E. Pranckūnienės iniciatyva antradienį LRT taryba diskutavo dėl objektyvumo ir subjektyvumo programose. E. Pranckūnienę papiktino laidos „Savaitė“ siužetas apie D. Kuolio vadovaujamam Pilietinės visuomenės institutui skirtus keturis milijonus litų. Pasak E. Pranckūnienės, siužetu tarsi norima pasakyti, kad projektui gautas finansavimas bus naudojamas pilietinių judėjimų skatinimui.
„Man pasirodė, kad tas siužetas yra tikrai labai labai tendencingas ir jis tiesiog skirtas diskredituoti konkrečiam asmeniui“, – kalbėjo E. Pranckūnienė. Jai užkliuvo, kad siužete kalbintas vienos mokyklos direktorius nepristatytas kaip liberalcentristų partijos narys. Būtent liberalcentritai, sako E. Pranckūnienė, inicijavo puolimą prieš D. Kuolį.
Tarybos narė LRT taip pat pasigenda „kai kurių visuomenės grupių manifestacijų“ parodymo. E. Pranckūnienei atrodo, kad kai kuriose LRT laidose neatskleidžiamas įvairus nuomonių spektras, įvairūs požiūriai, o stengiasi formuoti tam tikrą požiūrį.
Visgi objektyvumo siekianti E. Pranckūnienė neakcentavo, kad pats D. Kuolys su „Savaitės“ žurnalistais bendrauti atsisakė. Jis arogantiškai LRT apkaltino nesilaikant žurnalistinės etikos ir savos pozicijos neišsakė.
N.Pumprickaitė: pasakykite, kas užsakė, arba atsiprašykite
Posėdyje dalyvavusi laidos vedėja N. Pumprickaitė piktinosi tarybos narės išsakytais priekaištais. Labiausiai ją papiktino, kad E. Pranckūnienė rašte LRT vadovams reportažą pavadino „užsakomuoju“.
„Labiausiai man užkliuvo ir pikčiausia – „užsakomasis reportažas“. Aš labai norėčiau, kad ponia Eglė pasakytų, kas jį užsakė? Jeigu jūs turite tokių duomenų, prašau pasakyti, jeigu ne, aš manau, turėtumėte atsiprašyti laidos rengėjų už tai, kad apšaukėte juos užsakomaisiais reportažais ir ateityje to nedaryti. Nes užsakymą reikia įrodyti“, – rėžė N. Pumprickaitė.
Pasak N. Pumprickaitės, laidos kūrėjai sprendžia, kas tą savaitę aktualu ir į ką kreipti dėmesį. Jos teigimu, ši tema gimė Seimo nariams dėl D. Kuolio įstaigai skirtų milijonų kreipusis į Audito komitetą.
„Atsiprašau, jei jus įžeidžiau, aš neturiu jokios informacijos, kai tai buvo užsakomasis siužetas“, – atsiprašė E. Pranckūnienė. Ji teisinosi susidariusi nuomonę, kad reportažas turi užsakomąjį užtaisą.
Įžvelgė šmeižtą ir asmeninių reikalų tvarkymą
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius atkreipė dėmesį, kad E. Pranckūnienės lūpose skamba sąvokos „melaginga informacija“, „užsakomasis reportažas“. Pasak A. Siaurusevičiaus, žurnalistai už tokius žodžius atsidurtų teisme. Jis priminė, kad tokius žodžius reikia pagrįsti, antraip tai bus traktuojama kaip šmeižtas.
E. Pranckūnienės priekaištai užkliuvo ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriui profesoriui Žygintui Pečiuliui. Pasak jo, kovodami už objektyvumą, demonstruojame subjektyvumą.
Ž. Pečiulis sakė, kad jei LRT parodytų kritišką reportažą apie jo vadovaujamą Žurnalistikos institutą, jis neturėtų teisės šios klausimo įtraukti į LRT tarybos posėdžio darbotvarkę ir svarstyti „vos ne asmenines problemas“.
„Tai labai pavojingas precendentas, taryba ne tą turėtų daryti“, – E. Pranckūnienės skundą dėl partijos bendražygio D. Kuolio įvertino Ž. Pečiulis. Profesoriaus manymu, šiuo atveju išėjo toli gražu ne objektyvo ieškojimas, o sąskaitų suvedinėjimas.
Ž. Pečiulis siūlė nediskredituoti tarybos asmeninių reikalų tvarkymu. E. Pranckūnienė teisinosi šį klausimą iškėlusi dar prieš „Lietuvos sąrašo“ partijos sukūrimą. Minėtos partijos pirmininku išrinktas E. Pranckūnienės bendražygis D. Kuolys.
Posėdyje dalyvavusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos atstovė sakė, kad per pastaruosius dvejus metus dėl LRT skųstasi tris kartus. Nė vienu atveju nebuvo konstatuota etikos pažeidimų.
Lietuvos televizijos Naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis tvirtino, kad LRT nelikus kelių laidų vedėjų, sumažėjo ginčų, abejonių dėl objektyvumo, būdų, kaip aptarinėjamos temos. A. Matonio įsitikinimu, LRT palikę žmonės demonstravo visišką panieką Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksui, bet kokiems geros žurnalistikos standartams.
