

„Dėl to ir palikta teisė spręsti savivaldai, kokį rėžį ir kokį procentą jie pritaikytų. Šiaip, pagal bendrus skaičiavimus, apskritai apie du trečdaliai žmonių, tikėtina, net išvis būtų atleisti nuo tokio mokesčio“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Žvelgiant į tai, jog diskusijų šia tema netrūksta ir politikų tarpe, kyla klausimas – ar užteks balsų, kad nauji sprendimai pagaliau virstų realybe? Pašnekovės teigimu, kai kurių kolegų pasisakymai netgi stebina.

„Pagyvensime – pamatysime. Aišku, kai kurių kolegos tokie aštrūs pasisakymai mane kiek stebina. Kalbama apie kažkokius maksimalius įkainius arba apie tai, kad dabar nėra laikas tokiems sprendimas. Daugybei sprendimų, kuriuos mes šiandieną svarstome, visada gali pasakyti, kad nėra laikas, bet toje pačioje Vyriausybės programoje, kurioje dalyvauja mūsų koalicijos partneriai, buvo kalbama, kad, pirmiausia, galimi pakeitimai būtų aplinkos, nekilnojamojo turto mokesčiuose, kurie būtų tokie gal mažiausiai skausmingi piliečiams, bet vis tiek tai duotų šiokias tokias pajamas į, šiuo atveju, savivaldų biudžetą. Manau, nematyti to – truputį neatsakinga“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Teko pakeisti nuomonę

NT rinkos analitikas A. Antanavičius – žmogus, kuris visą laiką buvo NT mokesčio reikalingumo pusėje, tačiau dabar galima matyti, jog šiandien siūlomam modeliui pritarti jis nėra linkęs.

„Už patį mokestį, kaip visuotiną arba, kad labiau mokėtų tie, kas turi daugiau turto, kas turi daugiau negu vieną turtą, aš buvau linkęs pasisakyti. Dabartinis modelis, dabartinė versija, iš esmės yra labai neapibrėžta. Apmokestinamas pirmas būstas ir dar paliekamas didelis rėžis, tai yra iki 4 procentų. Girdėjau, dabar yra sakoma, kad viliamasi, kad tų didelių procentų nebus, bet čia yra tik prielaidos, kad kažkas susimils. Tai kyla klausimas – kodėl išvis reikėjo tokias padaryti žirkles, kad po to mes turėtume viltis, kad kažkokie žmonės priims tinkamus sprendimus?“, – kėlė klausimą jis.

Arnoldas Antanavičius

Anot pašnekovo, tokie tvirtinimai jam skamba labai keistai.

„Kitas momentas, kad pirmas būstas, apskritai, jis galėtų būti apmokestintas, bet tikrai turėtų tarifai būti gerokai mažesni ir tos lubos maksimaliai turėtų būti iki 1 procento, ir dar mažiau, nes tai nėra ta kategorija, iš kurios reikėtų bandyti susirinkti mokesčius“, – teigė A. Antanavičius.

Pasak jo, tokia tvarka sukurtų ne tik sukurtų kainų kilimą, bet ir apsunkintų galimybę gyventojams turėti savo būstą.

Visą laidą klausykite Žinių radijuje: